Galvos smegenų insultas: kaip pažaboti jo riziką?

Kasmet Lietuvoje insultą patiria apie 10 000 asmenų. Nors nuo 60 metų insulto rizika padidėjo 5 kartus, ši liga vis dažniau pakerta ir jaunesniame amžiuje.
Ką būtina žinoti apie išeminio galvos smegenų insulto rizikos veiksnius bei jų kontrolę? Apie tai pokalbis su LSMU Kauno klinikų Neurologinio skyriaus vedėju prof. Antanu Vaitkumi.

Artėja Didžiosios žiemos šventės. Nederėtų pernelyg atsipalaiduoti, pervargti, persivalgyti; nepadauginkite alkoholio, venkite stresinių situacijų. Ypač tai svarbu vyresniojo amžiaus žmonėms, turintiems širdies, kraujospūdžio problemų,“ – atkreipia dėmesį LSMU Kauno klinikų Neurologinio skyriaus vedėjas prof. Antanas Vaitkus.

– Kokie pakitimai sąlygoja smegenų infarktą?
– Insultas nuo visų nervų sistemos ligų sudaro 15–17 procentų. Tai – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas: staiga užsikimšus galvos smegenis maitinančioms kraujagyslėms, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir vystosi smegenų pažeidimai.
Smegenų infarktą dažniausiai lemia galvos smegenų ar kaklo arterijų ateroskleroziniai pakitimai, kai sutrikus širdies ritmui susidaro krešuliai (trombai), kurie nukeliauja į smegenų kraujagysles ir jas užkemša.
– Kuo skiriasi išeminis insultas nuo hemoraginio?
– Kai susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, maistinių medžiagų ir smegenys palaipsniui miršta, – tai išeminis insultas, – jie sudaro apie 85 proc. visų insultų.
Hemoraginis insultas – retesnis, bet jo pasekmės – sunkesnės. Jis ištinka, kai kraujas išsilieja į galvos smegenis ar po jų dangalais, – tai įvyksta sergant įvairiomis kraujagyslių ligomis, plyšus pažeistų kraujagyslių sienelėms.

– Pakalbėkime apie rizikos veiksnius. Kas dažniausiai provokuoja insultą?
– Dažniausias insulto rizikos veiksnys – padidėjęs kraujo spaudimas. Nuo per didelio kraujospūdžio (kai jis kyla iki 200 ir daugiau) kenčia galvos smegenis maitinančios kraujagyslės. Jų sienelės tampa trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali bet kada plyšti ar užsikimšti. Tai itin rizikinga.
Kitas insulto rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.
– Kokie blogojo cholesterolio parametrai verčia suklusti…
– Vertinant cholesterolio tyrimus, svarbu atkreipti dėmesį į „blogojo cholesterolio rodmenis, t.y. mažo tankio (MTL) parametrus. Ne medikui nereikėtų imtis savigydos, nes įvertinti tyrimo rezultatus ir parinkti gydymo planą turėtų šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas.
Tačiau blogasis cholesterolis – ne vienintelė priežastis, galinti sukelti šią klastingą ligą. Insulto riziką taip pat didina cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies susirgimai.
– Beje, apie širdį. Kokios širdies ligos pavojingos smegenų ligos vystymuisi?
– Pagrindinės širdies ligos, keliančios riziką patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, yra įvairūs širdies ritmo sutrikimai, nekontroliuojama arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas. Šios ligos dažniausiai sukelia galvos smegenų insultą.
– Ne mažiau svarbus ligos profilaktikai – kasdieninis gyvenimo būdas…
– Taip. Būtent jūsų gyvenimo būdas gali tapti pagrindine rizikos veiksnių kontrole. Jeigu rūkote, nesaikingai vartojate alkoholį, turite antsvorio, stokojate fizinio aktyvumo, jei dar vargina užsitęsęs ar net nuolatinis stresas…
Visa tai – rimti smegenų insulto rizikos veiksniai.
Beje, kartais insultą gali sukelti ir paveldima smegenų patologija.
– Kaip derėtų kontroliuoti šiuos rizikos veiksnius? Ką daryti ir ko atsisakyti?
– Stengtis gyventi sveiką aktyvų gyvenimą, – t.y. nepiktnaudžiauti cigarete, alkoholiu, mankštintis, sportuoti, daug vaikščioti gryname ore, pasirūpinti visaverte mityba, miegoti 8–9 valandas. Ir dar kas labai svarbu, – jūsų nervinė sistema: išmokite nusiraminti, atsipalaiduoti, nesinervinti dėl kiekvienos smulkmenos.
– Ir pokalbio pabaigoje priminkime skaitytojams, kaip visgi atpažinti insultą? Juk tai labai svarbu, nes pagalba turėtų būti suteikta ne vėliau nei po 4,5 valandų…
– Jeigu žmogus atrodo jums įtartinai, paprašykite jo trijų dalykų. Nusišypsoti (insulto atveju šypsena bus tik puse veido, nes kita pusė gali būti paralyžiuota).
Paprašykite aiškiai pakartoti jūsų pasakytą frazę, pavyzdžiui, „aš jaučiuosi blogai“ (kalba bus nerišli, trinkanti), paprašykite pakelti abi rankas (tačiau gali pakelti tik vieną ranką). Ir dar. Paprašykite žmogaus iškišti liežuvį: jei jis kreivas, krenta į vieną ar į kitą pusę, tai taip pat insulto požymis. Jeigu nukentėjusysis negali atlikti kurių nors iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą telefono numeriu 112. Kad išgelbėtumėte žmogaus gyvybę, svarbi kiekviena minutė…
– Kaip kontroliuoti rizikos veiksnius?
– Bent kartą metuose derėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti pilną kraujo tyrimą: pasitikrinti savo kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, ypač blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Jeigu tyrimų rodikliai padidėję aukščiau normos, derėtų vykdyti gydytojo nurodymus, vartoti paskirtus vaistus.
Svarbu palaikyti normalų kūno svorį (stenkitės sulieknėti), reguliariai mankštintis, taip pat mažiau vartoti druskos, daugiau – kalio, magnio turinčių vaisių, daržovių.
Taip pat derėtų atsisakyti rūkymo, nes tada didėja kraujospūdis, tirštėja kraujas ir susidaro palankios sąlygos formuotis trombams.
– Dėkoju už išsamų pokalbį ir vertingus pastebėjimus.
Veronika Pečkienė