Sukako 75 metai nuo pirmosios lietuvių tremties

DSC_0829 (Large)Šilavotas.

Šiemet sukako 75-eri metai nuo tada, kai sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Minint šią skaudžią mūsų istorijos datą, Šilavote prie koplytstulpio tremtiniams atminti vyko renginys „Kur tas dulkėtas traukinys“.
Renginyje dalyvavo Šilavoto seniūnijos tremtiniai, bendraminčiai, svečiai. Buvo uždegtos atminimo žvakės ir pagerbtas šviesus atminimas visų lietuvių, kurie dėl okupacinės valdžios buvo ištremti iš savo Tėvynės ir atgulė amžinam atilsiui Sibiro toliuose. Skambėjo tremtinių eilės ir dainos, kurias atliko Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupė „Akacija“. Savo mintimis apie šią skaudžią tautos tragediją pasidalino  gerbiamas svečias Pažėrų parapijos klebonas Kazimieras Skučas, Šilavoto pagrindinės mokyklos direktorė Valentina Radzevičienė, buvęs tremtinys Antanas Gluoksnys. Šilavoto seniūnijos seniūnė Neringa Pikčilingienė susirinkusiems tremtiniams palinkėjo stiprybės, sveikatos ir ištvermės. Buvo padėkota 1941-ųjų metų birželio 14-osios tremtiniui Vytautui Petraškai, kuris kiekvienais metais aplanko Šilavoto seniūnijoje gyvenančius tremtinius, pakviesdamas juos susitikti ir paminėti Gedulo ir vilties dieną. Po minėjimo vyko tremtinių prisiminimų popietė Šilavoto laisvalaikio salėje.
Šilavoto laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė  Saulė Blėdienė

DSCF5692 (Large)Veiveriai.

Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys vyko prie Mauručių koplytstulpio, skirto tremtinių trėmimui ir kančioms atminti. Juodąjį 1941 m. birželį iš Mauručių geležinkelio stoties į tremties vietas Sibire pajudėjo traukiniai su tremiamais žmonėmis, tarp kurių buvo ir vaikai, ir seneliai.
Atmintiną dieną, prisimindami tremtinių iškentėtas kančias, šioje vietoje galvas nulenkė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Dalytė Raslavičienė, klebonas Kazimieras Skučas, Seimo nariai Andrius Palionis, Rytis Kupčinskas, Vytautas Kamblevičius ir Vaidevutė Margevičienė, Kauno savivaldybės tarybos nariai A. Norkus ir J. Mykolaitis, Prienų rajono savivaldybės tarybos nariai Cezaras Pacevičius, Martynas Butkevičius, Juozas Krikštolaitis ir Loreta Jakinevičienė, veiveriškiai.
Iškilminga rikiuote pagarbą atidavė Šaulių sąjungos 6 -tosios Prienų kuopos šauliai (vadas Sigitas Žalys). Jaunimas iš degančių žvakelių sudėjo žodį LIETUVA.
Susirinkusiems koncertavo Veiverių T.Žilinsko gimnazijos mokiniai (vadovė mokytoja Regina Budžiulienė), Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro ansamblis „Radasta“, Skriaudžių jaunimo vokalinis ansamblis „Cukraus pudra“, Kauno rajono Alšėnų moterų vokalinis ansamblis (vadovė Marija Ąžuolaitienė).

DSC03135 (Large)Pakuonis.

Gedulo ir vilties dienos paminėjimas miestelyje tapo prisiminimų popiete. Į miestelio biblioteką atvyko žmonės, kuriems prieš jų valią buvo lemta pabuvoti Sibiro platybėse.
Viena iš jų – Marija Žibienė, aktyvi kraštotyrininkė, renkanti ir užrašanti savo krašto tremtinių, partizanų gyvenimo vingius ir likimus. Jos užrašytos istorijos „sugulė“ Stanislovo Abramavičiaus parengtame dvitomyje „Tremties vaikai“; Krušnauskų šeimos iš Dvylikių istorija – pirmame tome, Marčiukaičių iš Pašventupio – antrame. Prisiminimais apie sunkų tremtyje praleistą laiką dalijosi Antanas ir Kazimiera Nijolė Dranginiai, Genovaitė Buinickienė, Kazimieras Krušnauskas. Ne vieno dalyvio akyse spindėjusi ašara bylojo, kad atmintis yra gyva – ešelonais riedėję likimai paženklinti ne tik sielų žaizdomis  ir randais, tačiau turėję būti pripildyti ir tikėjimo gerąja viltimi dėl ateities.
Prisiminimus deramai papildė Renatos Žibienės vadovaujamų Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupės „Obelėlė“ atliekamos dainos, Vaikų ir jaunimo vokalinės studijos narių, moksleivių Evelinos Jonaitytės ir Kamilės Navickaitės įtaigiai skaitomas tekstas ir eilės.
Renginio dalyviai aplankė Tremtinių kapavietę Pakuonio kapinėse, gėlėmis ir žvakutėmis pagerbė iškeliavusiųjų Anapilin atminimą. Jie nuėjo ir prie kryžiaus partizanams, kurie, nenorėdami būti ištremti, rinkosi kovotojo už Lietuvos laisvę kelią.
Marytė Žaromskienė

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *