Birštono švietimo įstaigos ir toliau sėkmingai įveikia pandemijos mestus iššūkius

Gruodžio viduryje sugriežtinus karantino sąlygas šalyje vėl buvo uždarytos ugdymo įstaigos. Nors iš pradžių Vyriausybė planavo nuotolinį mokymą vykdyti visiems be išimčių, vėliau persigalvota dėl priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų – šioms dirbti leista, laikantis visų saugumo reikalavimų, tačiau moksleiviams ir studentams dar kartą teko grįžti prie nuotolinio mokymosi.

Birštone veikiančio lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorės Vitalijos Adamonienės teigimu, ir pirmąją, ir antrąją koronaviruso bangą darželiui pavyko įveikti gana sėkmingai. Nors tarp „Vyturėlio“ bendruomenės susirgimų būta, tačiau užkratas tarp vaikų neišplito.
Įstaigos vadovė svarsto, jog sėkmę, valdant susidariusią situaciją, galėjo lemti ir tai, jog darželyje ypač didelis dėmesys skiriamas saugumo priemonėms: patalpų dezinfekcijai, vėdinimui ir kt.
Dar gruodį šalyje suprastėjus epidemiologinei situacijai, kai kurie didžiųjų miestų darželinukų tėvai viešai skundėsi, jog darželiuose jungiamos vaikų grupės ir taip didinamas užkrato pavojus. Direktorė patikina, jog Birštono lopšely-daržely tokių priemonių imtasi nebuvo, nes to daryti negalima. „Nuo pavasario iki dabar turėjome 7 koronaviruso atvejus, tačiau susirgus darbuotojams ar vaikams, grupės buvo uždarytos. Sausio 26 dienos duomenimis, darželį lanko 28 vaikai, dirba 7 grupės iš 10-ties. Planuojama, jog nuo vasario 1 dienos darželyje pilnu pajėgumu vėl veiks visos vaikų grupės“, – teigia V. Adamonienė.
Nuo sausio 21 d. Vyriausybė leido grįžti į mokyklas ir vaikams, neturintiems tinkamų sąlygų mokytis namuose. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tokių vaikų visoje Lietuvoje yra apie 25 tūkstančiai.
Dar pavasarį sėkmingai netikėtai užklupusius iššūkius įveikusi Birštono gimnazija ir toliau stengiasi moksleiviams užtikrinti kuo geresnes mokymosi sąlygas. „Stengiamės pagelbėti visiems, neturintiems tinkamos ugdymui kompiuterinės technikos. Tikimės, kad savivaldybės Taryba skirs finansavimą nešiojamų kompiuterių, skirtų pagelbėti mokiniams, įsigijimui. Taip pat iš Vyriausybės DNR plano lėšų įsigijome kameras stacionariems kompiuteriams dalykiniuose kabinetuose, kurios užtikrins, kad, esant poreikiui, mokytojai turės galimybes dirbti ir su mokykloje, ir su namuose esančiais mokiniais“, – sako gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius.
Birštono gimnazija, vadovaudamasi Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais „Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo ir priežiūros“ taip pat sudarė sąlygas vaikams, kurių tėvai privalo darbo funkcijas atlikti darbo vietoje ir negali savo pradinio ugdymo programos mokinukų priežiūros užtikrinti namuose, dalyvauti nuotolinio ugdymo procese iš gimnazijos. Tačiau daugiau nei 500 mokinių ugdančioje įstaigoje į klases grįš tik keletas moksleivių. „Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos sprendimu, trims pagrindinio ugdymo programos mokiniams rekomenduota nuotolinėms pamokoms jungtis atvykus į gimnaziją. Šiuo metu taip pat turime vieną pirmoką, kuris, padedamas mokytojo padėjėjo, mokosi iš mokyklos. Visus šiuos mokinius, laikantis visų sveikatos apsaugos ministro numatytų saugumo priemonių reikalavimų, prižiūri gimnazijos bibliotekininkė. Tikimės, kad mokyklos aplinka ir priežiūra įpareigos mokinius sėkmingesnei ugdomajai veiklai“, – teigia gimnazijos direktorius.
Visuomenei laukiant karantino atlaisvinimų, iš Vyriausybės tribūnų neretai pasigirsta prioritetinės sritys – viena iš jų – bent dalinis mokinių grąžinimas į mokyklas. A. Urbanavičiaus teigimu, gimnazija yra pasiruošusi moksleivius mokyti ir mišriuoju būdu, kai tik leis epidemiologinė situacija.
Rimantė Jančauskaitė