Daugiabučių renovacija Birštone įsibėgėja

Atnaujintas 1964 metais statytas daugiabutis Kęstučio g. Nr. 9.

2013 metų pradžioje prasidėjo daugiabučių renovavimas pagal Aplinkos ministerijos pasiūlytą naują energetinio efektyvumo didinimo programą. Į programos įgyvendinimą įsitraukė visos Lietuvos savivaldybės ir buvo pasirašytos trišalės sutartys tarp Aplinkos ministerijos, VšĮ „Būsto energinio taupymo agentūros“ ir savivaldybių.
2013 m. rugpjūčio mėnesį Birštono savivaldybės taryba patvirtino energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, kurioje numatyta, kad pirmajame etape bus pradėtas 16 daugiabučių pastatų, suvartojančių daugiausia energijos, renovavimas. Antrajame etape ketinama renovuoti 24 namus.

Renovavimo naudą jau įvertino trijų daugiabučių gyventojai

Kęstučio g. 7 namo senbuvė Marcelė Jonuškienė.

– Birštono savivaldybėje yra 75 daugiabučiai. Keturiasdešimt vienam iš jų, suvartojančiam daugiausia energijos, yra parengti energetinio naudingumo sertifikatai ir investicijų planai. Daugiabučių renovavimui jau pritarė 26 namų gyventojai, – apibūdindamas situaciją teigė Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Citvaras.
Pernai rudenį darbai buvo baigti Kęstučio gatvės septintame ir devintame namuose. 1961 metais statytas dviejų aukštų dvylikos butų 555 m2 naudingo ploto namas Nr. 7 Kęstučio gatvėje iki renovacijos atitiko energetinio naudingumo E klasę. Šiluminės energijos sąnaudos buvo labai didelės – 346,28 kWh/m2 per metus. Labai panaši padėtis buvo ir gretimame devintame name, statytame 1964 metais. Šiuose namuose buvo pakeistos stogo dangos ir apšiltintos perdangos, apšiltinti fasadai ir cokolinės namo dalys, langai pakeisti į mažesnio šiluminio pralaidumo, pakeistos bendrojo naudojimo patalpų durys, apšiltinti šildymo sistemos vamzdynai, pertvarkytos ventiliacijos ir rekuperacijos sistemos, įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisai bei atlikti kiti darbai. Abiejų namų renovavimas kainavo maždaug po 500 tūkst. litų.

Baigiamas renovuoti 1983 metais statytas 21 buto gyvenamasis namas S.Dariaus ir S.Girėno g. Nr. 4.

– Šildymo sezonas parodė, kad sutaupoma per 50 proc. šilumos. Šie namai atitinka net B energetinio naudingumo klasę, – sakė E.Citvaras.
– Ir gražu, ir šilta, ir mokesčiai mažesni, – džiaugėsi Kęstučio g. 7 namo senbuvė Marcelė Jonuškienė. – Turime galimybę patys reguliuoti šildymo intensyvumą. Praėjusi žiema buvo gan šilta, todėl aš savo kambaryje šildymą buvau įsijungusi vos keletą kartų. Ir jaučiamės saugiau, nes laiptinės durys rakinamos, prie lauko durų automatiškai įsijungia šviesa. Galėjo prieš dvidešimt metų renovuoti, ilgiau būtume galėję pasidžiaugti…
Renovavimo darbai jau baigti ir Tulpių g. 3A name. Šio 1987 metais statyto 630 m2 namo patalpoms šildyti buvo sunaudojama 317,55 kWh/m2 per metus. Po renovacijos šiluminės energijos sąnaudos sumažėjo beveik tris kartus.
Pasibaigus namo renovacijai ne tik sutvarkoma aplinka, atnaujinami šaligatviai, bet ir daugiabučius administruojančio UAB „Prienų butų ūkis“ darbuotojai suremontuoja laiptines.

Dalį statybos ir medžiagų kainos kompensuoja valstybė

Netrukus pastoliai apjuos ir 1920 metais statytą Kęstučio gatvės 5 namą. Renovacijos metu bus apšiltintas ir naujomis dailylentėmis apkaltas fasadas, pakeistas ir pertvarkytas šilumos punktas, apšiltintas stogas, pakeisti langai, pertvarkyta vėdinimo sistema bei atlikti kiti darbai.

Priemonė „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ yra finansuojama pagal 2007- 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Skatinant daugiabučių namų butų savininkus modernizuoti namus, kurių energijos vartojimas neefektyvus, kompensacijoms yra numatyta skirti 35 294 118 Lt. Didžioji dalis – 30 mln. Lt – iš ES fondų lėšų, likusi – iš LR valstybės biudžeto.
Pirmajame programos etape dalyvaujančių daugiabučių gyventojams bus kompensuojama iki 40 proc. statybos darbų, medžiagų kainos, taip pat visos investicinio plano ir techninio projekto rengimo bei administravimo išlaidos. Paskolą iš banko taip pat ima ne patys gyventojai, o renovacijos administratorius. Dalyvaujantiems antrajame etape valstybės kompensuojama dalis sumažėjo iki 35 proc. Planuojama, kad ateityje bus padengiama tik 20-25 proc. statybos darbų ir medžiagų kainos, gyventojams teks patiems sumokėti pusę išlaidų už techninio projekto rengimą ir techninę priežiūrą. Taip pat gali būti, kad nerenovuotų daugiabučių gyventojai nebegaus kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį.
– Laimėjo tie gyventojai, kurie savo daugiabutį ryžosi renovuoti anksčiau, – kalbėjo E.Citvaras.

Sunkiausia – pradėti

Jau greitai bus baigti Kęstučio gatvės 3 namo renovavimo darbai. 1920 metais statytame 223 m2 name yra 4 butai.

– Sunkiausia – įtikinti gyventojus, kad reikia pradėti namo renovaciją. Dalis žmonių baiminasi įsiskolinimų bankui, kiti mano, kad jei jis gyvena pirmame aukšte, tai prie stogo remonto neturi prisidėti, treti įsitikinę, kad pas juos ir taip šilta – „gyvenu atsidaręs langus“. Kadangi galutinį sprendimą dėl renovacijos turi priimti gyventojų dauguma, būna gaila tų, kurie supranta renovavimo naudą ir jos nori, tačiau turi paklusti daugumos nuomonei. Sunkiau įtikinti vyresnio amžiaus žmones, nes jie gauna kompensacijas už šildymą ir sunaudotą karštą vandenį, todėl išlaidos būsto išlaikymui jiems yra mažesnės. Jie baiminasi ir dėl to, kad vaikams bei anūkams bus palikta skolų našta. Pamirštama, kad ir parduoti butą renovuotame name lengviau, ir jo kaina didesnė, – kalbėjo savivaldybės specialistas.
Tvirtinant investicinį planą patys gyventojai numato ir sprendžia, ką jų name reikia pakeisti ar atnaujinti. Gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų pasiūlymų paketų – pigesnį, kai atliekami tik tie darbai, kurie garantuos numatytą namo energetinį efektyvumą, arba brangesnį, kai keičiami vamzdynai, šilumos mazgai, butuose sumontuojama efektyvesnė šilumos reguliavimo ir kontroliavimo įranga ir t. t.
Suma, kurią reikia mokėti, yra paskaičiuojama kiekvienam butui individualiai. Gyventojai pradeda mokėti, kai namas priduodamas valstybinei komisijai. Socialiai remtiniems bei socialinių būstų gyventojams visas renovacijos išlaidas kompensuos valstybė.

Pastoliai – prie 15 daugiabučių

20 cm storio putplasčiu šiltinamas S.Dariaus ir S.Girėno gatvės 25 namo fasadas.

Šiuo metu Birštono savivaldybėje jau vyksta arba netrukus bus pradėta 15 daugiabučių renovacija. Jau rengiami dar aštuonių namų techniniai projektai, vyksta darbų pirkimo konkursai.
– Laukiančių renovacijos namų yra daugiau, nei rangovų. Statybininkai prisibijo dalyvauti konkursuose, nes Birštone namai yra nestandartiniai, kurortinio tipo. Šiuo metu darbus atlieka UAB „Mauručiai“, UAB „Rūdupis“ , UAB „Struktūra“, UAB „Avona“, UAB „NK Statyba“ UAB „Nimetus“, – pasakojo E.Citvaras.
Anot E.Citvaro, gyventojai dažnai baiminasi, ar kokybiškai bus atlikti statybos darbai. Pasak specialisto, yra pakankamai „saugiklių“, kurie apsaugo nuo iškilusių problemų. Pirmiausia, konkursuose dalyvauja ir juos laimi daug patirties turinčios ir kvalifikacinius reikalavimus atitinkančios statybinės organizacijos, turinčios civilinį draudimą. Statybos technine priežiūra rūpinasi kvalifikuoti specialistai, statybos darbus atidžiai seka bei prižiūri savivaldybės specialistai bei VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra, darbus priima Statybos ir darbo inspekcija.
Investiciniai projektai yra parengti beveik visų Birštono daugiabučių, atitinkančių sąlygas, modernizavimui, baigiami renovuoti ir visuomeniniai pastatai, keičiamos požeminės komunikacijos, tvarkomos viešosios erdvės – gal Birštonas taps pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame bus atnaujinti visi pastatai, komunikacijos ir aplinka.
Laima Duoblienė