Ar išlaikysime pandemijos „egzaminą“?

Romualda Bartulienė

Jau praėjo pusantrų metų nuo to laiko, kai netikėtai išgirdome apie pavojingą Covid-19 virusą. Kaip jautėmės, elgėmės ir kokie esame dabar, kai viruso grėsmė atrodo traukiasi, bet ir nepaleidžia. Kuo pasyviau mes su juo kovojame, tuo daugiau mutacijų atsiranda ir, gali būti, kad su juo gyvensim ir toliau, kaip ir su gripu – kasmet pasiskiepijam su nauja vakcina ir toliau sveikai gyvename. Atrodo – viskas mūsų rankose. Tačiau…
Didelei daugumai iš mūsų pandemija tapo tikru išbandymu. Abejingų nebuvo. Pandemija išryškino žmonių skirtumus. Vieni neigė pandemijos buvimą apskritai, kiti bijojo, treti saugojosi ir saugojo kitus bei gyveno savo gyvenimą naujomis sąlygomis vildamiesi, kad tai laikina, ir anksčiau ar vėliau, kaip rodo kažkada pasaulį užklupusių mirtinų pandemijų istorija, bus atrasti skiepai ir mokslas vėl nugalės. Deja, dalis tiki tik savo „tiesomis“ ir, delsdami skiepytis, galimai sudarė sąlygas virusui mutuoti. Taigi tik patys, matyt, kalti. Taip, virusas buvo negailestingas ir sparčiai plito tarp mūsų („padėkokime“ tiems, kurie jį platino neatsakingai ignoruodami kitų saugumą, o gal ir dėl kitų priežasčių…). Žmonės sirgo, o kai kuriems ir nepasisekė pasveikti. Labai labai gaila. Teko ir skausmingai atsisveikinti su pačiais brangiausiais artimaisiais, draugais, bendradarbiais, kaimynais… Vienaip ar kitaip mirtys palietė beveik kiekvieną ir to negalime nuneigti.
Kaip mes laikome šį „egzaminą“? Labai įvairiai. Atliekamos apklausos rodo, kad labai padidėjo visuomenės nerimas, daugelis negali atsikratyti įtampos, ženkliai pakilo streso lygis, vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologines konsultacijas, nes patys nepajėgia suvaldyti savo emocijų. Psichoterapija ir savipagalba tokiais atvejais labai padeda. Tačiau į pandemijos iššūkius kiekvienas reaguoja skirtingai – yra žmonių, kurie sugeba išlikti ramiais, prisitaiko prie naujų sąlygų, kai kurie „atranda“ daug buvimo namuose privalumų: būti kartu su šeimos nariais ir skirti vienas kitam daugiau dėmesio, išmokti gaminti maistą namuose, pastebi nuotolinio darbo privalumus, džiaugiasi išvykomis į gamtą, pradėjo daugiau rūpintis savo sveikata, vaikščioti, sportuoti… o kai kuriuos aplankė ir naujos verslo idėjos, kurios sėkmingai suklestėjo pandemijos metu. Mokslininkai apklausė 700 žmonių, kurie karantino metu neturėjo šalia žmogaus ir jautėsi vieniši. Ir išaiškėjo, kad tokios vertybės, kaip šeima, atsakingumas, stabilumas tapo svarbesnės nei prieš karantiną. Pandemijos metu ėmėme atsargiai rinktis romantinius partnerius. Pagaliau kurį laiką nustojome bėgti ir atsigręžėme į save. Susimąstėme, ko mes norime, kokios mūsų vertybės, kaip aš šiandien turiu gyventi, kaip išlaikyti veiklą, kaip išlaikyti darnius santykius šeimoje ir už jos ribų.
Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip mums pavyks išeiti iš šios „audringos“ netikėtai užklupusios mus pandemijos, kaip išlaikysime šį „egzaminą“: ar geriau pažindami save ir pasirinkdami pilnavertį gyvenimą, ar su nerimu, baime, pykčiu ir nepasitikėjimu atidėdami savo gyvenimą ateičiai? Kas mums gali padėti? Gal sveikas protas? Gal gyvenimo prasmė, apie kurią daugelis žmonių net nesusimąsto.
Filosofas, rašytojas, rabinas Jonathanas Sacks apie gyvenimo prasmę sako: „Jeigu nėra prasmės, tai nėra ir žmogaus verto gyvenimo, tik kova už būvį, lydima vis išradingesnių pastangų įveikti nuobodulį ir desperaciją“, tačiau kartu ir stebi įdomų paradoksą: „Žmonės užsiėmę stengdamiesi išgyventi ir užsidirbti pragyvenimui. Reikalinga tam tikra laisvė ir erdvė, tam tikra ramybė, skatinanti apmąstymus: kur gyvenimo prasmė. Ironiška, bet gyvenimas turi būti geras tam, kad žmonės imtų galvoti, jog jis yra gana blogas. (Ar ne taip dabar atsitiko?) Kad ir kaip matuotume gyvenimo gerumą, mes gyvename geriau nei bet kas kitas nuo neatmenamų laikų. Mes turime didesnį pasirinkimą. Galime keliauti toliau ir lengviau. Mums labiau prieinamas išsilavinimas ir informacija. Mes sveikesni. Gyvename ilgiau. Turime laisvalaikio. Esame laisvesni. Mes gyvename daug arčiau rojaus, nei bet kas kada nors anksčiau už mus yra gyvenęs.“
Tad ką daryti ir kaip gyventi? Kviečiu drauge laikyti pandemijos „egzaminą“, kartu kurkime savo saugius, darnius NAMUS Lietuvoje ir tegul visa tai mus suburia.