Nepažintasis Jonas Basanavičius

Ir vėl su vasaros pradžia į Birštoną sugrįžo literatūrinis-muzikinis projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ Šių metų renginių ciklas įkvėptas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio perteiks Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečio dvasią, asmenybes, kurių gyvenimas, darbai, vertybės turi būti mums pavyzdžiu ir šiandien.
Vienas ryškiausių tautinės savimonės žadintojų – dažnai vadinamas tautos patriarchu – dr. Jonas Basanavičius. Džiaugiamės, kad išsaugojome tokios ypatingos istorinės asmenybės biustą, sukurtą skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus, pastatytą 1939 m. už kurortinę rinkliavą. Didžiuojamės, kad ir pats J. Basanavičius lankėsi Birštone, o jo prielankumą šiam kurortui galimai simbolizuoja pasirinktas slapyvardis, kuriuo pasirašinėjo – dr. Birštonas, todėl ir pirmąjį projekto vakarą dedikavome jam.
Mes žinome dr. Joną Basanavičių, kaip 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, „Aušros“ ir Lietuvių mokslo draugijos įkūrėją, žmogų, savo pasišventusiu tautai gyvenimu, darbais kūrusiu Lietuvą, tačiau aktoriai R. Bagdzevičius, J. Viliūnaitė, V. Rumšas (vyresnysis) ir fleitininkė E. Juciūtė, pakvietę į kelionę nuo Ožkabalių kaimo iki Prahos, atskleidė kitą, mažiau žinomą, jo gyvenimo tarpsnį – gimimą, jaunystės metus, meilę, jo didžiulį indėlį renkant ir išsaugant ateities kartoms tautosaką.
Iš Jono Basanavičiaus ir jo vienintelės mylimosios Gabriele Eleonora Mol dienoraščių puslapių fleitos garsuose skleidėsi jautri, tyra, be galo tvirtos meilės istorija, apipinta skaudžiais gyvenimo faktais ir detalėmis. Nedaug kas žino, kad jis gimė leisgyvis, kad tėvai meldė Dievo išgelbėti jų sūnų ir pažadėjo, kad jei šis išgyvens, leis vaiką į kunigystę. Sunku net įsivaizduoti tėvų savigraužą ir skausmą, kai reikėjo rinktis tarp pažado Dievui ir sūnaus noro mokytis medicinos. Mažai žinančių, kad į J. Basanavičių buvo pasikėsinta, kad tik kelerius metus santuokoje pragyvenęs su mylimąja jos neteko. Kitos šeimos taip ir nesukūręs, visiškai atsidavė visuomeninei ir mokslinei veiklai. Algirdas Julius Greimas J. Basanavičių laikė vieninteliu lietuvių antropologu, o surinktos tautosakos mastas glumina, nes visa tai atlikta būnant toli nuo Lietuvos. Šiame darbe daug padėjo jo brolis Vincas, kuriam Jonas Basanavičius užrašė savo tėvų palikimo dalį. Ne veltui vakaro metu aktorius V. Rumšas talentingai skaitė net keletą Ožkabaliuose užrašytų pasakų. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteką“ sudaro 15 tomų ir net 6 tomai skirti pasakoms.
Vakaras baigėsi nuostabia metafora. Fleita – vienas seniausių žmonijos žinomų instrumentų, apipintas legendų apie jo stebuklingą garsą, simbolizuoja dvasią, sielą. Jausmingai grodama fleitininkė Eglė Juciūtė išardė ir išdalijo instrumentą, taip kaip Dr. Jonas Basanavičius išdalijo savo gyvenimą, taip, kaip atidavė savo sielą Lietuvai, tikėdamas jos laisve, jos žmonių ateitimi.
Projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“ unikalus ne tik savo forma, bet ir netikėtumo faktoriumi. Niekada negali žinoti, ką naujo sužinosi, patirsi, atrasi.
Projektą remia Kultūros taryba, Kultūros ministerija, Birštono savivaldybė. Organizuoja Birštono viešoji biblioteka.
Ledina Tamošiūnienė