Ir kas negirdėjo pasakų apie lapę? Pasirodo, kad ji ne tik gudri, išmintinga, bet gali sugrąžinti ir piešimo džiaugsmą, pažadinti kūrybines galias, net priversti surengti parodą.
Taip nutiko jau gerą dešimtmetį Prienuose gyvenančiai Jurgitai Juškaitei-Jakaitienei. Gavusi užsakymą ranka, be kompiuterio, nupiešti lapę, buvo priversta lįsti į palovį, kur daugiau nei penkiolika metų gulėjo jos piešiniai, o tušti lapai tarsi prašėsi perkelti ką tik vaizduotėje iškilusius vaizdus. Gražiai piešė nuo vaikystės, bet popierių ir dažus buvo išstūmusios darbe, kompiuterio ekrane, kuriamos iliustracijos…
Prieš trejetą metų meno gerbėjus Jurgita pakvietė į savo pirmą parodą Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Ji, anot dailininkės, gimė kaip savotiškas atsiprašymas tiems ilgus metus po lova pralaukusiems piešiniams ir kaip džiaugsmingas pasisveikinimas su naujais kūriniais. Vėliau su Jurgitos kūryba turėjo progos susipažinti Prienų, Pakuonio, Šilavoto bibliotekų lankytojai.
Praėjusį penktadienį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta jau septinta dailininkės paroda. Kaip ir ankstesnės, pavadinta „Lapė po lova“, bet iš senų darbų likę nedaug. Ir lapė kitokia. Ji mįslinga, ne tik „po lova“, bet ir „klausosi žiemos“, o lapinas „nebijo būti vienas“. Įdomūs, paslaptingi piešiniai su katinais, pelėdomis, kitais gyvūnais. Žvilgsnį kausto neseniai gimęs pastelinių spalvų piešinių ciklas iš 100 km piligriminio dailininkų kelio Malerwag. Labai mieli tekstilės darbai su Jurgitos piešiniais. Ne viena minkštutė, gražutė pagalvėlė jau per parodos atidarymą tapo lankytojų nuosavybe. Pirmame bibliotekos aukšte, kur yra Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyrius, Jurgita, pasak jos, eksponuoja savo nuolatinio darbo rezultatus: iliustruotas knygeles, žurnalus vaikams. Labai gražūs, spalvingi piešiniai, dainelių iliustracijos. Jurgita sakė, kad mažosios dainininkės ir jų vadovė net suknutes pasisiuvo su jos piešinėliu „tyliai tyliau“…
Ir apie dailininkę…
Jurgitos gimtinė – Utena. Ten baigė Utenos vaikų dailės mokyklą. Po to įstojo į Kauno aukštesniosios meno mokyklos tekstilės ir tapybos restauravimo katedrą. Vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Taikomosios dailės fakultete, Vizualinio dizaino katedroje. Čia įgijo bakalauro laipsnį, netrukus – ir Architektūros ir vizualinio dizaino magistro laipsnį. Septynerius metus dirbo leidykloje „Lututė“. Paskutiniuosius keturiolika metų yra iliustratorė leidykloje „Jūsų flintas“, žurnalo vaikams „Kutis“ redaktorė.
Paklausta, kur semiasi kūrybinės energijos, atsakė:
– Iš gamtos. Esu pėsčiomis išvaikščiojusi Nemuno kilpų regioninį parką, mėgstu keliauti.
Beje, Jurgita neabejinga ir sportui, jau keletą metų dalyvauja Prienuose organizuojamuose šventiniuose bėgimuose. Mėgsta ir žygius. Štai ir šį šeštadienį žygiuos „Trenkturo“ pėsčiųjų žygyje Nemuno kilpomis.
Onutė Valkauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“