Lietuviai – žemdirbių tauta, tačiau ir jų įpročiai keičiasi. Vietoj nesibaigiančių savaitgalio darbų savo sodybose, žolės pjovimo vis daugiau tautiečių, gaunančių didesnes pajamas, mieliau renkasi poilsį ant vandens, ramius pasiplaukiojimus jachtomis, baidarėmis ar laiveliais. Nepaisant atskirų iniciatyvų gilinti ir valyti upės vagą, įrengti poilsio ir treniruoklių aikšteles prie vandens, Prienų ir Birštono krašte Nemunas dar nėra visiškai pritaikytas pramoginei laivybai. Vis dėlto vieną kitą laivelį jame galima išvysti. Rugsėjo 3 -iosios rytmetį praeivių akis patraukė Prienuose netoli tilto prisišvartavęs dailus nedidelis namas – laivas.
Jo savininkas – televizijos operatorius, režisierius, žurnalistas ir keliautojas Arūnas Damkus mielai pakvietė pasižvalgyti po plaukiojančio namo vidų. Houseboat tipo pontoninį laivą, kokie itin populiarūs Skandinavijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, šią vasarą jis pasistatė savo rankomis ir prieš tris dienas juo iš Kauno jachtklubo išplaukė į pirmąją savo gyvenime kelionę upėmis. Tai ne šiaip kelių dienų pasiplaukiojimas – keliautojas turi tikslą pontoniniu trimaranu Europos vidaus vandenimis pasiekti Prancūzijos uostą Marselį ir Viduržemio jūrą. Kelyje ir ilsėsis, ir reklamuos saulės energija varomą laivą.
Iš pirmo žvilgsnio beprotišką savo kelionę Arūnas pasiryžęs nufilmuoti ir kas savaitę įkelti po reportažą į Youtube kanalo paskyrą „Gotravel.tv“. Joje jau galima rasti operatoriaus pasakojimų, kuriuose jis rusų kalba pasakoja, kaip per 99 dienas, įskaitant laivo projekto parengimą, jo statybą, apsilankymus „blyškiaveidžių“ kabinetuose ir reikiamų registracijos dokumentų ir leidimų gavimą, pasiruošė įgyvendinti savo svajonę bei nuleido laivą į vandenį. A.Damkus jau įgijo ištikimų sekėjų visame pasaulyje, kurie, peržiūrėję trylika nuotaikingų serijų, nekantriai laukia naujų keliautojo pasakojimų. Vienas australas, kuris gimė Kazachstane, bet širdyje save laiko lietuviu, jam parašė, kad, žiūrėdamas operatoriaus filmuotą medžiagą, džiaugiasi galėdamas pamatyti nuostabią Lietuvą. A.Damkus buvo išlipęs Birštone, filmavo Kneipo sveikatingumo takus. Ką daugiau žiūrovai išvys jo reportažuose iš Lietuvos, priklausys nuo aplinkybių, keliautojas nenutuokia, nei kiek laiko jis užtruks nepaprastoje kelionėje, nei kokie išbandymai, povandeninės kliūtys ar nuotykiai jo laukia už kiekvieno upės vingio.
Laivo – namo viduje yra viskas, kad kelionė būtų patogi.
Nemunu iš Kauno jis ketina pasiekti Druskininkus, be trukdžių sutvarkyti reikiamus formalumus muitinėje ir įplaukti į Baltarusijos teritoriją. Iš ten Augustavo kanalu įplauks į Lenkiją. Keliautojo įsitikinimu, šioje šalyje, kaip ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, upių bei kanalų tinklas pakankamai išvystytas, todėl nesklandumų neturėtų kilti. Jeigu ilgą laiką pliaups lietus ir pritrūks varomosios jėgos, laivo kapitonas pasiruošęs sustoti. Turi ir atsarginį variantą tuo atveju, jei užeitų gili žiema ir upes sukaustytų ledas. Tuomet laivą paliktų peržiemoti kuriame nors uoste.
Laivas – namas pakankamai erdvus, jame yra viskas, ko buityje gali prireikti vienam žmogui – staliukas ir kėdės, darbo stalas, lova, kriauklė, dujinė viryklė, šaldytuvas, karštas ir šaltas vanduo, tualetas, nedidelė skalbyklė. Laivą prieš srovę varo 6 kW arba dešimties arklio galių varikliai, maitinami elektros energija – dešimt ant stogo įrengtų saulės baterijų vienu metu gamina 3 kWh elektros. Elektros perteklius kaupiamas akumuliatoriuose, todėl laivas gali judėti ir esant debesuotumui.
A.Damkus nesijaudina dėl lėto plaukimo tempo – iš Kauno marių Birštoną jis pasiekė per dvi dienas, o į Prienus plaukė 3 km per valandą greičiu.
– Sąmoningai atsisakiau benzininio variklio, autonomiškai pasigamindamas elektros energiją, nepriklausau jokiems centralizuotiems tinklams, taip propaguoju ekologinį ir taupų gyvenimo būdą. Upės vandenį išvalau filtrais, pasišildau saulės gaminama elektra, skalbiu ūkišku muilu, – pasakoja vyras. Tiesa, maisto gamybai jis naudoja dujas.
Paklaustas, kiek kainavo pastatyti tokį plaukiojantį karkasinį apšiltintą namą, A.Damkus nusijuokia, jo teigimu, tai lietuviams būdingas klausimas. Jis leidžiasi į filosofinius svarstymus, kurių reziume toks: jei būtų sudarinėjęs visų statybinių medžiagų, įrankių, daiktų ir dalykų, kurių jam prireiks, sąrašą, namo greičiausiai nebūtų pastatęs iki šiol.
Vyras prasitaria Prienuose trumpam sustojęs neatsitiktinai – dar prieš dešimtį metų, pro šalį važiuojant su šeima, jų akį patraukė Nemuno vandenyje atsispindintis neįprastas pastatas – buvęs „Revuonos“ malūnas. Sužavėti vaizdingų apylinkių, jie kvartale netoli išvažiavimo į Marijampolę įsigijo žemės sklypą – jis yra puikioje vietoje, ant kalvos.
Pontoninį trimaraną, varomą saulės energija, televizijos operatorius ir režisierius A.Damkus pasistatė pats.
– Namas, pritrūkus lėšų, taip ir neiškilo, bet dešimt metų moku mokesčius – taigi esu kaip ir prienietis, – teigia vyras, turintis ir lietuviško, ir kaukazietiško kraujo. Jis pasakoja, kad yra gimęs Kislovodske. Būdamas vaikas į mamos gimtinę atvažiuodavo vasaros atostogų, čia iš giminaičių ir išmoko vaikystėje pamirštą lietuvių kalbą. Nuolat gyventi į istorinę Tėvynę su mama ir šeima A.Damkus persikėlė 2002 metais, prezidentas V.Adamkus jam suteikė Lietuvos pilietybę. Jo vaikai kalba lietuviškai ir nuo mažens didžiuojasi galėdami būti lietuviai.
Dviguba pilietybė vyrui leidžia jaustis pasaulio piliečiu, būti laisvam pasirinkime, o tai praverčia realizuojant kūrybines idėjas. Lietuvoje jis sukūrė nuosavą verslą, taip pat bendradarbiavo su „Lietuvos ryto“ televizija – joje buvo rodyta Arūno filmuota laida „Kelionių vėjai“. Ekstremalios kelionės A.Damkui ne naujiena – su filmavimo komanda automobiliu buvo nuvykęs į Maroką, Tuvos Respubliką prie Baikalo, Ukrainą, pasiekęs Norvegijos toliausią iškyšulį Nord Kapą, Elbruso kalnus…
Keliautojas į Marselį plaukia su Lietuvos trispalve. O jo laivo pavadinimas „Suktinis“ (lietuvių liaudies šokis, – aut.pastaba) gimė paragavus to paties pavadinimo Stakliškių midaus gėrimo. Todėl netiesiogiai viso savo plaukimo metu A.Damkus reprezentuos ir Prienų rajoną bei jo tautinį paveldą. Kaip jam tai seksis daryti, stebėkite Youtube kanale.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“