Depresija: požymiai ir rekomendacijos

Kas yra depresija? Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai liga, įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindiniai yra prislėgta bloga nuotaika, interesų ir malonumo jausmo praradimas, aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip mėnesį. Depresija gali užklupti netikėtai, kartais be jokios akivaizdžios priežasties. Ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtina šypsena, perdėti linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad depresija visame pasaulyje yra pagrindinė neįgalumo priežastis. Per paskutinius 10 metų sergamumas šia liga padidėjo net 18,4 procento.
Pagrindiniai depresijos požymiai: depresija gali paveikti jausmus, mintis, kūno funkcijas, kasdieninį gyvenimą, santykius su artimais žmonėmis ir kolegomis. Tai gali pasireikšti įvairiais psichologiniais, fiziniais bei socialiniais požymiais:
Ilgalaikė prislėgta nuotaika, liūdesys, intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas.

Prarasti kasdieniniai domėjimosi ir malonumo pojūčiai – prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko, teikė džiaugsmą ir malonumą, motyvacijos stoka.
Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Neigiamos mintys (ypač apie praeitį), pesimizmas, savigyna, žema savivertė, pasitikėjimo ir pasitenkinimo savimi praradimas.
Ilgalaikis nerimas, nuolatinis susirūpinimas; galimi panikos priepuoliai.
Padidėjęs dirglumas, susierzinimas, irzlumas, pykčio protrūkiai, verksmingumas, labai greitai besikeičiančios emocijos, sumažėjusios galimybės kontroliuoti emocijas. Vyrams būdingas rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotikais, padažnėjęs rūkymas.
Sunkumai susikaupiant (galvoje daug neigiamų minčių), kritęs produktyvumas, sunkumai aiškiai mąstyti ir priimti sprendimus.
Apetito ir / ar kūno svorio pokyčiai. Vieniems sergantiesiems apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, traukia saldus ir riebus maistas; kiti – atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis, valgoma beveik per prievartą. Kūno svoris gali kisti apie –/+ 5 procentus per mėnesį.
Sunkiai paaiškinami skausmai (pvz., galvos skausmai, pykinimas ir kt.).
Miego sutrikimai (prasta miego kokybė, sunkumai užmiegant vakarais, išmiegant neprabudus visą naktį), atsikėlimas nepailsėjus rytais ir padidėjęs mieguistumas dienos metu.
Pasitraukimas iš socialinės veiklos – vengiama susitikimų, bendravimo su draugais, kamuoja nenoras išeiti iš namų, lankytis su bendravimu susijusiose vietose.
Veiksniai, galintys sukelti ar lemti depresijos atsiradimą:
Netinkama mityba ir sutrikęs virškinimas.
Nuolatinė įtampa, ilgalaikis stresas, netinkamas miego ir poilsio režimas.
Nepakankamas fizinis aktyvumas (nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas, neaktyvus laisvalaikis), dėl to sutrinka kraujotaka bei detoksikacinės funkcijos, smegenys nepakankamai aprūpinamos būtinosiomis medžiagomis.
Žalingi įpročiai (alkoholis, nikotinas, per didelis kavos vartojimas).
Netinkama mityba ir sutrikęs virškinimas (su maistu gaunamų būtinųjų medžiagų trūkumas arba jų perteklius).
Psichologiniai faktoriai (neigiamos nuostatos, išankstinis nusistatymas, emocinis nestabilumas bei pažeidžiamumas).
Socialiniai faktoriai (bendravimo trūkumas, konfliktiniai santykiai ir pan.).
Lėtinės ligos (cukrinis diabetas, nekontroliuojama hipoglikemija, ilgalaikis stresas, išsekimas, skydliaukės bei antinksčių nepakankamumas, hormonų apykaitos sutrikimai, alergija maistui arba jo netoleravimas, kūno nutukimas, miego sutrikimai ir kt.).
Nesveika, tarši aplinka ir teršalų susikaupimas organizme (visa, kas kelia ilgalaikį stresą – nuolatinis triukšmas, darbui nepritaikyta aplinka, patalų nevėdinimas, vidurių užkietėjimas).

Rekomendacijos: kreiptis į psichoterapeutą ar psichologą, su kurių pagalba išmokstama aplinkos kontrolės įgūdžių.
Koreguoti būdo savybes: didinti optimizmą, nes optimistinis požiūris suteikia atsparumą bejėgiškumo jausmui ir depresijai; dažniau juoktis, didinti savigarbos jausmą, laimės jausmą; mokytis priimti pokyčius kaip iššūkius, o ne kaip grėsmes.
Išmokti valdyti stresą – tinkamai priimti, vertinti ir tvarkytis su įtampa, nerimu ir lėtiniu stresu, šalinti ar koreguoti jį sukeliančias priežastis.
Su gydančiu gydytoju gydyti lėtinius susirgimus (ypač hipoglikemiją), normalizuoti hormonų kiekius organizme (ypač skydliaukės bei antinksčių), šalinti vidurių užkietėjimą.
Pagal galimybes rinktis sveiką maistą, kad aprūpintume organizmą visomis būtinosiomis maistinėmis medžiagomis. Papildyti racioną šviežiomis daržovėmis ir – jose gausu vitaminų, maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, angliavandenių. Atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia alergiją ar netoliaravimą.
Nuolat vartoti pakankamai vandens – tai pagerina būtinųjų maistinių medžiagų patekimą į smegenis.
Sureguliuoti miego režimą (geriausiai pailsima ir atsigaunama per naktį miegant 6– 8 val. Naudingiausias miegas – 2 val. iki ir po vidurnakčio).
Didinti fizinį aktyvumą, gerinti fizinę būklę ir kuo dažniau būti gryname ore. Deguonies ir dienos šviesos gausa skatina išsiskirti laimės hormoną serotoniną.
Rinktis pomėgius ir gyvenimo būdą, kurie suteiktų daugiau džiaugsmo ir juoko.
Išmokti įvairios kvėpavimo technikos, nes taisyklingas kvėpavimas – ypač efektyvi priemonė kovojant su stresu, gerinanti smegenų ir viso organizmo kraujotaką bei stiprinanti imuninę sistemą.
Vengti įvairių taršos šaltinių (važiavimo transporto priemonėmis, buvimo judriose gatvėse piko metu, užteršto maisto, įvairių lakiųjų medžiagų, pesticidų bei herbicidų patekimo į organizmą).