„Tai šaltos aistros ir karšto susižavėjimo poetas“…

Spaliui beriant savo lapų auksą, jų taku į Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką rinkosi poezijos mylėtojai. Čia, tradiciškai Justino Marcinkevičiaus kambaryje, vyko renginys iš ciklo „Vasarvidžio nakties skaitymai“ – susitikimas su poetu, vertėju, eseistu, Nacionalinės premijos laureatu Kornelijumi Plateliu ir poete Nijole Daujotyte.
Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė pristatė popietės svečius, trumpai priminė K.Platelio biografijos detales. Juk jam teko „ragauti“ ir politiko „duonos“.

.

Kuo K. Platelis išskirtinis poezijos lauke, pristatydama 10 -ąją knygą „Įtrūkusios mėnesienos“, kalbėjo poetė N. Daujotytė.
Pasak jos, nedaug poetų, kurie užima atsakingas pareigas realiame gyvenime ir geba pelnyti aukščiausius apdovanojimus už tai, kas virš realybės. „Tai šaltos aistros ir karšto susižavėjimo poetas“, – sakė viešnia Nijolė, primindama, jog Platelis save kildina iš ten, kur Apolonas…, kad tai yra „didieji proto ir aistros išminčiai, kurių neveikia jokie apkalbėjimai. – Tai vienintelis poetas, aktyviai kurdamas, sulaukęs šviesaus atminimo Algio Kalėdos monografijos .
– Aš vaizduoju situacijas, įvairius vaidinimus. Eilėraštis – toks vaizdas, į kurį kviečiu skaitytoją įsijausti, patirti emocijas. Juose galiu viską paaiškinti, kiekvieną jungtuką, kablelį, taip iki ribos, kas nepaaiškinama, atvesti skaitytoją. „Golemas – mano psichika. Ji man pačiam nesuprantamas objektas“, – apie pirmą skaitytą eilėraštį „Golemo įgula“, sakė autorius.
Vėliau girdėjome skaitant „Karaliaus laidotuvės“, „Baseino valymas“, Antpirščių šokis“ ir kitus. Viešnia poetė N. Daujotytė, atstovaujanti ir leidyklai „Odilė“, skaitė „Netikrą potvynį“, eilėraščius, skirtus šešiasdešimtmetėms, kai „veidrodžiai nebeatspindi tiesos“, bet jos „žydi daug patvariau“. „Pasišnekam“, – paragino visus gerbiamas Kornelijus, kviesdamas įsitraukti į gražią popietę. Jis kalbėjo apie tai, kokia svarbi pasaulio tradicija kūryboje, apie poetus, kuriuos vertė, ir „giminystės ryšį“ su jais. K. Platelis užsiminė ir apie poetus Bložę, Gedą, kurie darė jam įtaką, kalbėjo apie tai, kas, jo manymu, galėtų sudominti jaunus žmones, „kurie lindi kitokiuose tinkluose, o facebook – jau tik mes“.
„Nesu parašęs nei mažiausio žodelio tarybų valdžiai“, – pradėjęs apie bičiulišką draugystę su Nyka Nyliūnu, užklaustas apie jo dienoraščius, kalbėjo svečias, užsiminęs apie tą laiką, „kai vienas tarybinis funkcionierius norėjo pakišti „kiaulę“ kitam… „Piktybiškai vengdavau lankytis mokyklose, gėlių vazoną vaidinti, siųsdavau kanclerį“, – į skaitytojos klausimą apie politiko laiką atsakė jis. „O kaip dabar?“, – klausė vėl. „Įsivaizduokit, labai didelis laivas plaukia, kaip „Titanikas“, norėsi pasukt, bus sunku – braškėti pradės“, – atsakė jis palyginimu.
Kad būtų linksmiau, girdėjome eiles: „Du keksiukai“, „Sliekas“, kuris sako: „aš pro tamsą stumiuos į nežinomą pabaigą savo“. Klausėmės ir angliško tipo sonetų „Šventikas“, „155“.
N.Daujotytė paskaitė ir savo kūrybos eilių iš dviejų išleistų knygelių. Viename iš perskaitytų eilėraščių, tarytum atliepdama į šio gražaus renginio svečių buvimo šioje žemėje prasmę ir nuo tėviškės palaukės lyg beklausant ramiai žvelgiančias poeto Justino Marcinkevičiaus akis, ji kelia labai prasmingą klausimą: „…kuo gi taip gražiai užsiklosi numiręs, jei ne vardu?“
Palma Pugačiauskaitė