Birštono vila – 1926 metais Paryžiuje išleistoje Žano Moklero kelionių knygoje

Dantų gydytojo Igno Šablausko vilos nuotrauka, publikuota 1926 metais Paryžiuje prancūzų kalba išleistoje Žano Moklero knygoje „Po blyškiu Lietuvos dangum“ („Sous le ciel pale de Lithuanie“), paskatino labiau pasidomėti šios knygos autoriumi ir jo ryšiais su Lietuva, o galbūt – ir Birštonu.

Vila su medžio drožiniais Birštone.

Vila su medžio drožiniais Birštone.

Žanas Mokleras (Jean Mauclere, 1887–1951) – prancūzų rašytojas ir publicistas, parašęs devyniasdešimt populiariųjų romanų, daugybę straipsnių, kelionių knygų. Lietuva rašytojas susidomėjo, perskaitęs Ferdinando Neselmano į vokiečių kalbą išverstų lietuviškų dainų tomelį (prancūzas mokėjo anglų, vokiečių kalbas). Mokleras du kartus lankėsi Lietuvoje, domėjosi mūsų kraštu, tapo tikru Lietuvos istorijos, jos papročių, tautosakos, kultūros ir literatūros žinovu, skleidėju ir Lietuvos interesų gynėju. Žinių apie Lietuvą Mokleras sėmėsi iš Oskaro Milašiaus publicistikos, lietuvių liaudies dainų ir pasakų vertimų.

Be minėtosios, Ž. Mokleras parašė ir savo šalyje išleido šias knygas apie Lietuvą: „Baltojo vyčio šalis“ („Le Pays du chevalier blanc“, 1930), „Lietuvos žmonės ir keliai“ („Gens et routes de Lituanie“, 1931), „Dabartinės lietuvių literatūros panorama“ („Panorama de la littėrature lithuanienne contemporaine“, 1938). Verta pastebėti, kad po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvos nebeliko Europos žemėlapyje, Mokleras toliau rašė apie mūsų šalį: „Prancūzijos reikšmė Lietuvoje“ („Le Rayonnement de la France en Lituanie“, 1946), „Katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje“ („La Situation de l’ėglise catholiąue en Lithuanie“, 1950). Be to, apie Lietuvą, jos kultūrą prancūzų spaudoje Ž. Mokleras paskelbė net tris šimtus įvairaus pobūdžio straipsnių.

Prancūzijos Nacionalinės bibliotekos kataloge užregistruoti trys knygos „Po blyškiu Lietuvos dangum“ („Sous le ciel pale de Lithuanie“) leidimai, ji pelnė Prancūzų akademijos apdovanojimą. Įdomu, jog knyga iliustruota 43 Kazio Šimonio graviūromis. Žinome, kad dailininkas lankydavosi Birštono kurorte, nutapė dekoratyvinį pano kurhauzui (gaila, kad jo nebėra, sudegė), čia šventė savo 50 -metį, todėl galima spėti, kad į Birštoną prancūzų rašytojas galėjo atvykti kartu su Kaziu Šimoniu arba jo pakviestas.

Birštono kurhauze 1935 m. Matosi Kazio Šimonio pano, už svečių stalo sėdi Kazimieras Kamarauskas. Zitos Kamarauskaitės, „šakninės“ birštoniškės  (Birštone gyveno jos tėvai, senosiose kurorto kapinėse palaidoti seneliai)  asmeninio archyvo nuotrauka.

Birštono kurhauze 1935 m. Matosi Kazio Šimonio pano, už svečių stalo sėdi Kazimieras Kamarauskas. Zitos Kamarauskaitės, „šakninės“ birštoniškės (Birštone gyveno jos tėvai, senosiose kurorto kapinėse palaidoti seneliai) asmeninio archyvo nuotrauka.

Ž. Mokleras bendravo ne tik su Oskaru Milašiumi, bet ir su Paryžiuje dirbusiu diplomatu, Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Klimu, Juozo Tumo – Vaižganto dukterėčios vyru. O Vaižgantas į kurortą „birštonuotis“ net eiliuotai kvietė. Tai – spėlionės, prielaidos. Neaišku, kokiais keliais ir su kokia draugija Lietuvos ir lietuvių bičiulis Žanas Mokleras lankėsi Birštono kurorte, bet norisi tikėti, jog Igno Šablausko vilos nuotrauka į leidinį pakliuvo ne atsitiktinai. Šis faktas, manau, turėtų sudominti ir Birštono savivaldybės partnerius, bičiulius iš Prancūzijos, La Croix en Touraine miesto, gal jie padėtų išsiaiškinti Ž. Moklero kelius Lietuvoje.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos skaityklos darbuotojai Almai Skrockaitei dėkui už nuotrauką, Vilniaus universiteto profesorei Genovaitei Dručkutei – už žinias apie Lietuvos bičiulį prancūzą Žaną Moklerą ir jo knygų pavadinimų vertimus į lietuvių kalbą. Augame praeitį ir savo kraštą garsinusius pažinę.

Genovaitė Mačiūtė
Birštono viešosios bibliotekos bibliografė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.