Šešioliktąjį kartą vėtrungė parodė kryptį…

„Kryžiai, paminklai paliks atminimui.
Po daugelio metų bus kitas jaunimas,
O Baltijos kelio skaisčioji ugnis
Ir juos tegul šildys, ir jiems tegul švies!…“

…Kai visi atvykę į Serbentinę dideliame kieme, neužmiršdami Baltijos kelio vertybių tęstinumo, sustojo ratu, labai jautriai nuskambėjo Naujosios Ūtos mėgėjų teatro „Vėtrungė“, režisierės Anelės Lukjančuk literatūrinė kompozicija „Prologas į Gedimino sapną“, pagal kraštiečio, kaimyno V. Mykolaičio-Putino kūrinį. Beje, naujaūtiškių kolektyvas didžiuojasi, kad jame dalyvauja net trys rašytojo giminaičiai.

Skambant bendrai dainai „Ant kalno klevelis stovėjo“, dalyvių ir svečių rankos ištiesė tautines juostas ir taip visi sudarė grandinę, kuri, kaip simbolis Baltijos kelio išvakarėse, dar kartą patvirtino tai, kaip šiems žmonėms svarbu tęsti susitikimus, kurti spektaklius. O tam juk reikia ir skaityti, ir susiburti dažniau draugėn repeticijoms, kad žiūrovo širdį matytas spektaklis paliestų, joje paliktų bent dalelę to, ką norėta perduoti…
Sveikinimo žodį tarė Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius. Savo ruožtu Anelė Lukjančuk visų vardu nuoširdžiai padėkojo seniūnui už tai, kad pasirūpino, jog po smarkaus lietaus, būtų galima keliu pasiekti Serbentinę. Tik seniūno dėka, nors jam ir atostogaujant, negailint savo laiko, kelias iki renginio vietos buvo sutvarkytas. Niekam ratai neklimpo, visi susirinko. Už tradicijų išlaikymą, visų dalyvių pagerbimą padėkomis ir tradicinėmis saldžiomis vaišėmis, buvimą drauge su visais iki pabaigos gerbiama Anelė labai dėkinga ir LR Seimo nariui Andriui Palioniui. Jis šį kartą atvyko drauge su savo žemiečiais, pirmą kartą festivalyje dalyvaujančiais Birštono savivaldybės Siponių krašto bendruomenės mėgėjų teatro kolektyvo nariais. Andriaus tėtės dėka Siponyse prieš penkiasdešimt metų labai aktyviai veikė klojimo teatras. Džiugu, kad sūnus, įgyvendindamas Juozo Palionio idėją, Siponyse įrengs patalpas teatrų festivaliams, nes šio krašto teatro ištakos ir yra Siponių dvarvietėje“.
Festivalyje dalyvavo ir daugiau svečių. Tai – rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis bei daugiau kultūrai prijaučiančių žmonių.
– Susitinkam ir vėl visi kaip giminės, artimieji, – džiaugdamasi atvykusiais kolektyvais, svečiais ir tais, kuriuos traukte traukia atvykti pasižiūrėti spektaklių, – sakė Naujosios Ūtos mėgėjų teatro režisierė ir jo siela Anelė Lukjančuk.
Labai visiems netikėta buvo pamatyti atvykusius Palių bernus, kurie, išsiprausę Igliaukos ežere, pasirėdę, ieškoti nuotakų atvyko ne tuščiomis – kiekvieno kolektyvo vadovei ir vadovams dovanų įteikė.
Geros nuotaikos užtaisą gavus, prasidėjo kolektyvų pasirodymai. VšĮ LASS Šiaurės rytų dramos studija „Arka“ ir etnografinis ansamblis „Pajauta“ parodė etnografinį vaizdelį „Pakermošiai“ (autorė ir režisierė – Rima Žostautienė). Prienų KLC mėgėjų teatras „Langas“, pagal kraštiečių Jurgio Montvilos ir Aušros Kazlauskienės poeziją parengtoje kompozicijoje „Meilė niekada nesibaigia“ (režisierė – Ona Alma Vaišnienė), žinoma, kalbėjo apie meilę.
Po pertraukos, kurios metu ir vėl tradiciškai visi vaišinosi sriuba, pasirodė Birštono savivaldybės Siponių bendruomenės teatras, parodęs spektaklį „Agotėlė piršliauja“ (režisierė – Asta Letkauskienė). Festivalio „Vėtrungė“ senbuviai Trakų kultūros rūmų Dusmenų filialo mėgėjų teatras „Dusmena“ padovanojo spektaklį Edmundo Untulio „Nosis su apgamu“ (režisierė – Rima Karsokienė). Jiezno KLC mėgėjų teatras (režisierė – Dalė Jaruševičienė) prisistatė su „Žaltvykste“.
Beje, šventės vedimo vairą šį kartą Anelė buvo perdavusi jaunosios kartos atstovei Samantai Malaškevičiūtei. Tik kurgi, matyt, ne už šienų kytkų šį kartą, o kažkur toliau, savo kraštiečius bent mintimis palaikė ir šio festivalio nuolatinis vedėjas, šmaikštusis Tautvydas Vencius. Oi, kaip jo pasigedo ir iš toliau, net iš Aukštaitijos, atvykusieji…
… Vakarėjant tradiciškai prie daržinės, kurios klojime vyksta „gyvenimas“, jau šešiolika metų fetivalio „Vėtrungė“ dalyviai, svečiai sustojo bendrai nuotraukai. Joje įamžintos akimirkos išliks svarbios tol, kol jie ir mes puoselėsime tradicijas, kol visiems bus svarbi ši ir visos Lietuvos žemė…
Palma Pugačiauskaitė