Stanislovui Moravskiui dedikuoti skaitymai sukvietė penkioliktą kartą

Kasmet, minint Ustronės dvaro (Jundeliškės) dvarininko, gydytojo, etnografo, rašytojo, poeto ir filantropo Stanislovo Moravskio gimimo metines (g. 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare netoli Vilniaus), rengiami Stanislovo Moravskio skaitymai, kuriuos Birštono viešoji biblioteka kartu su „Gyvenimo“ laikraščio redakcija organizuoja nuo 2002-ųjų (su kelerių metų pertrauka) ir į kuriuos iš visos Lietuvos susirenka jo kūrybos gerbėjai, tyrinėtojai, intelektualai, dvarų tradicijų žinovai ir puoselėtojai. Neretai atvyksta ir svečių iš užsienio.
Per visą šį laiką renginiai yra vykę ir prie buvusio dvarelio Ustronėje, ir Nemajūnų bažnyčioje, ir Birštono kurhauze, į kurio svetingą glėbį grįžome ir šiemet.

Už puikią kelionę laiku, už renginį, kviečiantį giliau pažinti mūsų kraštą, istoriją ir kultūrą, prof. P. Gyliui, aktoriui A. Belobžeskiui, istorikei R. Griškaitei, renginio rėmėjams R. Baranauskui ir S. Špokevičiui bei architektui M. Daraškevičiui, padėkojo Savivaldybės administracijos direktorė J. Tirvienė, bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė ir „Gyvenimo“ redaktorė R. Šimukauskaitė. Kaip padėkos ženklas svečių rankose pražydo S. Moravskio numylėtų jurginų puokštės.

Liepos 24-ąją Kurhauze vykę skaitymai buvo jau penkiolikti. Renginį pradėjusi S. Moravskio kūrybos tyrinėtoja, istorikė, hum. m.dr. Reda Griškaitė, kaip visuomet, ne tik pasidalino įdomiomis įžvalgomis ir S. Moravskio gyvenimo Ustronėje detalėmis, bet ir priminė ankstesnių skaitymų temas. O per penkiolika metų, kaip sakė R. Griškaitė, „…Mes aptarėme ir asmeninę, ir kūrybinę Moravskio biografiją. Skaitėme Ustronės atsiskyrėlio tekstus, džiaugėmės tų tekstų vertimais į lietuvių kalbą. Moravskis, šis žmogus – orkestras, tarytum iš Dangaus mums barstė vis naujas ir naujas temas. Kalbėjome ir apie labai rimtus dalykus – socialinį dvasinį ano meto Panemunių žmonių gyvenimą, apie švietimo ir mokslo svarbą tiek pačiam Moravskiui, tiek jo kartai, apie medicinos vietą jo biografijoje. Kalbėjome ir apie ūkinį dvaro gyvenimą bei jo įtampas, diskutavome apie patriotizmą ir net apie Moravskio požiūrį į moters vaidmenį visuomenėje. Rutuliojome ir ne tokias rimtas temas, kaip antai, šnekučiavomės apie muziką, apie sodus ir net apie jurginus. Pernai kalbėjome ir apie Moravskį – virtuvės meno žinovą. Kitaip tariant, per šį visai čia pat gyvenusį dvarininką – intelektualą pasakojome ne tik šio krašto, bet ir viso mūsų XIX amžiaus šimtmečio istoriją“.

Architekto ir architektūros paveldo eksperto Mariaus Daraškevičiaus pasakojimą apie klasicizmo atspindžius Stanislovo Moravskio dvaro rūmuose skaitykite trečiadienio „Gyvenime“.

Na, o šiemet, virtualiai pravėrus Ustronės dvaro duris, buvo kalbėta apie klasicizmo atspindžius jame ir kituose to laikmečio dvaruose.Įdomią ekskursiją laiku surengė architektūrologas, architektas, architektūros paveldo ekspertas Marius Daraškevičius. Ištraukas iš S.Moravskio kūrybinio palikimo, kuriame išlikę XIX a. dvarų Jiezne, Ustronėje ir kitose vietovėse aprašymai, įtaigiai skaitė aktorius Andrius Belobžeskis.
Klausytojų vaizduotėje atsiskleidė S.Moravskio aprašytų Pacų rūmų Jiezne didingumas, puošnumas ir prabanga, buvę iki 1837 m. gaisro. Iš Ustronės dvaro aprašymo buvo galima pajusti, koks mielas ir brangus atsiskyrėliui S.Moravskiui buvo jo palyginti kuklus gyvenamas dvarelis, beje, pasak M.Daraškevičiaus, pastatytas ir įrengtas su skoniu tikro to meto architektūros žinovo.
Moravskis labai mylėjo ir puoselėjo savo gyvenamąją erdvę, savo mažutę Ustronę, kurioje vietos rado ir sena, ir nauja, t. y. tai, ką paveldėjo iš tėvų ir senelių, ir tai, ką sukūrė pats. Pasak R. Griškaitės, tas ant Verknės pakibęs dailutis dvarelis buvo tapęs tik jo vieno,

Tarp skaitymų klausytojų buvo ir S. Špokevičiaus dukra Laima su vyru Hossein (persų Kadžarų dinastijos palikuoniu). Abu jie – Cardiff’o universiteto (Didžioji Britanija) profesoriai.

Moravskio, pasauliu, tik jo vieno, Moravskio, teritorija. Idealia vieta kūrybai ir buvimui su savimi. Apie tai liudija ir aktoriaus Andriaus perskaitytas tekstas apie Ustronę, kurį Moravskio kūrybos tyrinėtojai vadina šio intelektualaus, jautraus ir talentingo vyro himnu gimtajam lizdui. Lizdui, kuriame jis praleido daugiau kaip pusę savo gyvenimo, parašė brandžiausius savo kūrinius ir mirė sulaukęs vos 51-erių.

R. Baranauskas S. Moravskio kūrybos puoselėtojai R. Griškaitei įteikė ypatingą dovaną – pirmosios S. Moravskio Vilniaus atsiminimų knygos laidos („Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“(1818-1825) egzempliorių, pasirodžiusį praėjus 71 metams po jo mirties. Knyga išleista 1924 m. Varšuvoje, lenkų kalba.

Taip, besikalbant apie architektūrą ir literatūrą, atėjo metas ir muzikai, nes be jos Moravskio skaitymai būtų tiesiog neįsivaizduojami. Muzikinis akcentas atsirado taip pat neatsitiktinai – pats Ustronės šeimininkas buvo melomanas, maža to, puikiai skambino fortepijonu ir net rašė muzikos tema.
Penkioliktųjų skaitymų dovana tapo „Ąžuolų klubo“ vyrų choro (meno vadovas ir dirigentas prof. Povilas Gylys) programa, kartu su Vivaldi, Gounod ir kitų žymių kompozitorių kūriniais pratęsusi kelionę po įvairių stilių epochas. Pabaigai nuskambėjo ir lietuvių liaudies daina „Ant kalno karklai siūbavo“. Taip pat neatsitiktinai. Moravskis užrašinėjo ir lietuvių liaudies dainas…
Vakarėjant renginys iš Kurhauzo persikėlė į Jundeliškes, kur svečiai galėjo apžiūrėti, kas likę iš buvusio Ustronės dvarelio, pasivaikščioti jo liepų alėja, pasivaišinti Nemajūnų amatų centre kepamomis bandomis, šiame krašte spaudžiamais sūriais ir gražiame gamtos kampelyje prie Verknės nuoširdžiai

„Ąžuolo klubo“ vyrų choras su vadovu ir dirigentu prof. P. Gyliu.

pabendrauti. Bevakarojant gimė ir kitų metų skaitymų tema – kalbėsimės apie kostiumą ir Moravskio laikmečio madą…

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *