„Baltistas – visu savo gyvenimo keliu“…

Ir vėl gervės, apsukę metų ratą, sugrįžo į Matiešionis. Tarsi joms  prisakyta vis sukti ratus po Matiešionių dangumi… Po šiuo dangumi, kaip ir kasmet – tradiciškai išsigiedrijusiu, rugpjūčio 1 – osios popietę – ir vėl susirinko gausus būrys artimųjų, svečių, kaimynų, draugų paminėti vieno žymiausių baltistų, Vilniaus universiteto profesoriaus, hab. daktaro Jono Kazlausko 85 – ąsias gimimo metines. 

3_662 1– Darbai, kuriuos pradėjo prof. Jonas Kazlauskas, tęsiami, – patikino renginio viešnia, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto Baltistikos katedros vedėja Daiva Sinkevičiūtė. – Baltistikos katedros įkūrimas – J. Kazlausko veiklos rezultatas. Prieš 50 metų J. Kazlausko pastangomis pradėtas leisti žurnalas „Baltistika“ taip pat yra leidžiamas ir šiandien. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas ir su užsienio baltistikos centrais. Profesoriaus pradėta tradicija nuo 1964 metų rengti baltistų kongresus nenutrūko iki šiol. Šiemet vyks dvyliktasis kongresas. Katedra dirba mokslinį darbą, orientuotą į diachroninę baltų kalbotyrą, esam parengę garsių tyrėjų raštų serijas. Turime ir prūsų kalbos atminimo bazę. Taigi tęsiame visus tuos darbus, kurie profesoriui buvo labai svarbūs.

Sodybos šeimininkams Birutei ir Virginijui Kazlauskams, puoselėjantiems Matiešionių susibūrimų tradicijas, dėkojo Seimo narys Andrius Palionis ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė bei vicemeras Vytas Kederys.

Sodybos šeimininkams Birutei ir Virginijui Kazlauskams, puoselėjantiems Matiešionių susibūrimų tradicijas, dėkojo Seimo narys Andrius Palionis ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė bei vicemeras Vytas Kederys.

85 -ųjų gimimo metinių minėjimas J. Kazlausko tėviškėje šiais metais buvo ypatingas dėl to, kad Birštono savivaldybė po kelerių metų pertraukos vėl įteikė Jono Kazlausko vardo premiją. Baltistikos katedros siūlymu ji šiemet skirta Vytautui Rinkevičiui.
Šios premijos laureatą pristatęs kitas J. Kazlausko premijos laureatas, profesorius Bonifacas Stundžia, pasidžiaugė jaunojo mokslininko prasmingais darbais:
– Vytautas Rinkevičius 1989 metais pradėjo studijas ypatingoje grupėje, ypatingame kurse. Jame besimokantys studentai studijavo ne tik lietuvių, bet ir latvių bei prūsų kalbas. Vytautas – jau labai daug nuveikęs kalbininkas, baltistas, pagrindinė jo tyrinėjimų sritis – prūsistika. Vytautą labiausiai domina subtilus reiškinys: kirtis ir priegaidė. Jis – akcentologas. Prūsų kalbos kirčiavimo sistema sulaukė tarptautinio dėmesio. Tarp pasaulio akcentologų žinoma „Baltų – slavų akcentologijos istorija“. Vytauto padaryti darbai byloja apie tai, kad jis tiesiogiai tęsia Jono Kazlausko darbus. Profesoriaus tėviškė – pirmoji vieta, kur pasakome, kad šiemet švenčiame „Baltistikos“ 50 metų sukaktį. Būtent Vytautas buvo tas šiuolaikiškas jaunas žmogus, kurio pastangomis 50 tomų „Baltistikos“ jau matome internete. Jis sukūrė ir prūsų kalbos paveldo duomenų bazę, parengė atnaujintą etimiologijos žodyną, mokomąją knygą „Prūsistikos pagrindai“. V. Rinkevičius yra baltistas ir žodžio, ir gyvenimo prasmėmis. Jis muzikuoja ansamblyje, kuriame atgimsta senosios dainos. O savo trims sūnums suteikė baltistiškus vardus: Domantas (lietuviškas), Guntis (latviškas) ir Auktumas (prūsiškas). Taigi – visu savo gyvenimo keliu – baltistas. Malonu tokį kandidatą pristatyti Jono Kazlausko premijai“.

Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė Ona Valerija Grybauskienė.

Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė Ona Valerija Grybauskienė.

– Labai smagu, kad kasmet renkamės pačioje gražiausioje Birštono savivaldybės vietoje. Ačiū visiems, kurie mylite, prisimenate Joną Kazlauską, – sveikindama laureatą džiaugėsi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. – Ji vylėsi, kad ateityje nominantai surengs ir konferenciją Birštone.
– Jono Kazlausko darbai privalo būti tęsiami ir šiandien. Jis buvo neeilinis mokslininkas, drąsiai sprendęs mokslines problemas, viena ryškiausių asmenybių, – tardamas padėkos žodį sakė premijos laureatas.
V. Rinkevičius už iniciatyvą skatinti mokslininkus baltistus padėkojo Birštono savivaldybei, Baltistikos katedrai, jį pristačiusiam Bonifacijui Stundžiai, visiems besirūpinantiems J. Kazlausko atminimo išsaugojimu. Mokslininkas taip pat įteikė tris savo knygas renginio Matiešionyse organizatoriams – Birštono muziejui.
Tradiciškai dalyvaujantis kalbininko gimimo metinių minėjimuose LR Seimo narys Andrius Palionis padėkojo visiems lietuvių kalbos mylėtojams ir puoselėtojams, susirinkusiems po Jono Kazlausko dangumi, kur pasak jo, „tarsi gėlo vandens atsigeriame lietuvybės“… „Didžiuojuosi, kad čia gyvenantiems žmonėms svarbūs paprasti darbai. Kad stovime tvirtai ant savo gimtinės žemės, padėkokime sau ir vieni kitiems“, – sakė Seimo narys A. Palionis ir įteikė padėką sodybos šeimininkams Birutei ir Virginijui Kazlauskams. Už tai, kad saugo šią žemę, svetingai priima tuos, kurie čia atvažiuoja. B. ir V. Kazlauskų šeimai dėkojo ir Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė, ir vicemeras V.Kederys.

Jono Kazlausko premijos laureatą pristatė prof. Bonifacas Stundžia.

Jono Kazlausko premijos laureatą pristatė prof. Bonifacas Stundžia.

Popietėje buvo prisimintas ir J. Kazlausko bendraklasis bei bendramokslis Justinas Marcinkevičius. Atsiminimais apie abu bendraklasius pasidalino mokytoja Anarsija Adamonienė. „Ant Lietuvos mano širdis patekėjo ir krauju apsiliejo ant Lietuvos“.., – poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio eilutės, anot mokytojos, tinka abiems draugams… J. Kazlausko draugo Justino Marcinkevičiaus eilės renginio metu ne kartą skambėjo iš Onos Valerijos Grybauskienės lūpų. Savo krašto garbų žmogų prisiminė ir Alksniakiemio bendruomenės pirmininkė Daiva Earlė, atkreipusi dėmesį į sąsajas tarp Alksniakiemio ir Matiešionių. Ji taip pat labai pasidžiaugė, kad lietuvių kalba gyva jaunimo lūpose. Jaunieji dainininkai Laura Kazlauskaitė ir Lukas Bartulis atliko dainas „Laisvė“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. O mūsų žemės poeto eiles, atsiminimų nuotrupas apie J. Kazlauską, J. Marcinkevičių priminė ir renginį vedusi Birštono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Iveta Montvydienė. „Gaudėme kiekvieną jo žodį“, – apie dėstytoją J. Kazlauską sakė atsiminimais pasidalijusi buvusi jo studentė Rūta, į bendrą aukurą, kuriame degs meilė kalbai, atvežusi po akmenį nuo studenčių iš Utenos, Elektrėnų, Kauno. Po akmenį į šį bendrą aukurą, atsiliepdami į sodybos šeimininkų ir renginio organizatorių kvietimą, atvežė ir dauguma popietės dalyvių.

Apie Baltistikos katedros mokslininkų darbus pasakojo katedros vedėja dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Apie Baltistikos katedros mokslininkų darbus pasakojo katedros vedėja dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Po atsiminimų ir kalbų susirinkusieji klausėsi nuostabaus atlikėjos Daivos Steponavičiūtės – RUGIAVEIDĖS ir jos šeimos koncerto. B. ir V. Kazlauskų sodyboje labai susidomėjusios gervės, ištiesusios kaklus, žvelgdamos į laukų platybes, klausėsi ir kiek neįprastai nei kasmet atliekamos tradicinės, Matiešionių himnu tapusios dainos „Upės plauks į melsvą tolį“…

Džiaugiamės Birštono savivaldybės tarybos sprendimu skirti kalbininko Jono Kazlausko premiją Baltistikos katedros mokslo darbuotojui ir lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui. Premija V.Rinkevičiui skirta už rimtą ir nuoseklų mokslinį darbą, duodantį kokybiškus ir reikšmingus rezultatus. V. Rinkevičius yra prof. J. Kazlausko įsteigto žurnalo „Baltistica“ sekretorius, atliekantis didelį organizacinį ir redakcinį darbą, taip pat aktyvus konferencijų rengėjas, studentų labai mėgstamas latvių, prūsų kalbų, akcentologijos ir kitų dalykų dėstytojas.
DSCF3913Svarbiausi V. Rinkevičiaus darbai:
. Daktaro disertacija „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“ (2009)
. Monografija „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1“ (Vilnius, 2015)
. Studijų knyga „Prūsistikos pagrindai“ (Vilnius, 2015)
. Sukurta skaitmeninė prūsų kalbos paveldo duomenų bazė (http://www.prusistika.flf.vu.lt)
. Atnaujintas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodyno“ leidimas (Vilnius, 2013)
Baltistikos katedros informacija

Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *