Gėlių augintoja, gėlininkystės ūkio „Gėlės pas Laimutę“ Veiveriuose savininkė Laimutė Barkauskienė:
– Šis pavasario-vasaros sezonas neblogas. Pirmiausia dėl sumažėjusios konkurencijos. Dėl karantino ribojimų žymiai sumažėjo iš kitų šalių į Lietuvą įvežamų gėlių kiekiai, „nubyrėjo“ jų perpardavimu užsiimančių prekiautojų, todėl daugiausia tarpusavyje konkuruojame mes, vietos augintojai.
Tiesa, pavasaris buvo užsitęsęs ir šaltas, ilgokai šildėme šiltnamius. Oro sąlygos kiek pristabdė gėlių daigų vegetaciją – juos į nešildomus šiltnamius perkėlėme daug vėliau. Teko šiek tiek pavargti, įdėti daugiau darbo, kad pirkėjus galėtume pradžiuginti išsiskleidusiais žiedais.
Gėlių auginimo sėkmė labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Vienos gėlės yra reiklios drėgmei, kitos reikalauja išsklaidytos šviesos ir gali sunykti apšviestos tiesioginių saulės spindulių.
Karšta šių metų birželio pradžia buvo itin palanki gėlėms, toleruojančioms kaitrą. Kaip niekad anksčiau, visu gražumu atsiskleidė gazanijos, jų žiedai – geltoni su oranžiniais ir balti su vyšnios spalvos dryžiais – šiek tiek panašūs į gerberų. Šios gėlės ryškiais žiedynais ir dekoratyviais lapais ne veltui vadinamos saulės gėlėmis. Jos nebijo karščių, lietaus, ištveria iki 5 laipsnių šalnas, todėl rekomenduoju šiomis gėlėmis apsodinti ir saulės atokaitoje esančius gėlynus ir kapus.
Stengiuosi klientams pasiūlyti kuo įvairesnių gėlių, auginu tinkamų sodinti nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens. Jų pasirinkimas mūsų ūkyje itin platus, pradedant vienmetėmis – „ledinukais“, gvazdikėliais, petunijomis, smulkiažiedėmis ir stambiažiedėmis begonijomis – jų krūmeliai šią vasarą stiprūs, sukrovė daug žiedų. Liepos mėnesį prekiausime jurginais, rudeniop pasiūlysime dekoratyvinių, garbanotais krašteliais kopūstų – tai vis labiau populiarėjantys, estetiškai patrauklūs, tinkantys ir gėlynui, ir terasai papuošti augalai, kurie, vėlų rudenį sodinami ant kapų, atlaiko žiemos šalčius ir sulaukia pavasario. Tai – viena iš naujesnių gėlininkystės tendencijų, pernai išbandę šiuos dekoratyvius augalus, šiemet klientai vėl jų teiraujasi.
Iš daugiamečių gėlių populiarūs iš po sniego išlendantys šilokai ir eleboras, ilgai puošia aplinką baltais žiedais pražystantis visžalis augalas juodgrūdėlė.
Turime nuolatinių klientų, kurie gėles renkasi tik pas mus, jų rekomendacijos pritraukia ir naujų pirkėjų. Vienmečių, daugiamečių gėlių savo teritorijų apželdinimui užsisako įmonės. Neretai prašoma gėlių kompozicijų balkonams, terasoms, pasirinktais augalais (net ir valgomais) apsodinu lovelius, vazonus. Ūkyje užaugintais ir pražydintais augalais prekiaujame turguje, prekybiniuose kioskuose, internetu.
Gėles auginu jau keturiasdešimt metų, todėl su pirkėjais mielai pasidalinu sukauptomis žiniomis apie augalų priežiūrą, patariu, kaip išvengti klaidų, iš kokių augalų suformuoti gėlynus skirtingose dirvose, saulėtoje vietoje ar paunksmėje. Rūpi, kad persodintos gėlės prigytų ir ilgai neštų grožį žmonėms. Neretai gėlių gyvenimas būna itin trumpas vien dėl to, kad jos buvo pasodintos į netinkamą, linkusią greitai perdžiūti durpę. Mūsų ūkyje užaugintos gėlės yra pasodintos į specialią žemę su molio dulkėmis, kuri sulaiko drėgmę, tai garantija, kad jos anksčiau laiko nenuvys.
Vertinu bendravimą su klientais, stengiuosi išsaugoti jų pasitikėjimą, smagu, kad dauguma atvykusiųjų į ūkį yra tolerantiški, gerbiantys kito darbą. Taigi šiemet nuotaikos nepalyginamai geresnės, nei praėjusių metų pavasarį, kuomet, negalėdama realizuoti užaugintų gėlių, buvau netgi sudvejojusi dėl verslo ateities.
Neretai manęs pažįstami klausia, kam tau, Laimute, visa tai? Atsakau: auginu gėles ne dėl to, kad susikraučiau turtus, o dėl to, kad džiuginčiau kitus, kad ir pati džiaugčiausi savo darbo rezultatais…
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“