Prienų ligoninė šią savaitę atnaujino planinių paslaugų teikimą

Prienų ligoninė grįžta prie įprastinio darbo ritmo. Šią savaitę Karščiavimo klinika iš ligoninės pastato iškelta į atskirus modulinius namelius, ir nuo trečiadienio pasiruošta darbą Slaugos ir palaikomojo gydymo, Vidaus ligų ir kituose skyriuose organizuoti taip, kad juose teikiamų paslaugų apimtys pasiektų ne mažiau nei 70 proc. prieš karantiną buvusio lygio. VšĮ Prienų ligoninės direktorės Jūratės Milaknienės teigimu, toks yra Sveikatos ministerijos įpareigojimas – visiems pacientams, kuriems būtinos stacionarinės paslaugos, jas suteikti laiku.

Sumažėjus ligonių srautams, nukentėjo finansiškai
„Gyvenimas“ jau rašė, kad koronavirusinės infekcijos plitimas ir nustatyti infekcijų kontrolės reikalavimai gerokai pakoregavo įprastą ligoninės veiklą. Liepą gydymo įstaigoje buvo suteikta 65 proc. planuotų stacionarinių paslaugų, todėl gydymo įstaiga negavo 1/12 sutartinės sumos, o tai yra apie 90 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministerijoje savivaldybės ir ligoninės atstovams nepavyko įrodyti, kad pacientų srautų sumažėjimą lėmė ekstremalios sąlygos.
Pasak J.Milaknienės, liepą ligoninėje buvo susiklosčiusi sudėtinga epidemiologinė situacija. Vienai darbuotojai nustačius koronavirusinę infekciją, laikinai buvo sustabdytas Reabilitacijos skyriaus darbas, todėl paslaugų suteikta mažiau. Kita vertus, sakė direktorė, vasarą ligonių, kaip įprastai, sumažėja, nes daugelis jų, taip pat dalis medikų, atostogauja. Nors ligoninė nestabdė veiklos, pandemijos metu gyventojai mažiau kreipėsi į šeimos gydytojus, vengė gultis į gydymo įstaigą. Rugpjūtį – rugsėjį paslaugų buvo suteikta daugiau, todėl direktorė viliasi, kad Ligonių kasos už praėjusį ketvirtį stacionare suteiktas paslaugas su ligonine atsiskaitys pagal 1/12 taisyklę.

Karščiavimo klinika įsikūrė naujose patalpose
Karščiavimo klinikos veiklai ligoninė išsinuomojo keturis modulinius namelius, kurie sujungti tarpusavyje, o penktą įsigijo savo lėšomis ir jo patalpas naudos pacientų srautų atskyrimui bei medikų ir socialinių darbuotojų patikroms. Naujos patalpos skubiai įrengtos, ir nuo spalio 7 dienos Karščiavimo klinikos medikai jose priima pacientus. Namelių korpuse yra viskas, ko reikia karščiuojančių pacientų apžiūrai, tyrimams ir ėminiams atlikti. Laukiamasis, registracijos, stebėjimo ir apžiūros kambariai aprūpinti baldais, medikams po ranka – kompiuteris ir kilnojamas rentgeno aparatas, pacientų patogumui pastatytos kušetės ir lovos. Patalpos šildomos, yra šiltas vanduo, dušas, tualetas ir rūbinės.
Ligoninės direktorė patikino, kad karantino laikotarpiu nusisto vėjusi tvarka nesikeis: ir toliau veiks du ligoninės Priėmimo skyriai. Vienas, įkurtas moduliniuose nameliuose, yra skirtas infekcijos požymių turintiems pacientams („nešvarus“), kitas, veikiantis pagrindiniame ligoninės korpuse, priims visomis kitomis ligomis sergančius pacientus.

Slaugos skyriaus pastatas bus naudojamas pagal paskirtį
Į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pastatą iš pagrindinio korpuso vėl sugrąžinti slaugomi ligoniai, jame – 19 lovų, todėl atsiras ir kelios laisvos vietos slaugos reikalingiems vienišiems rajono gyventojams. Atsilaisvinus lovoms, Vidaus ligų skyriuje padaugės vietų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pasak J.Milaknienės, nors teks dirbti su didesniais pacientų srautais, infekcijų kontrolės reikalavimai išlieka tokie pat griežti.
– Karantino metu besikeičianti situacija mus išmokė į susiklosčiusias aplinkybes reaguoti čia ir dabar, – sako gydymo įstaigos vadovė J.Milaknienė.
Pandemijos pradžioje rajono ligoninė Slaugos skyrių operatyviai perorganizavo į rezervinį COVID -19 infekcijos gydymo skyrių, įsteigė Karščiavimo kliniką. Šiuo metu tenka spręsti kitus iššūkius – atstatyti stacionarines paslaugas, todėl laikyti patalpas tuščias (per kelis mėnesius į koronavirusine infekcija sergantiesiems skirtas palatas nebuvo paguldytas nė vienas ligonis), J.Milaknienės nuomone, būtų neracionalu. Visgi ji neatmeta galimybės, kad, sergamumui išaugus, šių palatų dar gali prireikti. Teikti medicininę pagalbą infekuotiems pacientams pasiruošta, pasirūpinta, kad deguonis iš pagrindinio pastato būtų centralizuotai tiekiamas ir į Slaugos skyriaus palatas. Šiuo metu ligoninė turi 63 lovas, aprūpintas deguonimi, taip pat dešimt dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų – vieni naudojami reanimacijoje ir teikiant paliatyvią slaugą, kiti laikomi atsargai.

Medikai įsipareigoję, o gyventojai?
Karščiavimo kliniką ligoninė išlaiko įstaigos lėšomis, joje dirbantiems medikams moka 15 proc. priedus prie atlyginimo. Per savaitę joje priimama 5–10 pacientų, visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios joje buvo atlikta per 4000 koronaviruso ėminių į ligoninę guldomiems ligoniams ir pacientams, kurie gydytojų specialistų yra siunčiami intervenciniams, planiniams tyrimams; pagal sudarytus grafikus – slaugos ligoninių ir kitiems medikams; taip pat globos namų ir socialiniams darbuotojams. Patikrų rajono globos įstaigų darbuotojams programa finansuojama Prienų rajono savivaldybės lėšomis.
Nuo pandemijos pradžios ligoninėje buvo nustatyta 17 teigiamų COVID-19 atvejų ambulatoriniams pacientams (mūsų ir kitų rajonų gyventojams), ir kas šioje nelengvoje situacijoje medikus džiugina – koronavirusine infekcija neužsikrėtė nė vienas ligoninėje gydomas ligonis. O tai, pasak J.Milaknienės, reiškia, jog ligoninės darbuotojai, bendravę su susirgusiais COVID-19, laikėsi visų įstaigoje nustatytų saugos reikalavimų.
Ligoninės priėmimo skyriaus vedėjas Tomas Kudelis patvirtina, kad orams vėstant į ligoninės priėmimo skyrių per parą kreipiasi vis daugiau karščiuojančių pacientų. Ir nors ligoninės Karščiavimo klinikoje koronavirusinės infekcijos atvejai nustatomi ne kasdien – teigiamas ėminio atsakymas gautas praėjusią savaitę tyrimą atlikusiam Kauno gyventojui – medikų teigimu, žmonės turėtų būti budresni ir atsakingesni: parduotuvėse, renginių metu, kitose viešose vietose dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, nuolat plauti ar dezinfekuoti rankas.
J.Milaknienė apgailestauja, kad kai kurie gyventojai viešumoje kelia įvairias sąmokslo teorijas, demonstruoja nepagarbą kitiems žmonėms, tyčia ignoruodami reikalavimus ir nenaudodami apsaugos priemonių.
– Suprantu, kad žmonės galbūt pavargo nuo įvairių apribojimų, bet dėvėti kaukę infekcijos plitimo metu, kuomet pasireiškia ir besimptomių atvejų, tai mažiausia, ką galite padaryti dėl savęs, dėl savo artimųjų, kitų žmonių ir sunkiomis sąlygomis kasdien dirbančių, savo sveikata dėl pacientų rizikuojančių medikų, – sako Prienų ligoninės direktorė J.Milaknienė, kviesdama rajono gyventojus būti atsakingiems ir rodyti sektiną pavyzdį kitiems.
Dalė Lazauskienė