Ekologiškų inovacijų paieškos „Ding Dong“ ambasadorius atvedė į Birštoną

Atvira ir saugi Europa

Spalio 29 dieną Vokietijoje, Belgijoje, Graikijoje, Portugalijoje bei Lietuvoje startavo naujas „žaliasis“ projektas „Ding Dong“, kurio tikslas – kalbėti apie ekologiją, tvarų gyvenimą bei prie to prisidedantį socialiai atsakingą verslą. Prasminga iniciatyva subūrė penkių Europos Sąjungos valstybių nuomonės formuotojus, nešančius po Europą skambią žinią bei kartu ieškančius gražių ir prasmingų tvaraus gyvenimo pavyzdžių savo šalyse. Apie projekto esmę ir prasmę bei tvarius kelionių būdus kalbamės su vienu iš projekto dalyvių Lietuvoje, keliautoju Aurimu Valujavičiumi, savo žaliąją kelionę po Lietuvą pabaigusiu Birštono kurorte.

– Aurimai, socialiniuose tinkluose save pristatote kaip keliautoją: kokiuose pasaulio kampeliuose jau esate pabuvojęs?
– Esu „išmaišęs“ Europą, Afriką ir šiek tiek susipažinęs su Azija, tyrinėjęs Balio salą. Praėjusiais metais nemažai keliavau po Skandinavijos regioną – su dviračiu apkeliavau 14 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Norvegiją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją, Angliją, Lenkiją, Liuksemburgą – buvo toks vadinamas „velotripas“. Dviračiu pasaulį tyrinėju jau ne pirmą kartą, maždaug prieš 3 metus juo teko pakeliauti ir po Afrikos žemyną, dykumas. Na, o šiemet baidare perplaukiau 10 valstybių Dunojaus upe.
– Esate apkeliavęs nemažai pasaulio, o kaip dažnai keliaujate po Lietuvą?
– Tiek, kiek spėju tarp kelionių į užsienį, nes kol kas prioritetą atiduodu būtent jam. Noriu ir Lietuvoje pakeliauti, tiesiog ne dabar, šiek tiek vėliau…
– Esate vienas iš projekto „Ding Dong“ ambasadorių Lietuvoje: kas Jus paskatino prisijungti prieš šios iniciatyvos?
– Kartais, regis, net nesusimąstome apie ekologines problemas arba manome, jog jos toli nuo mūsų, tačiau keliaudamas pamačiau, kiek iš tiesų daug taršos yra pasaulyje. Ir nors pas mus situacija nėra tokia bloga, kaip kitur, ją visada galima ir reikia gerinti. Gavęs pasiūlymą prisijungti prie projekto, supratau, kad čia yra mano galimybė prisidėti prie ekologinės gerovės, todėl iš karto sutikau.
– Kokia Jūsų misija šiame projekte?
– Mano idėja buvo parodyti, kaip Lietuvoje vystosi miestai, privatūs verslai ir kokius inovatyvius bei aplinkai nekenksmingus sprendimus jie įgyvendina, pasitelkdami gamtos išteklius. Labai norėjau, jog tvariomis idėjomis susidomėtų ir jaunimas, galbūt ir patys ką nors inovatyvaus sukurtų ar ateityje pritaikytų tvaraus gyvenimo principus savo versluose ar kitoje veikloje. Mano nuomone, labai svarbu, kad taptume mažesni vartotojai ir didesni tiekėjai sau.
– Lapkričio 19 dieną lankėtės viename žaliausių Lietuvos kurortų – Birštone: koks buvo kelionės tikslas?
– Pagrindinis kelionės tikslas – išsiaiškinti, kaip integruojami Europos Sąjungos projektai Birštone ir kokie inovatyvūs bei aplinkai nekenksmingi sprendimai priimami kurorte.
– Ką įdomaus ir naudingo pavyko sužinoti šios kelionės metu?
– Pastebėjau, jog daugiausia dėmesio Birštonas skiria kraštovaizdžio architektūrai, aplinkai bei tokiems inovatyviems sprendimams, kaip kaimiškų vietovių gatvių apšvietimas, naudojant saulės energiją. Džiugu, kad kurortas modernizuojamas, panaudojant pagrindinį jo traukos objektą – gamtą. Pvz., prie pat Nemuno esančiame miško parke įkurta „parkūro“ (riedlenčių) zona, kuriame laisvalaikį leidžia jaunimas.
Tačiau labiausiai man patiko, kad kurorte planuojama plėsti „EuroVelo“ tinklą. „EuroVelo“ – tai visoje Europoje egzistuojantys, žymieji dviračių takai, kuriais keliaujama per Europos valstybes. Tokios idėjos ypač patrauklios turistams, norintiems keliauti ne tik automobiliais ar lėktuvais… Šiuo metu kurorte jau yra 2 dviračių takai, jungiantys Prienus ir Birštoną, tačiau, kiek man pavyko išsiaiškinti, vėliau „EuroVelo“ dviračių takas nuo Birštono ves Pietų Lietuvos link. Jei tai pavyks, manau, bus didelis šuolis, vystant dviračių turizmą Lietuvoje.
– Koks Jūsų paties santykis su gamta bei tvaraus gyvenimo idėjomis? Kada pirmą kartą susimąstėte apie ekologijos reikšmę pasaulyje?
– Per paskutinius metus aš daugiau naktų praleidau palapinėje nei namuose, todėl galiu drąsiai teigti, jog mano santykis su gamta išties labai artimas. Gamta man yra tarsi antri namai.
Prieš metus, keliaudamas dviračiu, tyrinėjau Norvegijos ledynus, domėjausi jų istorija, kalbėjausi su vietiniais žmonėmis, parodžiusiais nuotraukas, kaip ledynas atrodė prieš 10 metų ir kokį jį matau dabar. Per tuos 10 metų nutirpo apie kokius 2 kilometrus ledyno. Mane tai šokiravo. Tada ir supratau, kad tarša, klimato atšilimas ne tik egzistuoja, bet ir greitai veikia planetą, o mūsų vaikai ar anūkai greičiausiai jau nepamatys tokio gamtos vaizdo, kokį matome dabar.
– Galbūt todėl į keliones leidžiatės ne automobiliu, o gamtai nekenksmingomis transporto priemonėmis: baidare, dviračiu ir pan.?
– Kelionės po Norvegiją metu supratau, kad reikia ko nors imtis, o, kaip žinome, problemas reikia spręsti, pradedant nuo savęs, bet tai turime daryti kiekvienas.
Keliaujant pagrindinės mano transporto priemonės – baidarė ir dviratis. Esu šiek tiek ir su pačiūžomis keliavęs, bet tai buvo simbolinės kelionės. Kalbant apie tolimas keliones, norėčiau išbandyti slides, bet nežinau, ar pavyks, ypač turint omeny, kad dabar žiemos „pagaili“ sniego.
– Ištyrinėjęs pasaulį įvairiais „kampais“ tikriausiai galite palyginti Lietuvą su kitomis šalimis ekologiniame kontekste?
– Europoje mes nesame labai išskirtiniai, situacija labai panaši. Tačiau, jei pasidairytume po Azijos valstybės, suprastume, jog Lietuva – labai švari šalis.
Didelis mūsų pasiekimas, mažinant taršą, yra taromatų įvedimas. Tiesa, nežinome, ar žmonės jais naudojasi dėl švaresnės aplinkos, ar dėl pinigų atgavimo, bet tokie sprendimai neabejotinai sumažina šiukšlių kiekį gamtoje. O, pavyzdžiui, tokios didelės valstybės, kaip Prancūzija ar Anglija, tokio dalyko net neturi, todėl iš dalies ekologiniame kontekste esame sustiprėję, bet vėlgi, lyginant su kokia Šveicarija, atrodome gana kukliai. Tad tobulėti tikrai dar turime kur.
– Kalbant apie tvarų gyvenimo būdą, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų pasaulio šalių?
– Mano nuomone, Lietuvoje turėtume ieškoti daugiau ekologiško keliavimo būdų, plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, kad dviračiu būtų patrauklu keliauti ir į darbą, ir į parduotuvę. Kad to pasiektume, visų pirma, turi būti gerai išvystyti dviračių takai, nuomos punktai. Šioje srityje puikiai tvarkosi Danija, Olandija, Vokietija. Jei tokie dalykai būtų ir Lietuvoje, manau, žmonės tikrai labai atsiribotų nuo automobilių, beprasmiškų pasivažinėjimų, stovėjimo kamščiuose.
Aš pats gyvenu Kaune ir matau, kad Kaunas tikrai plečiasi šioje sferoje, jau minėjau, jog ir Birštonas turi didelių planų, tad tikiuosi, jog ir kiti miestai paseks tokiu pavyzdžiu. Tikiuosi, kad 10-ies metų laikotarpiu mums pavyks bent minimaliai įgyvendinti tai, ką seniausiai padarę danai ar olandai.
Rimantė Jančauskaitė