Tas ypatingas, džiaugsmu pripildantis jausmas…

Artėja žiemos šventės… tai ypatingas, visą kūną džiaugsmu pripildantis jausmas, vis auganti meilė, kuria neįmanoma nesidalinti, visaapimanti šiluma ir jaukumas. Šiuo laikotarpiu nejučia tampame geresni – galvojame, kaip pradžiuginti artimuosius, ką gero dar galime nuveikti, norėdami kurti ir skleisti gerumą visuomenėje.
Norime daryti gerus darbus ir padėti vieni kitiems, juk gerą darydamas labai greitai pasijunti sveikesnis ir laimingesnis. Geri darbai ne tik gerai nuteikia, jie ir gerina savijautą, malšina skausmus ir sustiprina gyvybingumą. Juk net paprasta šypsena nepažįstamam žmogui daro stebuklus. (Išbandykit – nusišypsokit pirmam sutiktam žmogui – nustebsit).
Įvairių šalių psichologai ir gydytojai, atlikę gausybę praktinių tyrimų, teigia, kad kasdien gerus darbus darantys žmonės gerai jaučiasi fiziškai, jų gyvenimas darnesnis, imunitetas stipresnis, todėl jie mažiau serga ir ilgiau gyvena. Kai žmogus ką nors gera daro kitiems, pakyla limfocitų lygis, plečiasi kraujagyslės, todėl geriau veikia jo širdis, smegenys gamina daugiau endorfinų („laimės hormonų“), kurie turi raminamąjį poveikį, neutralizuoja streso poveikį, mažina depresiją. Galiausiai kito supratimą lydi stiprus dvasinis pakilimas, siejamas su mūsų nuotaikos valdančio hormono serotonino gamyba.
Apie gerumą girdime ir kalbame daug. Psichoterapeutai įvardija gerumą kaip žmogaus charakterio savybę, pasireiškiančią santykiuose su kitais. Gerumą jie apibūdina kaip kito žmogaus ir jų poreikių pastebėjimą. Jų teigimu, geras yra tas, kuris mato kitą žmogų, suvokia jo vertę. Ir tai yra nepaprastai svarbi savybė. Tačiau, siekdamas suprasti kitą, visų pirma, žmogus turi išmokti mylėti ir vertinti save, tada nereikės nuvertinti kito žmogaus dėl to, kad pajaustum savo vertę. Gerbdami ir rūpindamiesi savimi, dalinamės gerumu ir laime. Santykių meno reikia mokytis kasdien. Mokslininkai sako, kad gero elgesio nepatiriant neįmanoma jo išmokti. Gerumą mes „perimame“ vieni iš kitų ir skleidžiame aplink. Svarbu pastebėti gėrį savyje, kitame žmoguje ir aplinkoje.
Vien tik apsisprendimo elgtis gerai neužtenka… Ir niekas nevyksta akimirksniu, kiekvienam įpročiui išsiugdyti reikia laiko ir sąmoningo darbo su savimi.
Nuo ko pradėti? Pavyzdžiui, galima pradėti pastebėti, kaip su manimi elgiasi kiti žmonės, ką gero jie daro, kokiu būdu rodo savo gerumą bei dėkoti jiems mintyse ar žodžiu, kad geri darbai egzistuoja, kartu įkvepia ir pačius būti geresniems. Gėrio negalima vertinti pinigais. Labai dažnai geriems darbams reikia labai nedaug laiko ir jėgų, juos tiesiog reikia pradėti daryti. Neatskiriamas nuo gėrio yra ir mus šildantis dėkingumo jausmas.
Daugelis yra pasirengę būti geranoriškais kitiems, bet nežino, kaip tai daryti. Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis, suteikite jiems tai, ko jiems reikia. Už jūsų gerus darbus gyvenimas jums atlygins, bet tai nereiškia, kad padedame tik tada, kai tikimės atlygio. Mūsų veiksmai turi būti nuoširdūs.
. Dažniau pasidomėkime, kuo galime padėti kitiems žmonėms.
. Sužinokime, kas jiems svarbu.
. Palaikykime ir pagirkime žmones net už nereikšmingas smulkmenas.
. Suteikime žmonėms galimybę visada išlikti savimi ir būti išdidiems bei garbingiems.
. Visada atkreipkime dėmesį į gerąsias žmonių savybes, visi jų turi.
. Kuo rečiau kritikuokime žmones, net ir tada, kai jie suklysta.
. Suklydę nebijokime atsiprašyti.
. Elkimės su kitais supratingai, nes jie, kaip ir mes, taip pat turi jausmus.
. Nepertraukime žmonių, suteikime jiems galimybę išsikalbėti.
. Mokėkime klausytis ir išklausyti.
. Pabandykime įvertinti situaciją kito žmogaus akimis.
. Padėkime kitam tikėti savo jėgomis.
. Niekada nesistenkime („bukai“) įrodinėti savo tiesos, kitas žmogus taip pat turi teisę turėti nuomonę.
. Dažniau dovanokime (net ir mažas) dovanas – dėmesys žmonėms patinka.
. Dažniau šypsokimės kitiems ir nebūkime („pasipūtėliškai“) išdidžiais.
. Nuoširdžiai domėkimės žmonėmis, nesielkime savanaudiškai.
. Kai reikia, užkrėskime kitus žmones gera nuotaika.
. Kreipkimės į žmogų vardu – tai sušildo bet kurį žmogų.
. Mokėkime atleisti.
Tad pradėkime nuo santykių su savimi, o tada ir su artimaisiais. Pasistenkime išgirsti save ir suprasti savo išgyvenamas būsenas, jausmus, emocijas, suprasti, kas jas lemia. Galiausiai susitvarkę su savimi ir artimaisiais žmonėmis, padėkime tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia – paliktiems, vienišiems, nuskriaustiems. Padėkime geru žodžiu, šiltu apkabinimu, skaniu maistu ar reikalingiausiu drabužiu. Padėdami sau, padėsime ir kitiems. Darykime gerus darbus… būkime sveikesni ir laimingesni… Prisiminkim – Gerų žmonių yra daugiau!
Parengė Romualda Bartulienė