Javapjūtė su naujomis patirtimis

Ūkiuose – pats darbymetis. Javapjūtę spėjo pasivyti ir dirvų ruošimas kitų metų derliaus sėjai, ir pati sėja.

Rūpesčiai dėl išvežimo
Daugumoje mūsų krašto ūkių javapjūtė jau baigta arba eina į pabaigą. Nors orai šiemet ir buvo palankūs pjūties darbams, bet, ūkininkų teigimu, ji nebuvo lengva. Pasak Birštono seniūnijos ūkininko Jono Gradecko, labiausiai tempus lėtino škvalo išguldyti javų laukai. Juose darbas vyko labai lėtai, pasitaikė technikos gedimų, daugiau buvo sunaudota kuro.
– Taigi darbo našumas buvo ženkliai kritęs, ir darbai išgulusiuose žieminių kviečių plotuose užsitęsė. Gerai, kad gelbėjo geri orai, – šių metų javapjūtės patirtimis dalindamasis sakė modernizavimui bei naujovėms imlaus augalininkystės ūkio savininkas.
Pirmiausia į sugulusių javų plotus išvažiavo ir Šilavoto seniūnijos ūkininkas Rolandas Aleksandravičius. Jo teigimu, su išgulusiais javais teko pavargti, bet rimtų gedimų nebuvo, tad javapjūtę baigė jau praėjusios savaitės pradžioje.
Abu kalbinti ūkininkai sakė, kad šiemet derlius nenuliūdino, tik daugiau rūpesčio kelia jo realizacija. Elevatoriai perpildyti, tad iš karto pavyko parduoti net ir ne visus, kuriems buvo sudarytos išankstinės sutartys, grūdus. Ūkininkai priversti grūdus sandėliuoti, o jie visi netelpa. Taip supirkėjams nesilaikant sutartinių sąlygų, ūkininkams tenka spręsti papildomas problemas: gaišti laiką, vežti grūdus į tolimesnius punktus, kur jų išskėstomis rankomis taip pat niekas nelaukia. O net ir radę kitą supirkėją, visų grūdų negali parduoti, nes juos varžo sutartiniai įsipareigojimai. Turi laikytis sutarčių.
Be to, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus teigimu, be išankstinių sutarčių parduodami grūdus, ūkininkai priversti juos parduoti žemesne kaina.
– Jeigu neturi sutarčių, gali nuo vienos tonos prarasti net ir po 20–30 eurų, – sako M. Butkevičius.
J. Gradeckas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad supirkėjai bando „žaisti“ kainomis, nežiūrint į tai, kad ir buvo pasirašyti išankstiniai kontraktai. Pavyzdžiui, vietoje išankstinėje sutartyje suderėtų 150 Eur už toną jau siūlo po 130 Eur.
Kad grūdų supirkimo kainos Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, palyginti su kainomis buvusiomis dar prieš savaitę, sumažėjo, – informuojama ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.

Ar išmokos dar labiau nesupriešins žemdirbių?
Su tuo, kad darbymečiu kiekviena diena ir valanda yra aukso vertės, sutinka dauguma ūkininkų, tačiau besikalbant jauti, jog jie gyvena ne tik šiandienos, bet ir ateities rūpesčiu, prie kurio, beje, prisideda ir negęstančios diskusijos dėl išmokų.
Džiaugsmas ir euforija po Prezidento pasiųstos žinios, kad Briuselyje susiderėta, jog jos bus didesnės, labai greitai išblėso. O gal jos ir nebuvo?
Pasak J. Gradecko, mūsų valdžia viską tik dar labiau suvėlė. Akivaizdu, kad, įvedus progresinius mokesčius nuo subsidijų, išmokos sumažės. Ir jeigu dabar gaunamų 120 Eur už ha užtekdavo bent jau sumokėti už žemės nuomą, tai įsigaliojus naujoms tvarkoms jų jau neužteks.
Ūkininkų nuomone, liūdna, kad, prisidengdami ES rekomendacijomis, mūsų valdininkai tvarkosi kaip nori. Kodėl, pavyzdžiui, iš gaunamos paramos Latvijos ir Lenkijos ūkininkai galėjo pirkti ir pigesnę, panaudotą techniką, o Lietuvos – tik naują?
R. Aleksandravičius buvo dar griežtesnis dėl išmokų lubų. Jos, pasak 2019-ųjų „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojo ir Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nario, būtinos.
Jau rašėme, kad Prienų ūkininkų sąjungos narių dauguma pasisakė už tai, kad išmokų lubos būtų iki 60000 eurų.
– Mes kovojom ir kovosim už smulkius, šeimos ūkius, kokių Prienų rajone yra dauguma. Tegul jie ir nesukuria didelės pridėtinės vertės, bet jų buvimas suteikia galimybę šeimai išgyventi ir dar sukurti po vieną, kitą darbo vietą. Būtent tokiems ūkiams reikia didesnės paramos nei stambiesiems. Jie jau modernizavę ūkius ir gali gyventi iš apyvartos, tad galėtų tenkintis ir mažesnėmis išmokomis. Gaila, kad trūksta politinės valios teisingiems sprendimams priimti, – kalbėjo R. Aleksandravičius.
Jo mintims pritarė ir ne vienas kitas kalbintas ūkininkas, nusivylęs valdininkų arogancija ir nenoru išgirsti visų ūkininkų balsų. Kaip nacionalinėje spaudoje teigia žemės ūkio ministras, sprendimas dėl išmokų bus priimtas rugsėjo mėnesį. Ar jis dar labiau nesupriešins žemdirbių ir jų organizacijų, parodys laikas. Liko ne tiek daug laukti…
Ramutė Šimukauskaitė