Kaip jaustis geriau?

…„Jaučiu nuolatinę įtampą dėl nežinomybės, nuovargį; esu psichiškai išsekusi: negalima susitikti su draugais, aplankyti giminių, esu priversta dirbti iš namų. Dažnai skauda galvą, nugarą, įtempti kaklo, pečių raumenys. Ta pandemija varo mane iš proto.. Ką daryti, kad atgaučiau jėgas ir gerą savijautą?“ – tokios mintys ir klausimai šiuo metu kyla dažno žmogaus galvoje. Apie tai kalbamės su Birštono PSPC šeimos gydytoja Jūrate Rėpšaite.

Birštono PSPC šeimos gydytoja Jūratė Rėpšaitė.

– Pandemija visuomenėje „pasėjo“ nemažai nerimo… Šiuo laikotarpiu bene svarbiausia „sutvarkyti“ savo mintis. Kaip tai padaryti praktiškai?
– Pastebime, kad mūsų pacientai patiria daug nerimo dėl savo ar artimųjų sveikatos, bijo kreiptis medicininės pagalbos, turi abejonių dėl skiepų. Iš dalies minčių chaosą lemia didžiulis informacijos srautas COVID-19 tema. Pirmas patarimas – riboti šios informacijos srautą. Pasirinkite vieną ar du oficialius informacijos šaltinius, kuriuos stebite, ir neieškokite daugiau žinių Facebook grupėse, naujienų tinklaraščiuose. Nuolatinės žinutės apie pandemiją įkalina mūsų mintis užburtame rate ir neleidžia atsipalaiduoti. Laisvalaikį skirkite vaikščiojimui, mankštai, bendravimui telefonu su artimaisiais, o gal savanorystei psichologinės pagalbos linijoje. Svarbiausia nesustingti dėl nerimo ir prisiminti, kad emocinę pusiausvyrą galite pasiekti ne tik savo jėgomis, bet ir gaudami pagalbos iš aplinkinių.
– Budistų filosofija teigia, kad poilsis šeštadieniais ilgina gyvenimą. Kodėl jo nepraleidus miške?
– Visiškai teisingai! Tinkamas darbo – poilsio, miego ir fizinio aktyvumo režimas svarbus ne tik pandemijos metu. Šiemet visi gavome ir gerą dovaną – gražią snieguotą žiemą. Išnaudokime ją. Pasivaikščiojimai gamtoje, slidinėjimas – palaiko fizinį aktyvumą, gerą nuotaiką. Medicininiu požiūriu, siekiamybė – bent 150 – 300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Jei ilgai gyvenote sėsliai, krūvį didinkite pamažu. Judėjimas, buvimas miške turėtų teikti džiaugsmą, malonumą bei atsipalaidavimą.
– Pasak psichologų, nuovargis siejamas su pakitimais centrinėje nervų sistemoje. Jam būdingos neigiamos emocijos: abejingumas, bejėgiškumas, gyvenimo monotonija, laisvės ribojimas, nepasitenkinimas. Kaip mažinti užsitęsusį nuovargį?
– Jūsų minimi simptomai gali būti streso, nerimo, depresijos ar kitos ligos požymiai. Jei pastaruoju metu įtemptai dirbote, patyrėte daug įtampos – pasirūpinkite darbo-poilsio režimu. Raskite laiko knygai, stalo žaidimui, rankdarbiams, žvejybai, fiziniam judesiui. Svarbu ir geras miegas išvėdintame kambaryje. Pailsėsite geriau, jei vakarais vengsite sotaus valgio, naršymo internete, o gulsitės ir kelsitės panašiu laiku. 

Vis dėlto, jei įgyvendinus pokyčius, nuovargis ar neigiamos emocijos išlieka – derėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją dėl tolimesnio ištyrimo ir veiksmų plano.
– Kad mintys mūsų nevaldytų, svarbu išmokti pabūti „tuščia galva“. Gal verta išbandyti relaksaciją?
– Taip, relaksacija gali padėti jaustis geriau: suretinti pulsą, atsikratyti streso, neigiamų emocijų, raumenų įtampos. Paminėsiu kelis relaksacijos metodus.
Vienas jų – atsisėskite ar atsigulkite patogioje pozicijoje, užsimerkite ir įsivaizduokite save ramioje aplinkoje. Sutelkdami dėmesį stenkitės retinti savo širdies darbą, kvėpavimą ar koncentruokitės į rankos ar kojos siunčiamus jutimus.
Kitas būdas – įsitaisius patogioje pozicijoje, pradedant nuo kojų pirštų kelioms sekundėms įtempti raumenų grupę ir atpalaiduoti per 30 sekundžių. Tai tęskite kūnu aukštyn koncentruojantis vis į kitas raumenų grupes.
Atsipalaiduoti, nuvyti įkyrias mintis padeda ir šilta vonia, kūno masažas, aromaterapija, muzika, joga.
– Kaip patariate šalinti įtampą pacientams, dirbantiems nuotoliniu būdu?
– Šis patarimas, ko gero, aktualiausias karantino laikotarpiu dirbantiems iš namų. Svarbu laikytis darbo-poilsio režimo, o po darbo valandų išjungti telefoną, kompiuterį, nežiūrėti ilgai televizoriaus; verčiau skirti laiką sau, šeimai, augintiniams. Kiekvieną dieną raskite laiko ne tik buities darbams, bet ir jus maloniai atpalaiduojančiai veiklai (skaitymui, tapymui, mezgimui ir pan.) ar pokalbiui.
– Ne mažiau svarbu pandemijos metu pasirinkti ir tinkamą maistą. Kokie vartotini maisto produktai, gėrimai, vitaminai?
– Kuo daugiau vartokite vaisių ir daržovių. Penkios porcijos gali pasirodyti per daug, bet jos susideda iš smulkių gyvensenos pakeitimų – bananas ar saujelė uogų su pusryčių koše, užkandžiui vietoj sumuštinio – švieži ar džiovinti vaisiai, stiklinė sulčių ir pan. Jūsų mitybos racione turėtų būti kuo daugiau spalvingesnių daržovių ir vaisių, turinčių įvairių naudingųjų medžiagų.
Derėtų vengti saldžių sulčių, arbatų, vaisvandenių, kuriuose daug cukraus – tai tuščios kalorijos. Gamindami maistą taukus ar sviestą keiskite augaliniu aliejumi. Valgykite liesesnę mėsą, bent kartą savaitėje – žuvies patiekalus. Sveikam žmogui (neturint ligų, ribojančių skysčių kiekį) derėtų kasdien išgerti 6 – 8 stiklines skysčių, o sportuojant ar karščiuojant ar esant aukštai aplinkos temperatūrai, – dar daugiau.
Geriausia pakankamai medžiagų kaupti tinkamai maitinantis. Išimtis – papildomas vitamino D vartojimas, nes šaltuoju metų laiku mūsų klimato juostoje daugumai žmonių jo trūksta.
– Prasidėjo skiepijimas nuo covido. Natūraliai žmonėms kyla nemažai klausimų, abejonių. Kokia tvarka vykdoma vakcinacija jūsų gydymo įstaigoje? Kaip galėtumėte nuraminti pacientus?
– Birštono PSPC skiepijimas vyksta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyta tvarka bendradarbiaujant su savivaldybe. Sudėliotos prioritetinės grupės, kurios skiepijamos pirmiausia. Jau paskiepyta dauguma Birštono savivaldybėje dirbančių medikų, švietimo įstaigų darbuotojų; pradėtas ir onkologinių pacientų skiepijimas.
Labai laukiame kito etapo, kai pradėsime skiepyti vyriausius mūsų pacientus.
Visus pacientus, vyresnius nei 65 metų amžiaus, norinčius skiepytis, kviečiame skambinti skiepų registracijai skirtu telefono numeriu 8 674 11611, kad jus įtrauktų į laukiančiųjų sąrašą.
Tai palengvins informavimo procesą, kai vakcina pasieks Birštoną. O dėl nerimo… susidūrus su mažai žinoma liga ar nauja vakcina jausti abejones normalu. Visi girdime ir apie pojūčius po skiepijimo: rankos skausmą, patinimą, bendrą nuovargį, raumenų skausmą ar pakilusią temperatūrą. Norėčiau pabrėžti, tai nėra komplikacijos po skiepo. Tai organizmo reakcija susidūrus su nauja, dar nepažįstama medžiaga (organizme užsiveda imuniniai procesai, mokantys mūsų imunines ląsteles atpažinti ligos sukėlėją). Tai organizmo imuninių ląstelių „pratybos“ atpažinti virusą: jį sutikus gyvai, būsime pasiruošę jį greitai sunaikinti, kol nesukėlė ligos ar jos komplikacijų.
Jei turite abejonių dėl skiepo; norite sužinoti, ar galite skiepytis sirgdami lėtinėmis ligomis – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar, atvykę skiepui, aptarkite situaciją su skiepų procesą prižiūrinčiu gydytoju.
Mūsų tikslas – pasirūpinti savo pacientų saugumu ir sveikata užtikrinant saugų ir sklandų skiepijimą bei atsakant į visus rūpimus klausimus.
– Dėkojame už išsamius atsakymus ir, be abejonės, skaitytojams naudingą informaciją. Būkime sveiki.

. Pradėkite jau šiandien:
Rytą įkvėpkite oro ir padėkokite už naują gražią dieną.
Atlikite savimasažą, 10 – 20 minučių mankštą (lengvi tempimo ar jogos pratimai), apsiprauskite šaltu vandeniu arba priimkite kontrastinį dušą.
Leiskite sau pasmaguriauti mėgiamu desertu.
Vaikščiokite gatvėmis, po parką, apie nieką negalvodami – mėgaukitės gamta, mėlynu dangumi.

. Receptas nuo nervinio išsekimo
(liaudies medicina)
1 stiklinė pieno, 1 išplaktas kiaušinio trynys, cukraus.
Pašildykite pieną, jame išplakite kiaušinio trynį ir paskaninkite cukrumi.
Gerkite 2 – 3 kartus per dieną. Suteikia jėgų, stiprina nervus.
Veronika Pečkienė