Kaip praskaidrinti nuotaiką ir išvengti psichinio nuovargio?

Antrus metus besitęsianti pandemija daugelį išvargino ir emociškai, ir psichiškai. Kai už lango žvarbi tamsa, ūžauja vėjas – dar liūdniau. Ką daryti, kad neprarastume optimizmo ir palaikytume gerą nuotaiką? Apie tai kalbamės su ilgamete LSMU medicinos psichologe, psichoterapeute Greta Glizikiene, šiuo metu dirbančia Raudondvario klinikoje ir Kauno hospise.

„Žinias klausykite vieną kartą dienoje, kitu atveju jūsų galvoje suksis tik mintys apie tai, kas vyksta mūsų šalyje. Ir dažniau juokitės, nes nuoširdus juokas padeda atsipalaiduoti – tai pats geriausias vaistas! “ – šypsodamasi pataria psichoterapeutė Greta Glizikienė.

– Jau senovės romėnai suprato, kad ilsėtis būtina…
– Taip, romėnai suprato, kad reguliarus poilsis ir atsipalaidavimas – būtinybė mūsų sielai ir kūnui.
Beje, amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad žmogus, kuris padirbęs dvi valandas ilsisi 10–15 minučių ir skiria valandą pietums, dirba produktyviau, yra žvalesnis, geresnės sveikatos.Todėl bent vieną dieną per savaitę privalu pailsėti kiekvienam.
„Poilsis šeštadieniais ilgina gyvenimą,“ – teigia budistų filosofija.
– Deja, nuo vis didėjančio covidu sergančiųjų skaičiaus daugelis patiria psichologinį nuovargį?
– Tokia mūsų nūdiena. Nuovargis siejamas su pakitimais centrinėje nervų sistemoje, galvos smegenų pusrutulių žievės jaudinimo ir slopinimo procesų sąveikos sutrikimais. Būdingos neigiamos emocijos – abejingumas, bejėgiškumo jausmas – gali kilti ir nuo fiziologinių veiksnių, ir nuo veiklos motoniškumo, kas neteikia pasitenkinimo. Būtent psichologinis nuovargis didėja dabar, tamsiuoju metų laiku, kai trūksta saulės spindulių, šilumos. Didėja ir nuo įvairių šalyje vykstančių įvykių. Nuovargį provokuoja neigiamos emocijos: nežinomybė dėl pandemijos, nepasitenkinimas, bejėgiškumas, gyvenimo monotonija ir pan.
– Tad kaip jį sumažinti? Kaip atpalaiduoti smegenis?
– Psichologinį nuovargį mažina darbo ir poilsio režimas, tinkamo fizinio krūvio pratimai, asmeniškai priimtinos atsipalaidavimo formos, kaip skaitymas, kino filmai, meškeriojimas, meditacija ir pan.
Žinias klausykite vieną kartą dienoje, kitu atveju jūsų galvoje suksis tik mintys apie tai, kas vyksta mūsų šalyje.
Visaverčiam poilsiui svarbus visiškas psichinis atsipalaidavimas. Kol protiškai nenusiraminsite, fiziškai nepailsėsite. Labai svarbu apie nieką negalvoti, „tuščia galva“, kad mintys mūsų nevaldytų. Kaip to pasiekti? Kai sprendžiate kryžiažodžius, dėliojate puzzles, tvarkotės namuose, būnate gamtoje, mūsų mintys duoda mums ramybę. Tada ilsitės, ilsisi mūsų smegenys…
– Sakote, labai svarbu juoktis. Kodėl?
– Geras juokas – didelė dovana ir vertybė. Jei mokate juokauti ir suprantate kitų žmonių juokus, tai reiškia, kad galite pažiūrėti į situaciją iš šono, gebate atsitraukti nuo savo egocentriškos pozicijos ir pabūti kritiški sau. Nuoširdus juokas padeda atsipalaiduoti – tai pats geriausias vaistas! Tyrimai rodo, kad juokas gerina imuninę sistemą, nuotaiką, mažina skausmą, suartina žmones.
Svarbu rasti laiko ir erdvės geranoriškai kuo dažniau pajuokauti ir pasijuokti, tai stiprina jūsų emocinę sveikatą, tarpusavio santykius, suteikia laimės ir prailgina gyvenimą.
– Sakoma, kad tinkamas maistas gerina nuotaiką…
– Taip, tai tiesa. Rudenį ir žiemą valgykite įvairių daržovių, vaisių, riešutų, sėklų. Naudingos kadagio uogos, kurių derėtų suvalgyti kasdien po saujelę. Jėgų suteikia jonažolių arbata. Beje, bananai gerina nuotaiką, todėl suvalgykite jų 1 – 2 kasdien. Labai patartina kas rytą valgyti gabalėlį juodo šokolado, nes duoda žvalumo, pabudina ryte.
Svarbi taisyklė: valgykite, ko norisi. Jei trūksta fizinių jėgų, tinka mėsa, jei norite išminties – valgykite žuvį, jei – meilės, švelnumo – vartokite saldumynus, saldžius vaisius.
– Niūriu tamsiuoju periodu derėtų dažniau daryti tai, kas teikia malonumo?
– Visiškai teisingai! Kai nedirbate, užsiimkite tuo, kas jums miela: bendraukite su šeimos nariais, draugais, eikite į kiną, žaiskite namų žaidimus, skaitykite jums patinkančią knygą, pasigaminkite mėgstamą patiekalą; ieškokite kalėdinių dovanų, o gal tiesiog eikite pasivaikščioti, nes tai pagerina visą kūno būseną. Žodžiu, atraskite užsiėmimą, kuris praskaidrintų jūsų nuotaiką ilgais tamsiais vakarais.
– O ko patartumėte vengti?
– Patarčiau mažiau naršyti interneto svetainėse, mobiliajame telefone, neskaityti blogų naujienų, kriminalų. Saikingai per TV žiūrėkite žinias. Kaip minėjau, užtektų jas pažiūrėti tik vieną kartą.
Savaitgalį ar poilsio valandomis derėtų netvarkyti jokių reikalų, pagal galimybę – išjungti mobilųjį telefoną.
– Dėkoju už naudingą pokalbį. Būkime sveiki ir geros nuotaikos.

Geros savijautos patarimai:
. Rytą pradėkite savimasažu, 10 – 20 minučių mankšta (lengvi tempimo ar jogos pratimai, 3 – 5 pritūpimai), kontrastiniu dušu.
. Pradžiuginkite save malonia smulkmena, leiskite sau pasmaguriauti.
. Apsilankykite kirpykloje, baseine, sporto salėje.
. Savo gyvenimą puoškite linksmomis spalvomis: renkitės šiltų atspalvių drabužiais. Nuotaiką itin praskaidrina oranžinė spalva!
. Naudokite išmokę kokią nors atsipalaidavimo techniką, tarkim, kvėpavimo pratimus ar tai, ką jau mokate daryti.
. Kasdien raskite laiko pabūti pačiai su savimi. Jei nėra galimybės namuose, tuomet nueikite į bažnyčią ar tiesiog vaikščiokite.
Žmonės pastoviai prisigalvoja sau problemų. O kodėl neprisigalvojus sau laimės?!
Veronika Pečkienė