Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos

Pasibaigus mokslo metams moksleiviams prasidėjo atostogos, kurias jaunimas leidžia labai įvairiai. Pastaruosius dešimt metų tarp jaunimo vyrauja tendencija atostogas praleisti vasaros stovyklose. Lietuvoje vasaros stovyklų – kaip iš gausybės rago, todėl ne vienai šeimai kyla klausimas, kaip išsirinkti tinkamiausią? Tačiau Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) jaunųjų šaulių tokie klausimai nekankina, nes jie ypač aktyviai dalyvauja jauniesiems šauliams organizuojamose stovyklose.

Liepos pradžioje Prienų rajono jaunieji šauliai dalyvavo vasaros stovyklose, kurių metu visą savaitę buvo pasinėrę į iššūkius. Galbūt daugelis žmonių vis dar mano, kad jaunojo šaulio pagrindinis užsiėmimas yra susijęs su fizine veikla, tačiau ,,šauliukų“ laukė labai įvairios užduotys. Buvo mokomasi maskuotis, taikliai šaudyti, pažinti žemėlapį, sutartinius ženklus ir reljefą, taip pat – rikiuotės, statuto, komandos formavimo, socialinės psichologijos, tarpasmeninio bendravimo bei, žinoma, pilietiškumo. Nors Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta organizacija, tačiau šių stovyklų pagrindinis tikslas yra ugdyti pilietišką, drausmingą, kūrybišką ir savimi pasitikintį jaunimą.
Kaip pasakoja Prienų 206 kuopos vado pavaduotojas Sigitas Žalys, jaunojo šaulio vieta bendroje LŠS sistemoje yra svarbi. Jaunasis šaulys – pirmasis žingsnis, būtent nuo jo prasideda šaulio gyvenimas. Jaunojo šaulio statusas – nuo 12 iki 18 metų. Tuo laikotarpiu jis auga, bręsta, o nuo 18 metų gali tapti tikruoju šauliu. Žinoma, šauliu tapti gali ir suaugęs žmogus.
– Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, minėjimuose, visuomeninėse akcijose (pvz.: ,,Darom“), žygiuose, o vasarą dažniausiai įgūdžius stipriname stovyklose, apie kurias papasakoti sunku. Reikia tiesiog pabūti ir pamatyti. Stovyklos jauniems žmonėms padeda keistis, ne vienas pradeda kitaip žiūrėti į gyvenimą. Anksčiau būdavo, kad kai kurie neištverdavo, dabar nesigirdi tokių istorijų. Daug kas galvoja, kad jaunajam šauliui svarbiausia jėga, bet ne viskas ja pagrįsta, reikia ir proto. Asmeniškai man labai svarbu, kad kuo mažiau jaunimo būtų gatvėje, todėl stengiamės dalyvauti visur, kur tik leidžia galimybės. Kiekvieną mėnesį organizuojame įvairių renginių: protmūšiai, dainavimas, šaškių, šachmatų, bėgimo, krepšinio, futbolo, šaudymo varžybos ir t.t.“ – sako Sigitas Žalys.

„Siek idealo, tik doro ir aukšto“

Rokas Andriulevičius, Prienų 206 – osios kuopos jaunasis šaulys:
– Šauliu tapau visai atsitiktinai. Kadangi visada norėjau išbandyti kuo įvairesnę veiklą, mokykloje lankiau pačius įvairiausius būrelius, pradedant futbolu, baigiant tautiniais šokiais. O penktoje klasėje užsirašiau į jaunųjų šaulių būrelį. Iš tikrųjų nežinojau, ko tikėtis, nes apie šaulius nieko nežinojau. Prisipažinsiu, iš pradžių nelabai patiko, bet vėliau ,,užsikabinau“ ir likau. Būti šauliu man reiškia iš tiesų daug, galima sakyti, jog tai yra gyvenimo būdas. Nuostabus jausmas būti pavydžiu kitiems, atstovauti organizacijai, kuri buvo įkurta 1919 metais, ir tuo pačiu branginti protėvių atminimą, Lietuvą. Krašto gynybai ruošiamės besimokydami atskirti tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio, pasirinkti tai, kas yra teisinga, o ne lengvai ranka pasiekiama. Mokomės būti patriotais.
Manau, kad jaunimui ypač svarbu ir naudinga būti jaunuoju šauliu, nes tai padeda augti geresniam žmogui. Sutinki daug draugų, su kuriais susidraugauji visam gyvenimui, įgauni lyderio savybių: drausmės, disciplinos, atsakomybės, ryžtingumo, drąsos. Jaunieji šauliai yra mokomi pagal unikalią 4 pakopų programą. Per atostogas jaunieji šauliai važiuoja į pakopines stovyklas, kurios vyksta kariniuose daliniuose arba gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Čia vaikai yra mokomi praktiškų ir gyvenime panaudojamų dalykų. Vasaros stovyklų metu šauliai laiko testą, skirtą jaunųjų šaulių ugdymo pakopai gauti. Be viso to, mes esame aktyvūs visus metus, padedame policijai renginių metu, einame garbės sargybą per valstybines šventes. Beveik kiekvienas miestas turi šaulius, visoje Lietuvoje mūsų yra daugiau nei 10000 tūkstančių.
Būreliuose klausomės paskaitų, žygiuojam, sportuojam. Iš tikrųjų Šaulių sąjungoje nėra fizinių normatyvų, vienintelis apribojimas yra būti ne jaunesniam nei 11 metų, tad šauliu gali būti kiekvienas: ir jaunas, ir senas, ir merginos, ir vaikinai. Svarbiausia yra motyvacija. Aš šaulių veikloje dalyvauju jau 6 metus ir niekada nesigailėjau, jog tapau jaunuoju šauliu. Priešingai, aš atradau save naujame vaidmenyje, atsiskleidžiau.
Per visus šiuos metus dalyvavau daugiau nei 15 -koje stovyklų. Paskutinė stovykla, kurioje dalyvavau – ,,Lyderio kursas“. Ji vyko birželio pradžioje prie Kauno marių. Stovykloje buvo mokoma lyderystės, psichologijos pagrindų, derybų meno, savęs pristatymo, viešojo kalbėjimo, o tai – svarbu kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Kviečiu visus, o ypač jaunimą, prisijungti prie mūsų, patirti nesibaigiantį gyvenimo nuotykį, susirasti bendraminčių, kuriems rūpi savo kraštas ir jo žmonės. Kviečiu stoti į Lietuvos šaulių sąjungą ir tapti pačia geriausia savo kopija, kuri nebijotų iššūkių ir vestų Lietuvą į priekį. Šaulių šūkis – siek idealo, tik doro ir aukšto.

„Didžiuojuosi savimi, kad man pavyko“

Erika Kelmelytė, Prienų 206 – osios kuopos jaunoji šaulė:
– Jaunąja šaule tapau tik 10 klasėje, nes ilgai mąsčiau, ar noriu įstoti į tokią drausmingą ir rimtą organizaciją. Jau paauglystėje galvojau apie tai, kaip galėčiau prisidėti prie tėvynės gynimo, tačiau abejojau dėl šaulių būrelio. Galvojau, kad ten renkasi labiau motyvuoti vaikai nei aš. Iš pradžių mano kaimo žmonės stebėjosi, kad aš, mergina, įstojau į tokią vyrišką organizaciją, perspėdavo, kad ten man bus per sunku, kad nepritapsiu, bet laikui bėgant, pradėjo palaikyti mano pasirinkimą. Buvimas organizacijoje man suteikia išminties, nes čia mokoma lyderio savybių ir Lietuvos istorijos. Dažnai tenka lankyti istorines vietas: partizanų kapus ir bunkerius. Šaulių dėka priartėju prie kariuomenės, ateityje planuoju stoti į jos gretas. Be viso to, pabuvusi jaunąja šaule jaučiuosi atsakingesnė, o atsakomybės man, beje, suteikia ir uniforma, nes visuomenė tave mato ne kaip paprastą žmogų, o kaip autoritetą, kuriuo tiki ir pasitiki. Šiais metais dalyvavau ,,Jaunųjų šaulių lyderystės stovykloje“. Ypač patiko 28 km žygis, nes jame galėjau išbandyti ir ugdyti ištvermę. Ėjome ir gražiais pamario krantais, ir per  brūzgynus, pelkę, šlaitais, išbandėme ir dilgėlių terapiją. Nors po žygio jaučiausi pavargusi, tačiau buvau gerai nusiteikusi, nes didžiavausi savimi, juk man pavyko.
Rimantė Jančauskaitė