„Tebūna pasaulyje taika“

2000-aisiais metais rugpjūčio 6 d. Birštone buvo pastatytas iš Japonijos atvežtas TAIKOS STULPAS, ant kurio keturiomis kalbomis (japonų, lietuvių, anglų ir rusų) parašyta; „Tebūna pasaulyje taika“. Tada jo pastatyme dalyvavo svečiai iš Japonijos, Seimo narys Juozas Olekas, birštoniečiai, dviračių žygio dalyviai, „Šilagėlės“ klubo nariai.

Apie tai mums priminė mūsų nepavargstančioji visuomenininkė TERESĖ MURAUSKAITĖ. Jos paraginti Birštono „Bočiai“ rugpjūčio 19 d. rinkosi prie dvidešimtmečio stulpo, vedini prisiminimų ir TAIKOS svarbos šiandieniniame gyvenime. Neramumai taip netoli mūsų, Baltarusijoje, byloja apie neramias dienas ir naktis kaimyninėje šalyje. Sunkus ir ilgas kelias į laisvę, į demokratiją.
Apsamanojusį ir pajuodusį stulpą iš vakaro atgaivino Aldona Milda Valatkienė. Dabar jame aiškiai švietė TAIKĄ įprasminantys žodžiai. Labai jautriai savo prisiminimais dalinosi Teresė Murauskaitė. Ji – dviračių žygio dalyvė. Garsusis dviračių žygis truko pusantrų metų. Dviračiais buvo nuvažiuota 24239 km. Žygio dalyviai susipažino su japonų organizuojama TAIKOS STULPŲ statymo organizacija. Šių stulpų nuo Antrojo pasaulinio karo nukentėjusioje Japonijoje labai daug. Šios šalies pavyzdžiu jie statomi visame pasaulyje. Manoma, kad jų pastatyta apie 200 tūkstančių. Lietuvoje pirmasis taikos stulpas pastatytas Vilniuje, prie M. Mažvydo bibliotekos. Prieš 20 metų žygio dalyviai pasirašė Taikos ir neprievartos manifestą, kuris skelbė: „Aš įsipareigoju savo kasdieniniame gyvenime, savo šeimoje, savo darbe, savo bendruomenėje, savo šalyje…“. Ir po 20 m. susirinkę bočiai vieningai skandavo: „Gerbti kiekvieną gyvybę, atmesti prievartą, išlaisvinti savo kilniadvasiškumą, klausytis vardan tarpusavio supratimo, iš naujo atrasti solidarumą“. Ir Taikos malda vėl nuvilnijo ąžuolų paunksnėje. Ją skaitė: Onutė Kurapkienė, Leonas Barutis, Magdutė Kulbušauskienė, Leonas Lynykas, Judita Vyšniauskienė, Lina Danilovienė, Aldona Milda Valatkienė ir Eugenija Lynikienė, užbaigusi žodžiais: „Taikos dvasia, būk visose pasaulio dienose ir neužgesk, kaip saulės veidas gęsta, kad visos tautos tavo šventę švęstų, kad visos dienos būtų tavo puoštos, kad būtum tu visų kelionių uostas“. Vėliau skambėjo ištraukos iš įvairių šalių himnų, gražios, gilios ir taiką puoselėjančios Bernardo Brazdžionio eilės iš eilėraščio „Taikos dvasia“. Taikos stulpo 20-mečio paminėjimo dienoje dalyvavo Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys, kuris džiaugėsi bočių aktyvumu ir dėkojo renginio iniciatorei Teresei Murauskaitei. Birštono bendruomenės pirmininkė Alina Jaskūnienė priminė, koks svarbus taikos išsaugojimas Žemėje, ypač dabar, kai matome neramumus Baltarusijoje, kai pasaulyje tiek daug nelaimių.
Gražus ir turiningas buvo trečiadienis, prisodrintas kilnių jausmų, po ilgos sausros nuplautas gaivaus lietaus. Atgijusiame skverelyje prie TAIKOS STULPO nuskambėjo daina „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“. Kilnių prisiminimų ir taikos išsaugojimo problemomis Birštono bočiai bendruomenės namuose dar ilgai dalinosi prie kavos puodelio, mėgavosi Japonijos tradiciniais sušiais. Dėl kalbos kilusius nepatogumus prieš 20 metų prisiminė Marija Novožilova, kai jai teko apnakvydinti japonus. Nors kalbėjosi tik gestais, bet suprato vieni kitus: kur gulti, kada keltis, kaip pasisveikinti ir atsisveikinti. Geranoriškumas suprantamas visomis kalbomis: apsikabinimas sušildo, akys byloja džiaugsmą ir liūdesį, meilę ir pripažinimą…
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė