Birštone – diskusijos apie savivaldą ir emigraciją

Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje paskelbta apie išgrynintas proveržio idėjas Lietuvai, kurias siūlė ir apie kurias diskutavo Lietuvos žmonės. Pasiūlytų idėjų aptarimo ir gryninimo etapas finišavo Birštone. Čia buvo aptariamas savivaldybių vaidmuo šalies sėkmės istorijose, daug diskutuota apie emigrantų susigrąžinimą.

Diskusijoje dalyvavo Birštono ir Anykščių rajono savivaldybių merai Nijolė Dirginčienė ir Kęstutis Tubis, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Nefas. Diskusiją moderavo portalo „15min.lt“ žurnalistas Marius Jokūbaitis.
Susitikimo metu buvo kalbama apie tai, ką reikėtų daryti, kad savivaldybės būtų sėkmingos ir išlaikytų savo gyventojus. Diskusiją pradėjusios N.Dirginčienės manymu, kiekvienas miestas, kiekviena savivaldybė turi turėti viziją, išsikelti konkrečius tikslus ir juos įgyvendinti. Tai, pasak merės, ne metų ir ne dvejų darbas. Turi būti aptariamos idėjos, strategijos, sutelkiamos kompetentingos komandos, kurios galvotų apie investicijų paiešką, ieškotų partnerių įvairiems projektams įgyvendinti. Darbams – svarbus tęstinumas.
Diskutuojant taip pat buvo atkreiptas dėmesys į visų bendruomenės žmonių aktyvumą, didesnių galių dalyvauti valdyme jiems suteikimą. Yra siūlymų suteikti piliečiams teisę tiesiogiai rinkti ne tik merus, bet ir seniūnus. VRK pirmininkės L.Matjošaitytės teigimu, kol kas dar sunku daryti apibendrinimus dėl merų tiesioginių rinkimų. Tam tikrų pokyčių ji pastebinti, bet ar tiesioginiai rinkimai pasiteisino, bus galima spręsti tik pasibaigus kadencijai.
Tuo tarpu profesorius S. Nefas, beje, turintis ir mero darbo patirties, mano, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai sudarytų galimybę žmonėms labiau įsitraukti į vietos politinį gyvenimą.
– Pagal dabar galiojančius įstatymus seniūnai yra administracijos darbuotojai ir jų tiesiogiai rinkti negalima. Bet jeigu toks yra gyventojų lūkestis, kodėl jiems tokios teisės nesuteikus. Tegul kuo daugiau galių atsiranda piliečių rankose, tegul jie patys išsirenka ir paskui patys atsako už tai, ką išsirinko, – sakė S. Nefas.
Anykščių mero K. Tubio nuomone, labai svarbu, kad gyventojai neliktų nuošalėje ir priimant sprendimus dėl naujų objektų, suteiksiančių miestui ar gyvenvietei daugiau patrauklumo, statybų bei kitų projektų įgyvendinimo. Pasak mero, sėkmės garantas – savivaldybės, verslininkų ir gyventojų sutarimas. Kaip tokios vienybės pavyzdį meras paminėjo istorinės Vorutos pilies statybą Anykščiuose, sulaukusią visų palaikymo bei pritarimo.
Aptardami bendradarbiavimo tarp valdžios ir žmonių stiprinimą, diskusijos dalyviai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suaktyvinti piliečių dalyvavimą rinkimuose. Pasak L. Matjošaitytės, tai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir politikų, ir visuomeninių institucijų bei organizacijų uždavinys.
Jai antrindamas Anykščių meras K. Tubis siūlė koreguoti įstatymą. Jo manymu, būtų teisingiau, jeigu būtų galima balsuoti už vieną sąrašą, o reitinguoti – visus kandidatus, nes patrauklių asmenybių yra įvairiuose sąrašuose. Taip suteiktume mandatus kompetentingesniems Seimo ir savivaldybių tarybų nariams.
Anykštėnų meras akcentavo ir tai, kad savivaldybių darbuotojai nuolat turi aiškinti žmonėms, ko jie gali tikėtis iš miesto ir ką, ypač besiruošiantiems grįžti kraštiečiams, gali suteikti savivaldybė.
– Ar visada mes padedame sugrįžusiam buvusiam emigrantui susitvarkyti, pavyzdžiui, palikimo ir kitus dokumentus, užsiregistruoti Sodroje, Mokesčių inspekcijoje, prisirašyti gydymo įstaigoje? – klausė K. Tubis.
Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su merais išsakytoms mintims, jog reikia sukurti patrauklią aplinką ir galvoti apie tai, ką būtų galima pasiūlyti grįžtančiajam: suteikti informaciją apie darbo vietas, garantuoti vaikui vietą darželyje, mokykloje, gal net skirti tarnybinį būstą.
S.Nefas, remdamasis savo atliekamu tyrimu, mano, kad pirmiausia visiems reikia pradėti kitaip bendrauti:
– Mūsų kultūra kitokia, mes dar neišmokom kitaip elgtis. Tyrimas rodo, jog didžioji dalis lietuvių emigruoja ne dėl bendravimo, o ekonominių sumetimų. Bet daugelis jų mąsto ir apie grįžimą, tačiau žmogų bus sudėtinga susigrąžinti, jei jis nesuras žmogiško bendravimo savo šaly, o ras jį užsienyje, – teigė profesorius.
Nemažai buvo kalbama ir apie tai, kiek galių gali turėti savivaldybės. Visi diskusijos dalyviai pripažino, kad jų turėtų būti suteikiama daugiau. S.Nefo nuomone, kiekviena pavesta nauja sritis savivaldybėms būtų pakeliama našta, deja, kol kas iš centrinės valdžios savivaldybės sulaukia nedaug pasitikėjimo. Profesorius priminė ir apie tai, kad savivaldybių bendruomenių stiprinimui buvo „numesta“ tik apie trys milijonai eurų, todėl kai kuriose savivaldybėse žmogui neteko nė po eurą, kad būtų stiprinamas bendruomeniškumas.
– Kodėl centrinė valdžia taip nepasitiki žmonėmis? Juk pinigų niekas nepragers, nepralėbaus. Žmonės darys suoliukus, sūpynes, tvarkys kelius ir, svarbiausia, supras, kad jie kažką gali ir yra reikalingi, – tvirtino S. Nefas.
Apie tai, kad savivaldybės neblogai tvarkosi su valdžios pavestais darbais, pastebėjo ir abiejų savivaldybių merai N. Dirginčienė ir K. Tubis. Todėl, jų nuomone, būtų naudinga, kad savivaldybės gautų ne tik dalį pinigų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet taip pat ir iš pridėtinės vertės ar pelno mokesčio. Anot merų, jeigu savivaldybių pastangų bei veiklos dėka plečiasi ar kuriasi naujos įmonės, daugiau suteikiama paslaugų ir parduodama prekių,- tai savivaldybės galėtų gauti bent dalį pridėtinės vertės mokesčio.
Apibendrindamas diskusiją profesorius S. Nefas pastebėjo, kad visos idėjos yra geros, bet reikia, kad keistųsi supratimas, ko mes norime ir ko mes siekiame.
– Jeigu galios bus perkeltos tik į centrą, niekados nepasieksim gero rezultato, – tvirtino S. Nefas.
Parengė Ramutė Šimukauskaitė