Rimantas Kazlauskas
Dujų ir elektros kainoms mušant rekordus didžioji dalis europiečių, tarp jų ir Lietuvos gyventojų, su nerimu laukia žiemos. Ar Europos Sąjunga imsis bendro sprendimo mažinant energetinę naštą, ar veiksmų pirmiausia turi imtis pačios valstybės? Kokie tie veiksmai turėtų būti?
„Kol Lietuvos valdžia ramiai laukė žiemos, saulėtosios Ispanijos valdžia sprendimus priėmė dar vasarą“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.
Ką siūlo V. Blinkevičiūtė?
– Gerbiama Vilija, Europos Parlamentas ne kartą yra pareiškęs ir Europos Komisijai, ir valstybėms imtis priemonių energetiniam skurdui mažinti.
– Taip. Liūdniausia, kad ši problema labai aktuali Lietuvai, jos gyventojams, bet, manau, tinkamo valdžios dėmesio iki šiol nesulaukė. Taip teigiu, nes situacija tarp Europos valstybių labai nevienoda.
Dar iki pandemijos ES atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neišgalėjo tinkamai šildyti savo būsto. Prastesnė padėtis tik Bulgarijoje. Suomijos, Austrijos, Švedijos, Vokietijos ir net Estijos gyventojai iš esmės tokių problemų apskritai neturi.
Neseniai Lietuvos nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas paskelbė, kad pernai vienas iš septynių šalies gyventojų patyrė sunkumų išlaikyti būstą. Šiemet ir kitais metais, deja, tokių žmonių tik daugės.
Siekiant suvaldyti aukštas dujų ir energijos kainas, būtini greiti politiniai sprendimai.
– Tai bus bendri visos ES sprendimai ar kiekviena valstybė problemas spręs savarankiškai?
– Tikiuosi, kad energetikos krizė bus aptarta aukščiausiu lygiu spalio Europos Vadovų Taryboje. Kol kas Europos Komisija siūlo valstybėms energijos kainas valdyti savarankiškai – mažinant mokesčius ir skiriant subsidijas neturtingiausiems gyventojams. Negaliu nesutikti: mokesčių mažinimas – viena iš geriausių laikinų priemonių, kaip valstybės pačios gali mažinti energijos kainą, kol praeis energijos kainų audra.
Lietuvos socialdemokratai valdantiesiems yra pateikę europinį sprendimą – įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, 9 procentų, dujoms ir elektrai visiems buitiniams vartotojams. Tokią lengvatą taiko ir kitos Europos Sąjungos valstybės – penkios taiko lengvatinį tarifą dujoms, aštuonios – elektrai. ES narės gali taikyti lengvatinį PVM tarifą elektrai ir dujoms. Tai oficialu. Ir man keistai skamba kai kurie valdančiųjų atstovų išvedžiojimai, kad elektrai taikyti lengvatinio tarifo negalima, nes elektros tiekimas jau privatizuotas. Kodėl kitos valstybės gali, o Lietuva – ne?
Kitas europinio lygmens pasiūlymas – amortizuoti kylančias šildymo bei elektros kainas valstybinių energetikos monopolijų pelnais: šios pernai Lietuvoje uždirbo 250 milijonų eurų grynojo pelno, ne mažiau uždirbs ir šiemet.
Socialdemokratai Europos Parlamente ne kartą kėlė klausimą dėl minimalių pajamų žmonėms užtikrinimo, dėl pajamų nelygybės. Todėl mes Lietuvoje pateikėme ir kitų siūlymų, kurie padėtų didinti žmonių pajamas.
Siūlome didinti neapmokes-tinamąjį pajamų dydį, didinti visų biudžetininkų atlyginimus, taip pat ir valstybės tarnautojų (bazinis dydis, nuo kurio priklauso atlyginimas, dar nepasiekė 2009 metų lygio), įdiegti tam tikrus mokestinius pakeitimus socialiniam teisingumui užtikrinti. Taip pat pasisakome už tai, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalus atlyginimas padidėtų iki 730 eurų.
– Norite pasakyti, kad kitos ES valstybės tvarkosi geriau?
– Dauguma imasi ar ėmėsi konkrečių veiksmų.
Kol Lietuvos valdžia ramiai laukė žiemos, saulėtosios Ispanijos valdžia sprendimus priėmė dar vasarą: buitiniams elektros vartotojams sumažino mokestį, taip pat apribojo elektrą gaminančių ir tiekiančių įmonių pelną.
Italija skiria 4,5 milijardo eurų paramą namų ūkiams, naudojantiems dujas. Prancūzija skiria po 100 eurų 6 milijonams žemas pajamas gaunančių namų ūkių.
Gerai, kad Lietuvoje bent jau pradėta kalbėti apie problemą, nes dar vasarą premjerė teigė, kad nieko negalima padaryti, nes dujos ir elektra brangsta visame pasaulyje.
Vis dėlto apima nusivylimas, kai vieną ministrę girdžiu kalbant apie kosminę Lietuvą, o kitą ministrą – apie Vilniaus oro uosto nugriovimą ir naujo pastatymą už kelis šimtus milijonų. Neva tai padės Lietuvai pritraukti lėktuvų ir turistų.
Nusileiskite, ponai, ant žemės ir skubiai pradėkite europietiškai spręsti realias žmonių problemas.