Baikeriai – kur kas daugiau nei galingi motociklai ir odinės liemenės

Vyrai, meilė motociklams, nepritapimas visuomenėje ir iššūkių troškimas – taip praėjusiame amžiuje JAV kilo baikerių judėjimas ir susiformavo grupuotės. Dabar šie klubai paplitę visame pasaulyje, o už odinių striukių ir galingai riaumojančių motociklų slepiasi taisyklės, tvarka, susitarimai ir tradicijos. „Prisijungti prie klubo nėra taip lengva“, – sako Prienų baikerių klubo RAPTORIAL MCC prezidentas Artūras Juočiūnas.


– Kaip Prienuose gimė RAPTORIAL MCC?
– Klubas įkurtas 2009 metais. Jau tuoj bus 12 metų. Kaip ir visuose miestuose, Prienuose nuo senų laikų buvo ir motociklininkų, ir baikerių, tačiau tikriausiai trūko žmogaus, kuris paskatintų susiburti į klubą. tiesiog taip nutiko, jog tapau vienas iš iniciatorių. Aštuonerius metus gyvenau Vilniuje, kai grįžau į Prienus, čia lyg kažko trūko, pasigedau kažkokios veiklos. Vienas iš variantų buvo motociklas ir klubas – mąstėme, jog užtenka važinėti atskirai. Paskleidėme žinią tarp pažįstamų, klausėme, ar jie norėtų prisijungti prie klubo kūrimo. Skambinome visiems, kurie palaikytų šią idėją. Kad būtų galima įkurti klubą ir jis būtų pripažįstamas, reikia ne mažiau 6–7 narių. Pirmam startui mūsų buvo dešimt. Dabar po beveik 12 metų mūsų yra daugiau nei dvidešimt.
– Kaip tapti klubo nariu?
– Yra trys lygmenys – hanground‘as (kandidatas), procpect‘as (bandomasis laikotarpis) ir member‘is (narys).
Hanground‘as yra pirmasis lygis – tuomet žmogus yra „prie klubo“, jis stebi, kas vyksta klube, kartu važiuoja motociklais, dalyvauja veiklose. Tai labiau stebėtojas, norintis įsilieti į klubo veiklą ir jo narių būrį. Tam, kad patektų į šias gretas, norintį turi rekomenduoti jau esantys nariai arba jei žmogus yra drąsus, jis gali tiesiog bandyti prisijungti ir prie klubo pats. O drąsos iš tiesų reikia. Kiek pastebime ir kalbame su kitais, yra daug vyrų, kurie nedrįsta prieiti prie klubams priklausančių narių ir išreikšti norą prisijungti. Kaip minėjau, lengviausias kelias yra pažinoti ar su kažkuo susipažinti ir gauti rekomendaciją.

Antras etapas – procpect‘as, yra tuomet, kai yra tvirtai apsispręsta, jog žmogus nori tapti klubo nariu. Tuomet kandidatas turi būti aktyvus – juk tam, kad taptum klubo dalimi, turi pritarti visi kiti jau esantys nariai. Na ir galiausiai, jei manome, kad žmogus tinkamas tapti mūsų klubo dalimi, mes balsuojame ir tuomet jis yra priimamas. Svarbu ir tai, jog viskas nevyksta labai greitai – norintis turi bent metus išbūti kiekviename lygmenyje, kol tampa tikruoju nariu.
– Baikeriai dėvi odines kelnes, striukes: kodėl?
– Oda yra viena iš tų medžiagų, kuri nuo daug ko apsaugo. Motociklininkas, ne automobilio vairuotojas. Jis gauna ir vėjo, ir lietaus. Svarbu pabrėžti, kad apranga nebūtinai turi būti odos, dabar dėvimi ir džinsai, kurie, aišku, taip pat yra specialūs, su tam tikromis apsaugomis. Apskritai, daug važinėjančiam motociklininkui drabužiai reikalingi tam, kad jį apsaugotų. Tikrasis motociklininkas ar baikeris niekada nevažinėja su šortais, šlepetėm ar tiesiog nepasiruošęs nukristi.
– Baikeriams svarbios ir spalvos?
– Klubams priklausančių motociklininkų išskirtinis ženklas yra liemenė. Joje – viskas pavaizduota ir parodyta – juostelės, ženklai nugaroje. Kai susitinka klubams priklausantys baikeriai, tik pasižiūrėję į kito liemenę jie žino, su kuo susitiko, kokiam klubui kitas žmogus priklauso, kokį tame klube jis turi statusą.
Pasaulyje žinomi dideli, galingi, lyderiaujantys klubai, tokie, kaip Bandidos, Hells Angels, Mongols, kurie turi savo spalvas, ir jeigu pasirinksi tokias spalvas kaip jų, gali kilti nesutarimų. Esama ir tam tikrų atspalvių, kurie gali būti naudojami, tačiau iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog seki to klubo pavyzdžiu.
Mūsų spalvos – tamsiai raudona – kraujo spalva, kuri asocijuojasi su jėga, valia, pykčiu, drąsa, ir sidabrinė – kilnumą, atvirumą, teisingumą.
– Ar dalyvaujant eisme, dar papildomai turite laikytis ir savų taisyklių?
– Klubas laikosi labai griežtų važiavimo taisyklių. Paprastai važiuojame kolonomis, todėl yra labai svarbus saugumas. Važiuodami informuojame vieni kitus, iš anksto parodome tam tikrus ženklus. Taip pat yra ir specialus išsidėstymas – pirmiausiai važiuoja vadinamoji taryba – prezidentas, kelio kapitonas, seržantas, kuris prižiūri tvarką – jie veda koloną ir yra atsakingi už nuvažiavimą nuo vieno iki kito taško. Po jų rikiuojasi tikrieji klubo nariai, kurie turi ženklus ant nugaros, paskui juos – kandidatai į klubo narius.
– Kaip atrodo baikerių renginiai ir suvažiavimai?
– Renginiai yra vadinamoji pramoginė dalis. Klubai į renginius važiuoja tiek, kiek nori, jie nėra privalomi. Klubas pats priima sprendimus, nutaria, ar jiems to reikia, ar ne. Pavyzdžiui, neseniai buvau Ventspilyje. Renginys jau buvo 5 kartus mažesnis nei vykusieji anksčiau, bet vis tiek buvo smagu. Į tuos renginius gali važiuoti ne tik baikerių klubai, o tiesiog žmonės, norintieji papramogauti. Dalyvaudami tokiuose renginiuose klubai pristato save, priima svečius. Tai – susirinkimo vieta, kai visi gali bendrauti tarpusavyje, ateiti vieni pas kitus į svečius. Sulaukiame svečių ir iš užsienio, vyksta bendravimas, bendrai kuriame stovyklavietes.
– Kuo ypatinga kelionė motociklu ir kur nuvedę Jūsų maršrutai?
– Kelionės yra viena iš baikerių ar motociklininkų susibūrimų dalių. Kiekvienais metais stengiamės keliauti. Jei klube yra daugiau nei 20 narių, visiems susirinkus važiuoti į kelionę yra labai sunku – dideli atstumai, išsitempia kolona. Dažniausiai kažkas iš klubo narių siūlo kelionę, atsiranda pritariančiųjų ir jie važiuoja. Klube žmonės yra išbandyti, žinomi, žinai, ko iš jų tikėtis. Juk kelionė taip pat yra išbandymų metas.
Esame aplankę Norvegiją, Italiją, Austriją. Paskutinė kelionė buvo po Balkanus ir ne tik. Nuvažiavome per 7 000 kilometrų aplankėme Lenkiją, Čekiją, Rumuniją, Šiaurės Makedoniją, Graikiją, Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Kroatiją. Šią kelionę galima laikyti viena įsimintiniausių. Ypač didelį įspūdį paliko Albanija, į ją norisi sugrįžti – ten neapsakomas grožis, kalnai, jūros, nėra turistų antplūdžio.
– Įsigijote apleistą legendinį restoraną „Kubilas“. Ką ten įkursite?
– Ten perkelsime savo klubą. Norime atkurti viską kaip buvo anksčiau, pritaikydami taip, jog tai taptų RAPTORIAL klubu. Tai bus namai mūsų klubo nariams, taip pat vieta, skirta pravažiuojantiems baikeriams. Pavyzdžiui keliauja švedai pro Latviją ir Lietuvą – viena iš baikerių taisyklių yra „sutik, pamaitink ir leisk išsimiegot“. „Kubilas“ ir bus viena iš tokių vietų.
Gerda Minajevaitė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.