Ūkininkų balsas – savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai

Prasidėjus naujiems metams ir naujajam 2021-2027 m. finansavimo periodui, Žemės ūkio ministerijos susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti sektoriaus laukiantys iššūkiai ir naujovės, taip pat – artėjantis žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimas ir kiti žemdirbiams svarbūs klausimai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, sveikindamas susitikimo dalyvius, pabrėžė savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų vaidmenį ir svarbą dialoge tarp ūkininkų ir ministerijos.
„Mums nepaprastai svarbios savivaldos institucijos, ypač – savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai. Manau, kad labai svarbu, jog būtumėte mūsų ausys ir akys perteikiant situacijas, su kuriomis susiduria jūsų savivaldybių ūkininkai“, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas, pridurdamas, kad susiklostė situacija, jog pirmiausia girdimas stambiųjų, viešojoje erdvėje matomų sektoriaus atstovų balsas, o tai, anot jo, nulemia labai daug bendrosios politikos.
„Tačiau man, kaip ministrui, yra ne mažiau svarbu, o kai kuriais atvejais – svarbiau, kad girdėtume ir mažųjų ūkininkų balsą. Todėl prašau savivaldybių žemės ūkio specialistų, kad tas bendravimas būtų abipusis – mes taip pat norime jus girdėti“, – teigia ministras, neabejojantis, kad šių specialistų vaidmuo – kaip tarpininko tarp ūkininko ir ministerijos – yra labai svarbus.
Atsakyta į rūpimus klausimus
Susitikimo metu savivaldybių atstovams pristatyti šiuo metu itin aktualūs klausimai: Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiai, institucijų, vykdančių ūkių kontrolės funkcijas, veiklos optimizavimo, žemdirbiams taikomų sankcijų mažinimo ir jų prevencijos galimybės, pasėlių deklaravimo naujovės ir kitos sektoriui svarbios problemos.
Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, kalbėdama apie BŽŪP pokyčius, palygino abu finansinius laikotarpius. Ji informavo, kad Lietuva, palyginti su praėjusiu, gaus 18,6 proc. daugiau lėšų. Šie laikotarpiai, anot J. Stakėnienės skiriasi ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu požiūriu – dabar bus orientuojamasi į veiklos rezultatus. Kur kas didesnis dėmesys bus skiriamas ir žaliajai ambicijai, tad netrūks ir su tuo susijusių iššūkių.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius Sigitas Puodžiukas informavo susirinkusiuosius apie planuojamus prieš pasėlių deklaravimą darbus su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais. Šiuo metu dar laukiama patvirtintų tiesioginių išmokų taisyklių, po kurių naujiems darbuotojams, kurie talkins ūkininkams teikiant tiesioginių išmokų paraiškas, planuojami mokymai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Aleksandras Muzikevičius susitikime pristatė paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo apžvalgą. Kalbėdamas apie prioritetines agentūros darbo sritis jis išskyrė sankcijų mažinimą tikriems ūkininkams ir didesnę ūkininkavimą imituojančių pareiškėjų kontrolę. Tarp prioritetų – ir administracinės naštos ūkininkams mažinimas, plotinių priemonių ir gyvulių patikrų kiekio ir proceso optimizavimas bei spartesni mokėjimai. NMA vadovas įvardijo, kokie rezultatai jau pasiekti šiose srityse, kas planuojama.
Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *