Ar žalinamose pievose pamatysime karvę?

„Šalies pienininkystė geriausiai atspindi viso agrarinio sektoriaus laukiančius pokyčius, – kalba Pašventupio kaimo ūkininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, – gamybos kaštų nepadengiančios pieno supirkimo kainos, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiančios tiesioginės išmokos, nepamatuojamai griežti žaliojo kurso reikalavimai – visa tai ūkininkams šiandien jau kelia ne tik susirūpinimą. Prieš porą dešimtmečių rajone turėjome apie du tūkstančius pieno ūkių, šiandien tiek likę karvių. Žaliuojantys laukai miesto nepamaitins“.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis ir ŽŪIKVC Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė.

Pasak J. Vilionio, prieš keliolika metų Lietuvoje pieno gamyba vertėsi apie 125 tūkst. ūkių, 2021 m. pieną perdirbti parduoda 15 tūkst. pieno gamintojų. LPGA prezidentas J. Vilionis prisipažino šiemet apie susidariusią situaciją informavęs aukščiausius šalies vadovus, kalbėjęs Europos pieno tarybos Generalinėje asamblėjoje, o visai neseniai susitikęs su Europos Komisijos nariais, atsakingais už žemės ūkį ir aplinkosaugą Januszu Wojciechowskiu ir Virginijumi Sinkevičiumi. Neseniai J. Vilionis su kolegomis diskutavo apie pienininkystės ateitį, galimybę optimizuoti verslą, ieškant būdų mažinti pieno gamybos kaštus. Dalyvaudami Europos pieno tarybos veikloje lietuviai sužinojo, jog visos bendrijos mastu pienininkystė patiria rizikų. „Pasaulyje trūksta pieno, o prekybininkai ir pieno perdirbėjai savo pelnus kraunasi išnaudodami ūkininkus, už pieną mokėdami gamybos kaštų nepadengiančias kainas, – kalba J. Vilionis, – vokiečių mokslininkai paskaičiavo, jog nedideliame Lietuvos pieno ūkyje pagaminti kilogramą pieno kainuoja 55–58 euro centų, dideliame ūkyje – apie 30 euro centų“.
Kaimyniniame rajone LPGA tarybos nariai diskutavo apie pieno ūkių situaciją ir perspektyvas, dalijosi įžvalgomis. Nuotoliniu būdu į lietuvius kreipėsi Europos pieno tarybos (EPT) viceprezidentas, danų ūkininkas Kjartanas Poulsenas. Prisistatydamas jis minėjo, jog Danijoje ūkininkauja 30 metų, su kaimynu susikooperavęs prieš 23 metus, laiko 500 karvių. Pieną parduoda tarptautiniam kooperatyvui „Arla“. Tai rimtas susivienijimas, kurio metinė apyvarta siekia apie 13 mlrd. Eur, tačiau ūkininkams dėl pieno supirkimo kainų kartais tenka kreiptis į teismus. Pasak K. Poulseno, EPT yra iškėlusi iniciatyvą apskaičiuoti pieno gamybos savikainą atskirų šalių ir atskirų ūkių mastu.

EPT viceprezidentas Kjartanas Poulsenas LPGA tarybos susirinkime-konferencijoje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Situacija pasaulio ir Europos pieno rinkose kinta, todėl būtina sekti ir fiksuoti pieno kelią. Su gautais duomenimis supažindinami atskirų šalių ir Europos Parlamento politikai. Būtina palaikyti dialogą, nors į ūkininkų argumentus ne visuomet įsiklausoma. Todėl EPT pavasarį planuoja surengti protesto akciją Briuselyje, nes gruodžio viduryje ji buvo atšaukta dėl pandemijos.
„Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu pieno gamintojams rengiami nauji pavalkai, – sakė EPT viceprezidentas K. Poulsenas, – tai žaliasis kursas, trumpoji grandinė nuo lauko iki stalo ir visa kita. Šie nauji reikalavimai ūkininkams kainuos, o kiek – niekas nepaskaičiavo“.
Pasak K. Poulseno, Danijoje 17 proc. pieno tiekia ekologiniai ūkiai, tačiau nepanašu, kad pastarieji uždirbtų daugiau. Pavyzdžiui, jeigu už paprasto žalio pieno kilogramą mokama iki 40 euro centų, už ekologinį – 48 euro centai. Reikalavimai ekologiniam ūkiui griežtesni, karvės nuo balandžio iki lapkričio turi būti ganomos lauke, todėl ir pieno savikaina didesnė.
Danijos ūkiuose 92 proc. karvių produktyvumas siekia 10 400 kg per laktaciją, vidutinė ūkio banda – 200 karvių. Nacionalinė banda – 560 tūkst. karvių, pieno ūkių – 2 300. Pasak K. Poulseno, kasmet vidutinė ūkio banda padidėja po 15 karvių. Mažesnių ūkių, laikančių iki 20 karvių, Danijoje likę apie 250. „Iš smulkaus ir stambaus ūkio superkamo pieno kilogramo kaina skiriasi dviem trim euro centais“, – sakė K. Poulsenas. Jis prisipažino, jog ūkininkauti jam patinka, daugiausia rūpesčių sukelia biurokratinis darbas su dokumentais. Ateityje K. Poulsenas ketina ūkio bandą mažinti iki 300 karvių, prieš keletą metų pasistatytos biodujų jėgainės apsukas riboti ir įsirengti saulės energija maitinamą elektrinę, kuri ūkiui būtų pelningesnė.

Nelinksma statistika
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Gyvūnų ir gyvūnų produktų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė apžvelgė šalies pieno ūkių situaciją. Prieš Lietuvoje nustatant pieno kvotas buvo įregistruota 125 tūkst. pieną parduodančių ūkininkų, 2021 m. žiemos pradžioje jų likę apie 15 tūkst. Pasak D. Beinorienės, karvių skaičius mažėja kasmet ir kas mėnesį. Pavyzdžiui, šių metų sausio 1 d. Lietuvos ūkiuose laikyta 635 236 galvijai, tarp jų – 234 345 karvės. Gruodžio 1 d. jų liko 634 387 ir 226 125. Pastaraisiais metais vidutinė ūkio banda padidėjo iki 9,4 karvės (2017 m. buvo 6,1 karvės). D. Beinorienės teigimu, valstybės mastu pieno ūkių konkurencingumui kenkia jų struktūra. Po 1–2 karves šalyje laikoma 13 677 ūkiuose, po 3–5 karves – 4 457 ūkiuose, po 6–10 karvių – 2 508 ūkiuose, po 11–20 – 1542 ūkiuose, po 21–30 – 670 ūkiuose, po 31–50 – 576 ūkiuose, po 51–100 – 407 ūkiuose, po 101–150 – 120 ūkių, daugiau nei 151 – 147 ūkiuose.
Pagal pieno žaliavos pardavimą perdirbti 80,3 proc. viso nacionalinio kiekio parduoda laikantieji daugiau nei 15 karvių, tačiau jų skaičius tesudaro tik 16 proc. pieno gamintojų. Daugiausia, net 64,4 proc. pieno gamintojų sudaro laikantieji iki 5 karvių, tačiau jie parduoda tik 9,3 proc. šalyje perdirbamo pieno. Kitas rūpestis, pasak D. Beinorienės, tai ūkininkų amžius. Beveik 40 proc. pieno gamintojų – vyresni nei 60 metų, 52 proc. – 41–60 metų ir tik 8 proc. – jaunesni nei 40 metų.
Nuotoliniu būdu į LPGA tarybos narius kreipęsis Europos Parlamento narys Bronis Ropė palygino Lietuvos praėjusio 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą. Pirmuoju laikotarpiu Lietuva gavo 3 109,6 mln. Eur tiesioginių išmokų, antruoju laikotarpiu gaus 4 054,4 mln. Eur (lėšų padidėjo 30,4 proc.), Kaimo plėtrai ir gaivinimui skirta 1 613,1 mln. Eur ir 1559,9 mln. Eur (lėšų sumažėjo 3,3 proc.), bendra suma praėjusiu laikotarpiu – 4 722,7 mln. Eur, ateinančiu – 5 614,3 mln. Eur (lėšų padidėjo 18,9 proc.).
„Mus klampina pinigai ir neteisingas jų padalijimas, – sakė Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, – žemės ūkio programas rengia miesto žmonės, bet jas įgyvendinti tenka visiškai kitiems. Dėl tos priežasties nėra galvojančiųjų apie ilgalaikę žemės ūkio perspektyvą“. Parlamentaras pateikė pavyzdį: labai panašios Zarasų rajono ir Punsko krašto gamtinės situacijos – kalvotos vietovės, prasta dirva, smulki žemėnauda. Tačiau Lenkijoje (Punsko krašte) klesti pieno ūkiai, o Lietuvoje skundžiamasi bedarbyste ir tuštėjančiais kaimais.
„Amerikiečiai jau galvoja, ar turės ką valgyti, kai Europos žemės ūkį nusiaubs žaliojo kurso škvalas, – pašmaikštavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, – turime imtis drąsių sprendimų, į rinką tiekti ekologinius ir kokybiškus maisto produktus, o ne jų žaliavą. Tarpukariu pagal sviesto eksportą Lietuva pasaulyje užėmė vieną pirmaujančių vietų“.

Justinas ADOMAITIS