Kai ima „bėgti“ nosis…

Įsibėgėjant drėgniems, šaltiems orams neretam ima „bėgti“ nosis. Dažniausiai galvojame, kad esame peršalę. Tačiau peršalimas – tik viena slogos priežasčių.
Kas dar provokuoja slogą? Apie netikėtas slogos priežastis kalbamės su Prienų ligoninės gydytoja otorinolaringologe Julija Šneider.

„Net trumpam išėję į šaltą orą apsivilkite striukę, vartokite vitaminingus lietuviškus produktus,“ – atkreipia dėmesį Prienų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Julija Šneider.

– Kai lyja ir šalta, dažniau čiaudime ir šnarpščiame nosimi, manydami, kad peršalome. O gal kaltininkas – prastas oras?
– Taip, tai tiesa. Slogos priežastimi gali būti ne virusai, o žmogaus organizmo reakcija į oro temperatūros ir slėgio pokyčius. Esant prastam orui trinka nervų sistemos ir kitų organų veikla. Dėl organizmo reakcijų į pablogėjusias oro sąlygas nosyje pagausėja gleivių, – ir taip pasireiškia sloga.
– Tokiu atveju lašai nuo slogos nepadeda?
– Kai slogos priežastis – pablogėjusios nekomfortiškos oro sąlygos, jokie lašai negelbsti. Atvirkščiai, jie gali tik pabloginti savijautą.
– Ar gali būti alerginė sloga? Nors ji dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą.
– Deja, alerginė sloga pasireiškia ne tik įvairių augalų žydėjimo metu. Visais metų laikais alerginę slogą provokuoja įvairūs grybeliai, pelėsiai.
– Nosies gleivinę erzina ir džiovina labai sausas oras…
– Šildytuvai, centrinis šildymas butuose ne tik šildo, bet ir sausina orą. Tai kenkia mūsų sveikatai: odai, akių bei nosies gleivinei. Kas vyksta, kai nosies gleivinė išsausėja? Ji tampa labai jautri įvairiems alergenams, bakterijoms bei virusams.
Tai vėlgi iššaukia nosies paburkimą, slogą ar kraujavimą iš nosies. Todėl rudenį ir žiemą nepamirškite nuolat vėdinti gyvenamąsias bei darbo patalpas, pagal poreikį naudoti oro drėkintuvus.
– Vyrauja nuomonė, kad pandemijos metu nešiojant medicinines kaukes gali pasireikšti odos sudirginimas, sloga… Kaip yra iš tikrųjų?
– Taip, nuo medicininių kaukių daliai pacientų gali būti kraujavimas iš nosies, joje formuotis pūlinukai; oda apie nosį, lūpas, ties smakro linija gali būti šiurkšti.
Pandemijos laikotarpiu atsirado toks terminas „aknė nuo kaukės“, kai pacientus lūpų, nosies, smakro zonoje vargina raudoni spuogai, bėrimai ir pan.
– Kokie būtų patarimai besisaugantiems „akne nuo kaukės“?
– Pacientai klysta probleminę odą valydami spiritu. Veidą derėtų prausti švelnia bealkoholine priemone – geliu ar losjonu. Blogai, kai žmonės užsideda medvilninę kaukę ir ją nešioja visą savaitę. Jas reikia skalbti ir lyginti karštu lygintuvu. O medicininę kaukę panaudojus derėtų išmesti. Ir dar. Išeinant iš patalpos į lauką iš karto ją nusiimkite, kad išvengtumėte „šiltnamio“ efekto, – po ja nesiveistų bakterijos.
– Kokios dar priežastys netikėtos slogos?
– Ne veltui sakoma: „visos ligos nuo nervų“… Patyrus didelę įtampą, stresą organizmo reakcija į tai gali pasireikšti vandeninga arba gleivine sloga. Ir tada pradedama šnarpšti…
– Ką patartumėte šaltajam metų periodui, kad nosies šnarpimas mus aplankytų kuo rečiau?
– Pirma, rengtis pagal oro sąlygas. Kai pacientas sako „ai, aš tik iš mašinos…“. Ne, išėjai iš mašinos, – užsidėk striukę. Antra, miegokite prie atviro lango, kad miegamajame nebūtų sausas oras.
Trečia, jeigu pajutote, kad prasideda sloga, neskubėkite iš karto lašinti lašų. Geriausia jūros druskos vandeniu ar paprastu negazuotu mineraliniu vandeniu plaukite nosį. Galima vaistinėje įsigyti drėkinančių purškalų su hialiurono rūgštimi nuo virusų. Ketvirta, valgykite vitaminingą maistą, pavyzdžiui, lietuviškus raugintus kopūstus, o ne atvežtinius ananasus, neaišku, kur ir kiek laiko gulėjusius…
– Dėkui už įdomų pokalbį, naudingus patarimus. Būkime sveiki.
Kalbėjosi Veronika Pečkienė