Veiveriškiai bylą laimėjo, bet jų bėdos nesibaigė…

Ar gali būti? Deja, nors ir nesitiki, bet taip yra. Ypač tuomet, kai ne kurie valdininkai mano, jog jų sprendimai yra svarbesni už teismo priimamus sprendimus, nors ir gyvename teisinėje valstybėje. Apie tai liudija ir vienuolikos Veiverių seniūnijos žemės savininkų, drįsusių stoti prieš korupcijos traukinį ir ginti savo nuosavybę – žemę – patirtis.

Buvo žemė – ir žemės nėra…
Kova buvo tikrai nelengva. Byla, pagal su žemėtvarkininkų pagalba bandžiusio jų sklypus pastumdyti ieškovo prašymą, tęsėsi ne vienerius metus. Prireikė 5,5 metų, kol Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė galutinį sprendimą – atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, palankų atsakovams. Tačiau net ir toks verdiktas Nacionalinės žemės tarnybos Birštono ir Prienų skyriaus vedėjai Vilmai Aleknavičienei „neatrišo rankų“ teisingumui atstatyti. Teisėti žemės savininkai, norėdami pagal teismo sprendimą atstatyti sklypų ribas, ir toliau gauna neigiamus atsakymus iš NŽT Birštono ir Prienų skyriaus.
Apie tai jie kalbėjo ir Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto nario Jono Vilionio iniciatyva praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje.
Joje, be daugiau kaip penkerius metus, pasak Reginos Budžiulienės, be kaltės kaltais buvusių žemės savininkų arba jų atstovų, dalyvavo ir Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazimieras Starkevičius. Beje, abu parlamentarai apie Veiverių seniūnijos Mauručių kadastrinėje vietovėje stumdomus sklypus ir kilusį ginčą žinojo jau ir anksčiau. Tik, kaip sakė Seimo narys K.Starkevičius, anksčiau imtis vienų ar kitų sprendimų trukdė besitęsianti teismų karuselė.
Kitoje „barikadų“ pusėje spaudos konferencijoje buvo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Mocevičius bei Birštono ir Prienų skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė.
Manau, kad vartodama „barikadų“ terminą, nesu neteisi, nes visoje toje teismų karuselėje NŽT Birštono ir Prienų skyrius buvo tik ieškovo pusėje ir keturis kartus palaikė jo tikslinamus reikalavimus, netgi sutiko, kad būtų naikinami pačios tarnybos anksčiau priimti sprendimai.
Pasak atsakovams atstovavusios advokatės Rasos Gradauskienės, ši byla išsiskyrė iš kitų bylų. Ko gero, gal net vienintelė tokia Lietuvoje, kai Nacionalinė žemės tarnyba užėmė išskirtinę poziciją – nepripažino anksčiau padarytų klaidų, ėmė jas taisyti privačios nuosavybės sąskaita.
– Tokia pozicija labai stebino, nes valdžios institucijos privalo ginti visų piliečių teises, o šiuo atveju NŽT gynė vieno asmens teises, pažeisdama net keturiolikos žemės sklypų savininkų teises, – susitikimo metu sakė advokatė.
Advokatei keista ir dėl to, kad nesivadovaujama teismo išaiškinimu, kad žmonės ir toliau gauna atsakymus, jog jų kadastrinių matavimų bylos bus nederinamos.
– Buvau šokiruotas teisme, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turėtų vadovautis įstatymais, gynė ne tuos, kurie laikėsi įstatymų. Nesuprantu, kodėl ir dabar, kai teismas paskelbė galutinę nutartį, NŽT delsia, neatstato sklypų į buvusias vietas? – klausė tėvų teises atstovavęs Mindaugas Periokas.
Kodėl ir toliau stumdoma, sakė nesuprantanti ir Ramutė Tamošiūnienė, minanti „kryžiaus kelius“ ne tik dėl žemės sklypo, bet ir namų valdos įteisinimo. Kaip pasakojo R. Tamošiūnienė, NŽT Birštono ir Prienų skyriaus vedėja V.Aleknavičienė bandė ją įtikinti, jog to sklypo negalėjo būti, nors sklypas teisėtai buvo gautas dar kolūkio laikais ir vėliau padengtas motinos turėta žeme.
– Gaila, kad situacija nesikeičia ir dabar, – su apmaudu kalbėjo moteris, pritardama Reginai Budžiulienei ir dėl patirtų išgyvenimų, ir dėl nusivylimo viena iš valstybės institucijų – Nacionaline žemės tarnyba.
Taigi nors teismas ir priėmė atsakovams palankų sprendimą, bet, kaip rodo įvykių seka, veiveriškių bėdos dar nesibaigia. Vietoj to, kad NŽT būtų atsiprašiusi žmonių už tai, kad ginčo situacija, kaip konstatuojama teismo išvadoje, Prienų rajono Veiverių seniūnijos Mauručių kadastrinėje vietovėje susidarė išimtinai dėl NŽT neteisėtų veiksmų, ir ėmusis vykdyti teismo sprendimą, – ji toliau neskuba taisyti padarytų klaidų. Tad kas belieka teisėtiems sklypų savininkams – tik kelias vėl kreiptis į teismą, patiriant ir moralinių, ir materialinių nuostolių?
– Ne, nereikia ieškoti advokatų, mes turime atlikti darbą, kuris mums priklauso, – atsakydamas į tiesų ir konkretų Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko (taip pat tarp atsakovų buvusio) Martyno Butkevičiaus klausimą, – teigė NŽT direktoriaus pavaduotojas S. Mocevičius, apgailestaudamas dėl to, kad spaudos konferencijos metu išgirdo tiek daug neigiamų pasisakymų dėl Birštono ir Prienų skyriaus darbo.
Taigi šį kartą direktoriaus pavaduotojui teko tikrai nelengva misija atstovauti tarnybai. Juo labiau, kad dar praėjusiais metais tarnybos iniciatyva surengtame susitikime Prienuose Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čakas palaikė skyriaus vedėjos poziciją veiveriškių byloje ir nelojalumu apkaltino du skyriaus specialistus, turėjusius kitą nuomonę dėl situacijos Mauručių kadastrinėje vietovėje.
Labai norėjosi gerbiamo direktoriaus paklausti, kaip jis šiandien vertintų vedėjos ir savo nuomonės nepakeitusių tų dviejų specialistų sprendimus. Deja, direktorius, nors ir buvo kviestas, į spaudos konferenciją neatvyko. Kodėl? Šito nežinojo net ir žemės ūkio ministras, nors NŽT yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Gal direktoriui buvo tiesiog nepatogu, dar pernai „mūru stojus“ už skyriaus veiklą, dabar pripažinti, kad per atestaciją skyriaus vedėjos Vilmos Aleknavičienės darbas buvo įvertintas neigiamai. Tai pasakyti teko S. Mocevičiui.
Direktoriaus pavaduotojas taip pat informavo, kad Birštono ir Prienų skyriuje šiemet bus atliekamas auditas ir peržiūrėti priimti sprendimai. Tačiau žemės ūkio ministro nuomone, reikia laukti ne audito, kuris iš tarnybos pereina ministerijos žinion, o nedelsiant sudaryti komisiją skyriaus darbui įvertinti. Pasak A. Palionio, teismo sprendimus reikia vykdyti, o ne ieškoti būdų, kaip juos vilkinti.
– Ar NŽT yra atskira respublika Respublikoje? – retoriškai klausė ministras, keldamas ir vidaus savikontrolės klausimą. A. Palionio tvirtinimu, nenormalu, pavyzdžiui, kad pirma komisija iš Vilniaus pripažino Budžiulių sklypo ribas teisingomis, o po kitos komisijos vizito žinia jau buvo kita. Arba kuo galima paaiškinti tai, kad vienam specialistui atsisakius pasirašyti matininko atneštus derinti aktus, pakviečiamas kitas, kuris pasirašo. Svarbi ir matininkų darbo kontrolė, už kurią atsakinga NŽT.
– Nenormalu, kad NŽT gina netiesą ir matininkai dirba toliau be jokios atsakomybės, – sakė ministras.
Gal dėl to, kad trūksta atsakomybės ir skaidrumo, kai kurie matininkai ar matininkės ir gali „tvarkytis“, kaip jiems parankiau. Apie tai kalbėjo ir veiveriškis Vytautas Drūlia, dar 2000 metais nusipirkęs 4 ha žemės sklypą, į kurį staiga buvo įmesta išvada apie dalį laisvos žemės.
Šią žinią jam pranešė pernai liepęs trauktis atsiradęs kaip ir naujasis savininkas. Beje, buvęs ieškovu ir jam nepalankiai pasibaigusioje Mauručių kadastrinės vietovės byloje, ir dėl bylos baigties kaltinęs tik Martyną Butkevičių, kam jis suorganizavęs sklypų savininkus neleisti stumdyti sklypų ribų. Buvę atsakovai, kuriuos ši 5,5 metų trukusi byla suvienijo ir suteikė stiprybės gintis, turi savo nuomonę apie ieškovą. Beje, kaip sakė vienas iš jų, o kas galėtų paneigti, kad pats ieškovas netapo gerai apgalvoto ir gudriai suregzto žemėtvarkininkų bei matininkų tinklo auka?
Spaudos konferencijos metu kalbėjusieji priminė ir apie pralaimėtas bylas teismuose, nors vėliau paklausta, kiek jų buvo, vedėja tiksliai neatsakė. Pasisakiusieji akcentavo tai, kad skyriaus veikla, pasak Rimvydo Skorupskio, diskredituoja ir tarnybą, ir valstybę. Jo viena byla užtruko… „tik“ dvylika metų, kita – penkerius. Sunku ir suskaičiuoti, kiek per tą laiką buvo pasirašyta teisės aktus pažeidžiančių raštų, priimta neteisingų sprendimų. R.Skorupskis, kaip ir Martynas Butkevičius, mano, kad tiesiog neverta gaišti laiko susirašinėjimams ir atsirašinėjimams su vietos žemėtvarkos tarnyba, o, jeigu yra galimybė, geriau iš karto kreiptis į teismą.

Buvo kelias – ir kelio nėra…
Ko gero, tik toks kelias laukia ir Veiverių seniūnijos gyventojų Eitučių, kurie taip pat tapo žemėtvarkos „reformos“ įkaitais. Kaip sakė spaudos konferencijos metu Mindaugas Eitutis, jie gyvena šalia tų sklypų, dėl kurių ir kilo teisminis ginčas. Žemėtvarkininkams stumdant sklypus, dingo ir į Eitučių sodybą vedęs kelias. Tiesiog „pamiršta“ įteisinti servitutą. Kito privažiavimo nėra, nes sodyba remiasi į RIA Baltica geležinkelį..
Eitučių kelio istorija taip pat tęsiasi jau kelintus metus. Kai Eitučiai kreipėsi dėl kelio, jiems buvo atrašyta, kad vyksta teismai ir nieko spręsti negalima. Ir dar ten gali nelikti valstybinės žemės keliui.

Susitikime dalyvavęs Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Kupstas, apeliuodamas į pamiršusiųjų pareigas ir gobšuolių sąžinę, NŽT direktoriaus pavaduotojui padovanojo Naująjį testamentą.

– Nors iš kito rašto galėjau suprasti, kad tos žemės yra ir ji paliekama vienam žmogui. Be to, ir naujai bandomas projektuoti kelias pačioj blogiausioj vietoj – per pelkę. Ir su savininkais notariškai turiu susitarti pats, ir nusitiest aš jį turiu už savo lėšas, – prisimindamas daugybę gautų atsakymų kalbėjo M.Eitutis.
Beje, neretai belsdamasis į vienas ar kitas duris, M.Eitutis išgirsdavo ir išgirsta labai panašų atsakymą: nėra galimybės. Taip ir gyvena Eitučiai su dviem vaikais, pakibę lyg kokiam liūne ant šakos: nei privažiuot, nei išvažiuot. Gyvena nusižengdami taisyklėms, kad negalima vaikščioti per geležinkelio bėgius. Bet kito kelio jie neturi. Paskutinis jų prašymas, rašytas į NŽT, sako, prapuolęs…
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, į kurį M. Eitutis kreipėsi dėl teisinės pagalbos, sakė pašiurpęs nuo to, kaip stumdomas paprastas žmogus, o valdininkai pamiršta teisės aktus, kuriais vadovaudamiesi turi tarnauti žmonėms. Tarp jų – ir savivaldybės. Pasak S.Dimaičio, gerai, kad žmonės tampa pilietiškesni ir jau yra atidaryta sąskaita Eitučių teisinių paslaugų išlaidoms, bet, kita vertus, kažkas mūsų valstybės valdyme yra negerai, jeigu paprasto žmogaus gyvenimo sąlygos, jo vaikų saugumas lieka be dėmesio. Kaip ir tai, jog net ir teismo nutartys valstybės institucijas atstovaujantiems valdininkams neteikia pagrindo skubiai taisyti klaidas.
Susitikime dalyvavę veiveriškiai, matyt, tikėjosi išgirsti konkretų atsakymą, kada bus atstatytas teisingumas. Jo, deja, neišgirdo. Neišgirdo ir atsakymo, kodėl nevykdomas teismo sprendimas. Jiems, kaip ir advokatei R. Gradauskienei bei posėdyje dalyvavusiam matininkui Dainiui Žemaičiui, keistai skambėjo NŽT Birštono ir Prienų skyriaus vedėjos V. Aleknavičienės aiškinimas, kad ji turinti laikytis kadastro matavimuose numatytos procedūros. Nei advokatė, nei matininkas jos ir nesiūlė pažeisti, o tik ragino vedėją vadovautis teismo sprendimo išaiškinimu.
Spaudos konferencijoje dalyvavusių Seimo narių tonas buvo dar griežtesnis: žemės ūkio ministras žadėjo komisiją, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas K. Starkevičius – parlamentinę kontrolę. Ar jie tesės pažadus ir ar jų balsas ir galios „pasieks dangų“, būtent tuos, kurie teisinėje valstybėje turi vykdyti teismo sprendimus ir atsakyti už padarytas klaidas bei pažeidimus?
Ramutė Šimukauskaitė

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkoAndriejaus Stančiko komentaras:
– Veiverių krašte susiklosčiusi situacija – kuriozinė. Ir ji – ne vienintelė tokia Lietuvoje. Komitetas nuolat gauna prašymų bei kreipimųsi iš įvairių Lietuvos vietų dėl Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų sukurtų problemų – neatstatomos nuosavybės, nenustatytų servitutų, pakeistų sklypų ribų ir kitų pažeidimų.
Nemaloniausia tai, jog daugeliu atvejų kyla pagrįstų įtarimų, kad konfliktines situacijas išprovokuoja NŽT tarnautojų piktybiškumas, savanaudiškumas, asmeninės naudos siekimas, noras pasipelnyti.
Veiverių seniūnijos Mauručių kadastrinės vietovės atvejis išsiskiria tuo, kad nevykdomas ir teismo sprendimas. Tokį fenomeną sunku paaiškinti.
Antradienį šia tema kalbėjomės su kolega Seimo nariu, žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Ministras pažadėjo sudaryti komisiją, kuri atsakingai įvertintų Birštono ir Prienų skyriaus vedėjos ir specialistų darbą bei priimtus sprendimus. Akivaizdu, kad jeigu pats vadovas, šiuo atveju vadovė, nevykdo teismo sprendimo, kyla klausimas, kas vyksta, kas už to stovi. Todėl labai svarbu, jog komisija kuo greičiau pradėtų darbą ir ministras įvykdytų įsipareigojimą – išspręstų rebusu tapusią situaciją.
Apie tai, kas vyksta Veiverių krašte, trečiadienį diskutavome ir Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Išklausę susitikime Prienuose dalyvavusio Kazimiero Starkevičiaus informaciją, komiteto nariai aptarė galimus tyrimo variantus.
Vienas jų, kuriam dauguma pritarė, pasižiūrėti plačiau ir kreiptis į Seimo kontrolieriaus tarnybą dėl audito visoje Nacionalinėje žemės tarnyboje. Juo labiau, kad daugumoje teismus pasiekusių bylų priimti sprendimai yra nepalankūs žemėtvarkininkams. Kiek tai kainuoja žmonėms ir valstybei, ir materialiai, ir moraliai? Už žemėtvarkininkų klaidas moka valstybė, bet kas atpirks žmonių bylinėjimosi kaštus, sugaištą laiką, patirtus išgyvenimus, pažeminimą, kartais ir prarastą sveikatą? Būna ir taip, kad kartais net ir turintys pirmumo teisę žemės savininkai lieka „prie suskilusios geldos“, nes kažkas, kažkieno padedamas, pasinaudojo įstatymo „landa“ arba netgi tam tikru laiku priimta tam tikrų suinteresuotų asmenų grupei palankia įstatymo pataisa.
Ko gero, per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį daugiausia skriaudos padaryta vykdant žemės reformą. Pats įstatymas buvo taisomas keliasdešimt kartų, o jo įgyvendinimą lydėjo ir lydi skandalai, teismai, nes buvo sukurta leidžianti savivaliauti sistema. Pati Nacionalinė žemės tarnyba tą sistemą sugriauti iš vidaus, matyt, jau nepajėgi.