„Noriu likti su Jumis amžinai…“

(Albinui Mickai – 90)

Prisimenant kraštiečių jubiliejines sukaktis

„Noriu likti su jumis amžinai…“ – susigraudinęs ištarė Prienų II vidurinės mokyklos direktorius savo kolegoms, jau gulėdamas ligos patale. Beveik visą gyvenimą dirbęs vadovaujantį darbą švietimo srityje, jis su visais buvo malonus, nuoširdus, paprastas ir pasirengęs kiekvienam padėti.

A.Micka (kairėje) ruošiasi pranešimui.

Albinas Micka gimė 1931 m. balandžio 12 d. Prienų rajone, Pašventupio kaime. Iš penkių augusių vaikų buvo vyriausias. 1938 m. pradėjo mokytis Pakuonio pradinėje mokykloje. Ją baigęs įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Baigęs „Žiburio“ gimnaziją, 1950 m. pradėjo studijuoti Vilniaus pedagoginiame universitete matematiką, nes manė, kad jos „niekaip negalima iškraipyti, kaip istorijos“. Mokytojas yra ta asmenybė, kuri ugdo jaunąją kartą gyvenimui. Jis padeda vaikui pažinti patį save, įsisąmoninti, kas jame vyksta, ko jis nori, ką ir kaip jis daro: kaip mąsto. Nuo kitų profesijų mokytojo profesija skiriasi, be daugelio kitų dalykų, tuo, kad mokytojas pats yra savo darbo įrankis. Pedagoginis auklėjimas sugebėjo jauniems žmonėms įdiegti matematikos pagrindus ir skaitymo įgūdžius, kad jie galėtų atlikti įprastus darbus, kur pakanka beveik vien punktualumo ir paklusnumo.
Baigęs studijas buvo paskirtas į Klaipėdos rajono Gargždų vidurinę mokyklą matematikos mokytoju. Po dvejų metų tapo Klaipėdos rajono liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi. 1957 m. sugrįžo į Prienus. Dirbo Pakuonio vidurinės mokyklos direktoriumi, Švietimo skyriaus inspektoriumi. Visą laiką kritiškai vertino švietimo sistemą, bandė daug ką pakeisti ir dirbdamas Švietimo skyriaus vedėju užtardavo kompartijos persekiojamus mokytojus. Nuo 1979 m. beveik iki mirties 1994 m. dirbo Prienų II vidurinės mokyklos direktoriumi. Direktoriaudamas svarbiausią dėmesį skyrė ugdymo turiniui patiems mokytojams ir mokiniams.

A. Micka ir „Revuonos“ mokyklos mokytojų kolektyvas, sveikinant 10 laidos abiturientus.

Su džiaugsmu sutiko Atgimimą, įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, bet ilgainiui pradėjo nelankyti Sąjūdžio sueigų. „Jei teisinčiausi, kad laiko neturėjau, – išsisukinėčiau. Atvirai: nejaučiu, kad galiu būti naudingas, o jei domiesi, reikia dirbti…“, – kalbėjo Albinas Micka savo kolegoms.
Prisiminimais apie mokyklos direktorių Albiną Micką paprašėme pasidalinti kartu su juo dirbusių kolegų.
Danutė Radkevičienė: „Atvažiavau į Prienus 1974 m. Micka buvo Švietimo skyriaus vedėjas. Jis mane įdarbino. Tuo metu buvo aštuonmetė mokykla. Vėliau išėjus direktoriui Andriuliui, antros vidurinės direktoriumi tapo Albinas Micka. Mano atmintyje Micka išliko kaip kultūringas, taktiškas, neužgaulus, nepaprastai valingas žmogus. Jis pats labai daug dirbdavo, ryte nueini į darbą, jis sutinka koridoriuje ir sako: „laba diena“, reiškia, jis jau būna atėjęs daug anksčiau. Niekada nekeldavo balso prieš mokytoją. Sekdavo švietimo sistemos darbą, kas vyksta Respublikoje, labai domėjosi gretutinių mokyklų darbu, lygindavo tai, kas jam priimtina, pritaikydavo savo darbe. Buvo labai geras oratorius, iškalbus ir turėjo ką pasakyt, domėjosi politiniu gyvenimu, labai gerai žinojo visus įstatymus. Bendraudavo su mokinių tėvais, susirinkimų metu atsistodavo ir aiškiai konkrečiai pasakydavo, kaip matematikas, kas negerai, „nepilstydavo iš A į B“. Mokėjo palaikyti ryšį su šefais (dabar vadinamais rėmėjais). Mes, mokytojai, mokiniai, labai daug važinėdavom, ypač glaudus ryšys siejo su „Sūduvos“ siuvimo fabriku. Nepasigiriant, tais laikais buvo kalbama, kad Prienų antros vidurinės mokytojų kolektyvas pats darniausias. Aš neabejoju, kad tai buvo direktoriaus Albino Mickos nuopelnas. Mylėjome ir gerbėme Micką, nuostabus žmogus buvo.“

A. Micka su mokytojais ekskursijoje Karpatuose.

Irena Vincekienė: „Buvo labai demokratiškas, stengėsi būti visiems dėmesingas, nepriklausomai, kokia buvo jo padėtis. Man prisimena toks vaizdas, kai neklaužados vaikai, atėję į direktoriaus laidotuves, nulenkė jam galvas, parodė pagarbą. Jis man buvo gana įdomus žmogus. Ir vadovas, ir mokytojas. Reta tokių žmonių“.
Elena Bendinskienė: „Griežtas, teisingas, organizuotas, su jumoru. Labai įdomu su juo būdavo kelionėse. Labai daug keliaudavome. Mokėjo vertinti jaunimą, gerbė jaunus specialistus. Sukviesdavo jaunus specialistus ir važiuodavom pasisemti patirties į kitas mokyklas. Gabus, kaip vadovas, niekada nekeldavo balso. „Seno sukirpimo“ vadovas, tolerantiškas. Prisiminimai patys geriausi.“
Sakoma, kad geru pedagogu reikia gimti. Mokytojas, stengdamasis pelnyti mokinių meilę, turi žinoti, kad vaikas myli tik tuos, kurie nuoširdžiai, be apsimetinėjimų myli vaikus, toks ir buvo šviesaus atminimo mokytojas Albinas Micka.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų
koordinatorė ir organizatorė