Pavyko…

Birštono vienkiemio liaudies teatrui – 15

„…Praeities vaizdai iškyla džiovinto žiobrio bei ką tik pamelžto pieno su puta kvapu, kaimynų sodo sultingų obuolių, pakrantės čiobrelių, laukinių česnakų skoniu… Prabėgo keletas mėnesių. Ir vėl einu sausio sniegu padabintais laukais, stebiu medžius, sustingusį Nemuną…O šio krašto žmonės per tą laiką atgaivino klojimo teatrą. Džiaugiuosi kartu..“- rašė Juozas Palionis miniatiūroje „Pavyko“, 2004 m. išleistoje savo poezijos rinktinėje „Lūkesčių lietus“. Ši miniatiūra buvo skirta Birštono vienkiemio kaimo teatro K. Vijūno trijų dalių komedijos „Bobutės susipyko“ premjerai.
Dalios Banienės vadovaujamas kaimo teatras Birštono vienkiemyje susikūrė 2003 m. pabaigoje. Ir jau 2004 m. sausio 17 d. įvyko teatro veiklos krikštas – spektaklio „Bobutės susipyko“ premjera.  Komedijoje pagrindinius vaidmenis atliko teatro režisierė Dalia Banienė, Valė Petkevičienė, Birutė Vokietaitienė ir Rimvydas Klimavičius. Įspūdingais antraeiliais vaidmenimis startavo Paulina Bubnelytė, Onutė Mikėnienė, Morta Narankevičienė, Steponas Banys, Jonas Kvietkauskas. Ši spektaklio premjera tapo tramplinu, puikiu startu kultūrinio gyvenimo pakilimui Birštono vienkiemyje ir seniūnijoje. Tačiau visgi pirmąja kultūrinio gyvenimo kregžde vienkiemyje reikėtų įvardinti saviveiklinį moterų kolektyvą „Saulėgrąža“, kuris įsikūrė 2002 m. gruodžio mėnesį ir iškart į savo veiklą įtraukė 30 žmonių, panorusių  dalyvauti kultūrinėje – visuomeninėje veikloje. Klubą sudarė du – vyrų ir moterų ansambliai. Klubo „Saulėgrąža“ iniciatyva pradėtos švęsti tradicinės lietuvių tautos šventės – Motinos diena, Žolinės, kurias perėmė ir gražiai tęsia 2004 m. susikūrusi Birštono vienkiemio bendruomenė. Moterų klubas „Saulėgrąža“ ir labai intensyvi kaimo teatro veikla ( ketverių metų eigoje – kasmet po premjerą) paskatino ir Birštono vienkiemio bendruomenės įsikūrimą. Atidžiai sekant įvykių eigą, suprantama ir akivaizdu, kad teatras ir bendruomenė jau penkiolika metų žengia koja kojon ir kultūrinės, ir visuomeninės veiklos ritmu. Žmonės tradicijas gaivina, puoselėja, jas saugo, perduoda iš kartos į kartą ir tuo pat metu kuria naujas. Sausio 4 d., minint vienkiemio bendruomenės 15 metų veiklos jubiliejų, bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys labai teisingai pastebėjo, kad teatras bendruomenėje – pagrindinė veiklos varomoji jėga.  Teatro žmonės Birštono vienkiemyje per penkiolika teatro gyvavimo metų kūrė savo tradicijas, kurios turi gražų tęsinį ir šiandieną. Viena iš tradicijų – klojimo teatro šventės. Po visus Lietuvos etninius regionus su visais teatro pastatymais (K.Vijūno „Bobutės susipyko“, E.Urbaitės „Stebuklas“, V.Bladikaitės „Ženteliai“, E.Urbaitės „Mokė ir pasimokė“, mokyt. A. Ferevičienės pagal latvių dramaturgę sukurta komedija „Paprasta laimė“, B.Dauguviečio „Žaldokynė“) daug ir aktyviai keliavęs kaimo teatras, puoselėjo viltį atkurti klojimo teatrą Nemuno vingių krašte. Būtent atkurti, nes toks teatras prieš šešis dešimtmečius šiame krašte, Siponių kaime, gyvavo. Gražios idėjos materializuojasi, jeigu… prie jų įgyvendinimo prisideda ir finansinė parama. Aš neatsitiktinai straipsnio pradžioje paminėjau Juozą Palionį ir jo kūrybą. Šis žmogus ir buvo tas rėmėjas, kurio dėka Vienkiemio teatras įgyvendino savo svajonę – klojimo teatrų sambūrį, arba festivalį. Nuo 2006 -ųjų metų Matiešionyse, šiandien jau tik Marytės Galinienės sodyboje, tradiciškai, kas antrus metus, vyksta klojimo teatrų šventės. Ir padėkai, ir atminimui teatro šaukiniu, paties eiliuoto teksto autoriaus Juozo Palionio leidimu parinkau žodžius: „Kur Nemuno mėlynas kelias“. Klojimo teatro tradicija suleido gilias šaknis Nemuno vingių žemėje. Ja pakylėta ir Birštono savivaldybė. O tradicijų nuo pat 2004 -ųjų metų teatro žmonės sukūrė ir daugiau. Paties populiariausio ir daugiausia susitikimų (30 spektaklio pasirodymų) žiūrovams dovanoję V.Bladikaitės „Ženteliai“ savo pagrindinius personažus labai išradingai įpindavo ir į tradicinius bendruomenės renginius, Birštono šventes, teatrų festivalius. Vienkiemio teatras sukūrė ir labai gražią bičiulystės tradiciją, kuri tebegyvena ir šiandienos teatre. Nuo paties pirmojo klojimo teatrų festivalio 2006 m. džiaugiamės ilgamete draugyste su Varėnos r.sav. Marcinkonių kaimo teatru ir jo režisiere R. Avižiniene, Jonavos r.sav. Panoterių kaimo teatru ir režisiere J. Adomaitiene, Kelmės Mažuoju teatru ir  režisieriumi A. Armonu, Jonavos savivaldybės teatru ir režisieriumi J. Andriulevičiumi, Prienų r.sav. N.Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatru ir režisiere A. Lukjančuk. Ilgame kaimo teatro veiklos kelyje buvo ir gražių įvertinimų, ir apdovanojimų. Visi pagrindinių vaidmenų atlikėjai: B. Vokietaitienė, V.Petkevičienė, S.Banys, J.Kederys, R.Klimavičius buvo apdovanoti už geriausiai komedijose sukurtus vyro ar moters vaidmenis. O ir visas teatro kolektyvas iš gastrolių niekuomet nesugrįždavo tuščiomis, be įvertinimo ar diplomo. Kiekvieni kaimo teatro metai drauge su bendruomene buvo ir turiningi, ir įspūdingi. Keista, kad, minint Vienkiemio kaimo bendruomenės 15 -os metų jubiliejų, sausio 4 d. buvo prisimintas tik Vienkiemio teatro penkerių metų veiklos kelias. Be jokios abejonės, visi džiaugiamės Vienkiemio teatro žmonių ir naujos režisierės Beatos Klimavičienės pasiekimais, tačiau teatras, kaip ir minėjau, šį sausį švenčia tokį pat jubiliejų, kaip ir bendruomenė. Visi teatro veikloje dalyvavę žmonės taip pat šalia, toje pačioje bendruomenėje…
Ir vėl pasikartosiu cituodama savo kraštietį, kūrėją Juozą Palionį: „Mūsų gyvenimo laikas skaičiuojamas ne dienomis, o skriejančiomis darbų, rūpesčių, atgaivos akimirkomis. Laikas tirpsta kaip atlydžio sniegas. Gyvenimo poezija semiasi gyvasties iš tikrovės, iš kasdienybės ir net iš nuojautų. Būkime turtingesni dalindamiesi, būkime laimingi bendraudami.“ Nuo savęs pridursiu – džiaukimės visais gražiais drauge nuveiktais darbais. Juk tai mūsų visų ir mūsų krašto istorija. Ta pačia proga nuoširdžiai sveikinu visus Birštono vienkiemio kaimo teatro artistus (negaliu pavadinti aktoriais, nes tai jau yra profesinė, aukštesnio lygmens kompetencija) su 15 -os metų jubiliejumi, su artistų pagarba teatrui, žiūrovams, vieni kitiems. Už laiką, kurį buvo verta praleisti drauge. Ir, žinoma, žmogui, kurio galvoje gimė ši graži idėja – kaimo teatro įkūrėjai ir režisierei Daliai Elenai Banienei. Gražių idėjų, kūrybinių sprendimų – visiems, kurie šiandien scenoje, stiprios sveikatos, turiningos, šviesios ir šiltos kiekvienos dienos tiems, kurie šalia scenos.
Valė Petkevičienė
Birštono vienkiemio kaimo teatro veteranė