Stanislava Vaitkevičienė

1934-03-10 – 2020-07-07

tarytum ranka palytėjo
tarytum sukluso manim
viršūnėm viršūnėm nuėjo
sugrįžo sugrįžo šaknim
(Just.Marcinkevičius. „Gyvenimas“)

Amžinasis gyvenimo medis vis meta savo lapus, kad jų vietoje užaugtų kiti. Tokia ta žmogaus lemtis: kažkada atvedusi, pačiam vidurvasaryj ji Amžinybėn išsivedė Stanislavą Vaitkevičienę – dar vieną Jiezno krašto vaikų mokytoją.
Savo gyvenimo takelį Stanislava Venslavičiūtė-Vaitkevičienė pradėjo 1934 metų pavasarį gražiose netoli nuo Jiezno esančiose Vėžionių apylinkėse. Likimas lėmė taip ir nenutolti nuo gimtųjų vietų: baigusi Vėžionių pradinę mokyklą, Prienų gimnaziją, Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, įgijusi biologijos ir chemijos mokytojo specialybę ir paskirta dirbti Kuršėnų vidurinėje mokykloje, po trejeto metų Ji sugrįžo į gimtinę ir nuo 1958-ųjų rugsėjo iki pat pedagoginio darbo pabaigos, 2001-ųjų metų, chemijos paslapčių mokė Jiezno vidurinės mokyklos vaikus.
Darbuojantis čia, Jiezne, sužydėjo Mokytojos profesinis talentas. Darbą mokykloje galima laikyti prasmingiausiu Jos gyvenimo etapu, kuriame atsiskleidė asmeninė branda, kaupėsi dalykinė patirtis ir gyvenimiška išmintis. Darbo bylos segtuve saugoma pageltusi charakteristika iškalbingai liudija: „Stasė Vaitkevičienė – viena iš geriausių Jiezno vidurinės mokyklos mokytojų: kūrybinga, darbšti, pareiginga, reikli sau ir mokiniams, sąžininga, dora, visada pasirengusi ir gebanti ateiti į pagalbą. Jos vedamos pamokos įvairios: darbo diferencijavimas ir individualizavimas siejamas su mokinių savarankiška veikla, techninių ir vaizdinių priemonių panaudojimas – su probleminiu mokymu ir mokinių loginio mąstymo ugdymu. Mokytoja Vaitkevičienė – ir puiki klasės vadovė, gerai pažįstanti auklėjamosios klasės mokinius, išmintingai formuojanti jų gyvenimiškąsias vertybes“. Buvę mokiniai ir po kelių dešimčių metų atsimena mokytojos moterišką charizmą bei reiklumą, kurį galima lyginti su Jos kaligrafiška rašysena, įdomias pamokas ir netradicinius mokymo metodus, per keturiasdešimt šešerius Mokytojos pedagoginio darbo metus daugybei jaunų žmonių padėjusius pasirinkti chemiko, mediko, farmacininko kelią.
Taip ir ėjo gyvenimas – klasę po klasės, kartą po kartos vedant pažinimo takeliu. Raukšlelėmis ir sidabru, nesuskaitomais garbės raštais ir kitais oficialiais darbo įvertinimais, nesibaigiančia mokinių ir jų tėvų padėka ir pagarba klojosi gyvenimo patirtis ir išmintis… Tokia ir liks Mokytoja S.Vaitkevičienė mokinių, kolegų, visų ją pažinojusių atmintyje – šypsena ir gyvenimo išmintimi šildanti, rodės, niekada nepavargsianti…
Tebūna lengva Jums, Mokytoja, Lietuvos žemelė.
Jiezno gimnazijos bendruomenė