Kur slypi tikroji vertė ir prasmė?

Dar tęsiantis mokinių atostogoms, Birštono gimnazijos mokytojai rinkosi savo virtualiajame Mokytojų kambaryje Microsof Teams aplinkoje, dabar jau labiau tiktų pasakyti – jungėsi, suplanuotam renginiui – Metodinės dienos konferencijai „Dalinuosi, siūlau, patariu“, skirtai pasidalinti gerosiomis patirtimis, dirbant nuotoliniu būdu.
Mokytojo darbo diena ir įprastai dirbant, – nenormuota, t.y. norint gerai, kokybiškai ir šiuolaikiškai vesti pamoką ar kitokią priemonę – reikalingos didelės laiko sąnaudos visiems pasiruošiamiesiems darbams, o ką jau kalbėti dirbant nuotoliniu būdu – šio laiko sąnaudos padidėjo dar kelis kartus. Ir ne todėl, kad nepajėgtume dirbti kitaip, ar esame tam nepasiruošę. Ne, ne tai.
Jau pirmojo karantino metu daug ir kantriai dirbdami ir ieškodami geriausių ir patikimiausių variantų – pasidėjome neblogus pamatus, ką patvirtino mokinių, jų tėvų ir pačių mokytojų apklausos, tačiau, kas buvo vakar, tai nereiškia, jog užtenka šiandien, ir, ką darome dabar, tai nereiškia, kad pakaks rytoj.
Informacinės technologijos atveria plačias galimybes ir bendravimui, ir turinio pateikimui ar grįžtamajam ryšiui, bet kartu tai nėra taip lengvai ir greitai įsisavinami dalykai, ypač, galvojant ne apskritai apie IT panaudojimą, o apie kokybišką ir savalaikį, atitinkantį įvairių amžiaus tarpsnių mokinių gebėjimus ugdymo turinio pateikimą ir įsisavinimą šiandienos mokiniui. Mokiniui, jaunam, augančiam ir besiformuojančiam žmogui, kurio technologiniai gebėjimai dažną kartą atskirose srityse gali būti ir didesni negu ugdytojo.
Atidarant šią sumanytą mūsų konferenciją, Gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius pasidžiaugė, jog mokytojai mokosi ir auga kartu su savo mokiniais. Kitaip ir būti negali, – dėl pandemijos susidariusi situacija mus nubloškė taip, kad turėjome susitelkti, sustiprėti ir nesigręžioti atgal.
Remiantis gimnazijos bendruomenės apklausų duomenimis, dalyvaujant įvairiose konferencijose, renginiuose nacionaliniu lygmeniu – turime galimybę „pasimatuoti“, pasitikrinti, ar esame teisingame kelyje, susikoncentruoti ir stiprinti pozicijas ten, kur labiausiai reikia. Ar viskas taip paprasta ir aišku? Tikrai ne, bet mūsų veiklos padeda ir nukreipia ne sėdėti ir laukti geresnių laikų, o įsiklausyti, susitelkti, pasitarti, dirbti žvelgiant į ateitį.
Mūsų konferencija nesutilpo į planuotą laiko rūbą, prireikė kone poros valandų daugiau. Ir ne todėl, kad retai susitinkame (virtualiai, žinoma) ir labai norime išsikalbėti, beje, turbūt dažnam žmogui, o mokytojui ypač to reikia, bet dėl to, kad tikrai turime kuo PASIDALINTI, mokame ir galime vienas kitam PASIŪLYTI, PATARTI, nesiekiant pasipuikuoti, konkuruoti.
Nepaprastai mielas jausmas, kai geri dalykai – įdomus pristatymas, nuoširdus žodis, tikri, bet ne imituojami darbai susitelkia vienoje vietoje, kai, klausydamas kolegų darbų ir veiklų pristatymo, girdi balse džiaugsmo gaidelę, kad vieni ar kiti dalykai yra labai mėgiami mokinių, kad motyvuoja, skatina jų kūrybiškumą, žingeidumą, savarankiškumą, kad naudotis vienu ar kitu įrankiu, programėle nėra sunku. Tuomet ir supranti, kokie tvirti ir patikimi Mokytojo pečiai, ir kad nešant nelengvą naštą mokytojams nelieka laiko skųstis, aimanuoti ar keikti savo dalią ir nežinia iš kur atsiradusį COVID-19….
Ar tikrai viskas taip lengvai pasiekiama? Tikrai ne. Net ne iki galo žinant šių veiklų virtuvę, galima suprasti, kad pamokos, o juo labiau virtualios, pats vedimas, tai – tik ledkalnio viršūnė. Didžioji darbo dalis su nepamatuojamomis laiko sąnaudomis lieka tarsi už kadro.
Konferencijos metu mano, kaip direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kuruojančios metodinę veiklą gimnazijoje, širdis džiaugėsi girdėdama pristatant naudojamas įvaldytas skaitmenines mokymosi aplinkas, įrankius, vardijamus vienos ar kitos priemonės privalumus ir trūkumus. Tai liudija apie tai, jog jomis praleista begalė laiko, tam, kad galėtum pats valdyti ir patarti kolegai.
Buvo smagu klausyti ir matyti matematikos mokytojų Nijolės Jakimonienės ir Loretos Janulevičienės gilų ir platų virtualių aplinkų panaudojimą. Darnus istorijos mokytojų Astos Lasatienės ir Daivos Jonykaitės-Snapaitienės duetas parodė, kaip „nardyti“ mažuosiuose Teams kambarėliuose. Anglų kalbos mokytojos Kristina Justinavičienė, Ilona Rukaitė, Kristina Krušnauskienė pristatė priemones, kurių pagalba galima kurti, pagyvinti, paįvairinti užduotis, o pradinių klasių metodinės grupės pirmininkė Vaida Vasiljevė – apibendrintą gimnazijos pradinių klasių mokytojų įdirbį, dirbant nuotoliniu būdu. Specialioji pedagogė-logopedė Nomeda Kopcikienė pasidalino įžvalgomis apie užduočių pateikimą specialiųjų poreikių mokiniams, kai užduotys įgauna žaidimo formą. Mokytoja Veda Martinaitienė kolegoms papasakojo apie technologijų pamokose taikomas mokiniams užduočių pateikimo formas, kurias galima sėkmingai taikyti ir kitų dalykų pamokose, siekiant, kad informacija, dirbant nuotoliniu būdu, vaikams būtų perteikta kuo suprantamiau ir aiškiau. Chemijos mokytoja Vidutė Berteškienė pristatė naujus ir jau išbandytus įrankius, tinkančius gamtos mokslų virtualiam eksperimentui, lengvesniam ir suprantamesniam šių dalykų įsisavinimui; geografijos mokytoja Daiva Dabrišienė pateikė keletą naudojamų įdomių ir patrauklių įrankių ne tik pamokų paįvairinimui, mokinių sudominimui, bet ir kaip priemones, tinkančias klasių auklėtojų įvairioms veikloms. Man buvo smagu pasidžiaugti jau nuo praeito karantininio laikotarpio naudojamos grafinės planšetės galimybėmis pateikiant ugdymo turinį, palengvinant ir pagreitinant mokytojo darbą taisant skaitmeninius mokinių darbus ar netgi skaitmenizuojant pačias užduotis. Direktoriaus pavaduotoja informacinių technologijų mokytoja Asta Ferevičienė pristatė konfidencialios erdvės bendradarbiavimui su mokiniu kūrimą Teams aplinkoje, lietuvių kalbos mokytojų metodinei grupei atstovaujanti mokytoja Daina Vyšniauskienė kalbėjo apie tai, kaip kelia mokinių mokymosi motyvaciją ir siekia geresnių mokymo(si) rezultatų nuotolinėse pamokose, taip pat retoriškai klausė, kaip mokytojui visur spėti ir nepervargti. Tam reikia – išmokti mylėti save ir sau padėti…
Šioje konferencijoje dalyvavusios Birštono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovės Angelė Žiūraitienė ir Vida Gadliauskienė pasidžiaugė mūsų gimnazijos mokytojų dideliu įdirbiu nuotoliniame mokyme ir palinkėjo nesustoti šiame kelyje.
Konferencijoje taip pat dalyvavo ir mūsų socialinių partnerių atstovai iš kitų Birštono savivaldybės švietimo įstaigų – Birštono meno mokyklos, Birštono lopšelių-darželių „Vyturėlis“, „Giliukas“. Sušildė ir nuskambėjo kaip įvertinimas – vienos iš viešnių, pasibaigus konferencijai, išsakyti žodžiai: „Šiandieninės mokyklos mokytojai nepaprasti, jie tikri virtuozai – tokius aš juos šiandien mačiau pas jus konferencijoje“.
Miela buvo tai girdėti, nes kiekvienam iš mūsų išgirsti šilti įvertinimai, padėkojimai priduoda jėgų, motyvuoja. Žinoma, ypač svarbūs ir svarūs mūsų pagrindinių vertintojų – mokinių išsakyti žodžiai.
Kai vienoje iš paskutinių apklausų, gimnazijoje vykdytų sausio pabaigoje, pasibaigus pirmajam pusmečiui, į pateiktą klausimą: „Kokių mokomųjų dalykų pamokos sekasi geriausiai ir kodėl?“ – randi pateiktą atsakymą su nurodytu mokomuoju dalyku ir paaiškinimu: „todėl, kad mokytoja yra nuostabi specialistė. Labai puikiai ir įdomiai pateikia medžiagą, skatina mokytis, nekuria konkurencijos klasėje, bet kaip tik ją mažina, moko padėti kitiems. Labai supratinga ir tiesiog gera mokytoja ir geras žmogus“ – supranti, kad tokie vaiko ranka parašyti žodžiai apdovanoja ir pakylėja. Ir dar padeda suvokti, kad laikas, mintys, viltys, sudėtos atliekant kasdienį darbą, turi tikrąją savo vertę ir prasmę.
Danguolė Kederienė
Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui