Ar idėja iki vasaros paskiepyti 70 proc. Lietuvos žmonių – rožinė svajonė?

Nors pirmieji skiepai nuo koronaviruso Lietuvą pasiekė kiek daugiau nei prieš mėnesį ir dar neseniai buvo kalbama apie ambicingus užmojus – iki vasaros paskiepyti apie 70 proc. populiacijos, vakcinavimo proceso eiga iki šiol stringa, o visuomenei vis dar kyla abejonių ir klausimų dėl vakcinavimo skaidrumo ir pačių skiepų saugumo. Praėjusį penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai išsakė savo nuomonę apie iškylančias problemas vakcinavimo procese bei pasidalijo įžvalgomis, ko galima tikėtis netolimoje ateityje.
Į Lietuvą, kaip ir į daugelį kitų Europos Sąjungos šalių, vakcinos patenka pagal išankstinę pirkimo sutartį su Europos Komisija (EK), kuri jas įsigyja visų 27 valstybių narių vardu. Bendras vakcinų pirkimas užtikrina jų tolygų pasiskirstymą ES narėms. Europarlamentarės Rasos Juknevičienės teigimu, jeigu Lietuva nepriklausytų Europos Sąjungai, vakcinos šalį pasiektų gerokai vėliau nei kitas ekonomiškai stiprias valstybes, o tai, anot jos, būtų visiška katastrofa. Visgi, Lietuvoje lėtėjant skiepijimo tempams, dalis žmonių pradėjo abejoti ir vakcinų pirkimo skaidrumu, tačiau Liudas Mažylis patikino, kad šio principo yra laikomasi ir „nėra taip, kad, jeigu Lietuvoje vakcinų tiekimas lėtėja, tai, vadinasi, jos yra kokioje nors kitoje turtingesnėje ES valstybėje“.
Petro Auštrevičiaus įsitikinimu, didžiausia sutrikusio skiepijimo proceso klaida buvo tai, jog Europos Komisija tinkamai neįvertino vakcinos gamintojų galimybių ir pavėluotai reagavo į sutrikimus. „Kuomet prasidėjo šių aprobuotų vakcinų paskirstymas, buvo susidurta su gamybos problemomis ir visiems tapo akivaizdu, kad gamybos pajėgumai per maži, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai“, – teigė P. Auštrevičius, pridurdamas, jog šiuo metu gamyba – tai siauriausia ir labiausiai kritinė vieta. Anot parlamentaro, pagrindinė problema yra tai, kad pagrindiniai šiuo metu aprobuotų, Europoje įsikūrusių kompanijų gamintojai neturi patirties būtent masinėje vakcinų gamyboje, kai kalba eina apie šimtus milijonų dozių, o pastaruoju metu trūksta ir įvairių komponentų – netgi išpilstymo buteliukų. P.Auštrevičiaus nuomone, gamybos problemos bus išspręstos tuomet, kai atsiras pakankamai gamintojų. Šiuo metu Europoje yra 12 gamintojų, galinčių gaminti vakcinas, jei bus sutarta dėl patentų ir kitų niuansų. „Tai yra kaip karinė operacija ir planavimas turi būti atitinkamas“, – akcentavo liberalas.
Paklausus, kokia tikimybė, kad ES patvirtins rusiškas ir kiniškas vakcinas, ypač turint omeny, kad patvirtintų dar labai trūksta, P. Auštrevičius teigė, jog, jo žiniomis, kol kas nei viena iš šių valstybių nesikreipė į Europos vaistų agentūrą dėl jų pagamintų vakcinų sertifikavimo. Visgi, parlamentaro nuomone, artimiausiu metu gali nutikti ir kitaip. „Rusija gali bandyti sertifikuoti vakciną ir Europoje ir nebūtinai dėl sveikatos apsaugos priežasčių“, – sakė P. Auštrevičius.
Nuotolinės spaudos konferencijos metu Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį į tai, jog gamybos sutrikimai yra globali problema, su kuria susiduria ne tik Europos Sąjungos šalys. „Gamyba dar nepatenkina poreikių, bet ateis vasara, manau, kad atsiras žymiai daugiau vakcinų. Atsiras ir tokių, kurios nebereikalaus tokio didelio užšaldymo, jas bus geriau eksportuoti, platinti, pervežti“, – sakė parlamentarė. Visgi, anot politikės, pandemija nesibaigs, paskiepijus tik Europą, todėl šie metai dar bus labai sunkūs. „Virusas nepripažįsta nei Šengeno sutarčių, nei sienų. <…>Nesustabdę pandemijos visame pasaulyje, mes rizikuojame, kad gali atsirasti dar pavojingesnė mutacija. <…> Skiepai yra saugūs, patikrinti, reikalingi ir tai yra vienintelė priemonė atidaryti pasaulį normaliam gyvenimui. Tai aš sakau, kaip medikė“, – teigė R.Juknevičienė.
Savo nuomonę apie skiepus išsakė ir Stasys Jakeliūnas, kurio teigimu, visuomenė yra verčiama skiepytis ir „de facto vyksta vakcinų saugumo tyrimas su ES gyventojais“. Savo ruožtu R. Juknevičienė kvietė politikus neplatinti sąmokslo teorijų ir neskatinti abejonių vakcinomis.
Kolegės nuomonei, jog žmonės neturėtų baimintis skiepų, pritarė ir Juozas Olekas, kurio teigimu, vakcinavimas bei dabar esančios prevencinės priemonės gali padėti sustabdyti pandemijos plitimą. Europarlamentaras pasidžiaugė, jog ES investavo dideles lėšas į vakcinų tyrimų ir gamybos pradžią ir tai užtikrino, kad rekordiniais tempais buvo sukurta vakcina ir jau skiepijami ES piliečiai. Visgi, anot jo, Lietuva negali susisiaurinti tik ties pandemijos sprendimais – valstybė turi užtikrinti pagalbą ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms. „Praeitais metais nuo covido pasaulyje mirė 1,6 milijono žmonių, o nuo širdies ligų – apie 7 milijonai. Dalis iš jų yra tame fone, kuris nesulaukia reikiamos pagalbos. <…> čia yra didžiausia problema“, – sakė europarlamentaras.
Atsižvelgiant į skiepijimo proceso problemas, europarlamentarai vieningai pripažino, jog prognozės paskiepyti per 70 proc. europiečių iki vasaros yra pernelyg optimistinės, o P. Auštrevičius šią idėją pavadino „rožine svajone“.
Europarlamentarai aptarė ir skiepų paso klausimą. Liudo Mažylio nuomone, skiepų pasas būtų gana logiškas sprendimas, tačiau tam reikia išspręsti ir tam tikrus žmogaus teisių klausimus. Visgi, anot Rasos Juknevičienės, tai nėra artimiausių mėnesių ar net šių metų klausimas. Jos teigimu, jis galėtų būti įvestas tik tuomet, kai bus pasiskiepijusi didžioji dalis žmonių ar bent jau visi norintys. Anot europarlamentarės, kol skiepų prieinamumas nepasiekė plačiosios visuomenės, svarstyti apie privilegijas pasiskiepijusiems žmonėms nėra prasmės. „Galbūt atskiros šalys imsis tokių priemonių, bet ES labai abejoju, kad bus toks visuotinis sprendimas. Taip, diskusijos vyksta, gal tai bus, gal nebus ir šiandien tikrai anksti kalbėti, kaip atrodys tie, kurie bus ar nebus pasiskiepiję.“, – teigė R. Juknevičienė.
Visuomenei vis labiau laukiant karantino atlaisvinimų, europarlamentaras Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį ir į karantino laisvinimo galimybes. Jo nuomone, šiuo metu atsipalaidavimas būtų didžiulė klaida. Atsižvelgdamas į mažą Lietuvos teritoriją, parlamentaras skeptiškai vertina ir ketinimus atlaisvinti ribojimus kai kuriose savivaldybėse, tokius siūlymus prilygindamas bandymu virti atskirą sriubą viename katile. „Reikėtų eiti kitu būdu, kad tam tikri maži verslai galėtų atsidaryti su papildomais apribojimais, dar mažesniu klientų aptarnavimo kiekiu ir papildomom dezinfekavimo priemonėm“, – teigė P. Auštrevičius, pridurdamas, jog karantino atlaisvinimui reikėtų semtis gerosios patirties iš kitų užsienio šalių.
Rimantė Jančauskaitė