Kaip pritaikyti jogą kasdieniame gyvenime?

Viena iš labiausiai gerbiamų ir mylimų Amerikos Jogos mokytojų Dona Farhi praktikavo Jogą dvidešimt aštuonerius metus ir du dešimtmečius mokė jos įvairiose šalyse.
Kuo gali būti mums naudinga Jogos filosofija?
Kas paskatina užsiimti Joga?

„Jūs esate tokie, koks gilus ir skatinantis yra jūsų troškimas. Koks jūsų troškimas, tokia ir valia. Kokia valia, toks ir veiksmas. Koks veiksmas, toks ir jūsų likimas.“ Beveik kiekvienas mūsų veiksmas paremtas dvasiniu impulsu – mes visi norime būti laimingi.
Jogos dėka galime kurti prasmingą kasdienybę ir būti sveikesni. Joga padeda atsikratyti įvairių dvasinių problemų ir prikelia kūną, sąmonę ir širdį naujiems išgyvenimams, naujoms galimybėms ir naujiems iššūkiams. Tos galimybės – tai mūsų gyvenimas šią akimirką, toks, koks jis yra. Joga padeda nukreipti mūsų energiją asmeninio likimo išgyvenimui. Praktikuodami Jogą atrasime savo ir kitų žmonių vertingąsias savybes ir tokiu būdu atversime save švelnumui, džiaugsmui ir gailesčiui. Išmoksime koncentruoti mintis ir tinkamai vykdyti kasdienes pareigas ir užduotis.
Joga iš esmės apima ir pratimus, ir gyvenimo būdą, kuriame suvokiama įgimta vienybė, slypinti už gyvenimo reiškinių įvairovės. Pasauliui reikia daugiau gerumo, dosnumo ir išminties, o ne žmonių pasitraukiančių gyventi į urvą ir pasineriančių į gilią meditaciją. Jogos tradicija, formos ar stilius neturi reikšmės, kaip ir tai, ar sugebėsime kojų pirštais pasiekti pakaušį. Nėra svarbu ir kaip mankštinsimės, nes geriausia praktika yra ta, kuri veiksminga. Paprasčiausiai mokomės tapti žmogumi, ir tai trunka visą gyvenimą. Ir jogos specialistu nereikia tapti, nors gal ir vertėtų pasigilinti į jogos pratybų dvasią. Verčiau užduoti sau klausimą: ar tampu pasauliu, kuriame noriu gyventi?
Kasdieniuose rūpesčiuose pamirštame, kad turime įgimtą gebėjimą būti ramūs ir susitelkę, o pratybų metu susikuriame šiltnamio sąlygas ryšiui su savo centru stiprinimui. Kasdieninė jogos praktika sukuria kontekstą, kuriame pamažu suvokiame, kas esame. Tam nereikia ypatingų gebėjimų, mes tiesiog laviname savo meistriškumą. Neabejotinai po pratybų patirsime atlygį, ir tai įmanoma pajusti jau nuo pat praktikavimo pradžių, tai yra, kai įsigiliname į save, lėtai ištempiame kojas, panyrame į gilų atsipalaidavimą ir tada, užuot dejavę dėl nugaros skausmo, galime sau tarti: „Man pasisekė, kad galiu apmalšinti savo skausmą“. Pamąstykime apie šimtmečius palaikomą jogos tradiciją ir pasijuskime laimingi ir dėkingi, gavę tokį turtingą palikimą.
„Mūsų suvokimas, kad „neturime laiko“ yra vienas skiriamųjų šiuolaikinės Vakarų kultūros bruožų“ (Margarita Viser). Kur skubame? Sulėtinkime gyvenimo tempą. Atraskime tylumą ir vienumą. Ar ne teisingi šie žodžiai: „Jūs – bepročiai – verčiatės per galvą dėl svarbių reikalų. Jums tereikia pabūti gamtoje. Ji viską gydo“. Stabtelėkime akimirką, nusiraminkime ir atsipalaiduokime, įkvėpkime ir apsidairykime, giliai pakvėpuokime. Ši sąmonės būsena vadinama Joga. Jums atsiveria akimirka. Ar priimsime ją?
Žinia, santykiai su žmonėmis atneša daugiausia neramumų. Kol gyvi, su tuo susidursime nuolat.Joga padės gerinti socialinius santykius, ji suteiks galimybę įveikti sąmonėje glūdinčius išblaškymus ir užkirsti kelią psichologinės kančios stiprinimui. Kad suprastumėte, kokia jūsų dvasinė būsena, pasitikrinkite, ar draugiški santykiai su tais, kurie laimingi; ar jaučiate užuojautą kenčiantiems; ar džiaugiatės dėl kitų gerovės, ar esat nešališki kitų klaidoms ir trūkumams bendraujant su žmonėmis.
Jogos pratybos padeda tapti savo pačių mokytojais ir atveria kelią į platesnį gyvenimą – tai baimės nejautimas, tai nejučia bėgantis laikas, kai įninkame į veiklą, tai bendrumo ir susitaikymo išgyvenimas, su Joga mes prisikeliame gyvenimo intensyvumui ir atsiveriame tam, ko, galimas dalykas, kartais nė nesuprantame. Tačiau kaip rasti jėgų ir valios? Nuo ko pradėti?
Gėtė rašė: „Kol nesate įsipareigoję, egzistuoja neryžtingumas, proga atsitraukti, neveiksmingumas, kaustantis iniciatyvos ir kūrybos veiksmus.
Štai viena elementari tiesa, kurios nežinojimas sužlugdo daugybę idėjų ir didingų sumanymų: tą akimirką, kai žmogus aiškiai įsipareigoja sau, aplanko ir gilus įžvalgumas. Įvairūs dalykai nutinka, kurie kitaip niekada nenutiktų, ir jam padeda. Visas įvykių srautas išplaukia iš sprendimo ir sukelia palankių nenumatytų nutikimų, susitikimų ir materialios pagalbos, apie kokią žmogus nebūna nė svajojęs. Kad ir ką galite padaryti ar įsivaizduoti, pradėkite.
Drąsa savyje turi talento, galios ir stebuklo.
Pradėkite nedelsdami.“
Kaip? Disciplinuoti savo gyvenimą? Ar disciplina mus išlaisvina ar dar labiau suvaržo?
Daugelis discipliną vis dar sieja su savęs prievartavimu, pramogų atsisakymu ir džiaugsmo slopinimu. Žodis disciplina kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „perteikti žinias“ ir „apšviesti“. Jos tikslas yra ne bausti ar apriboti.
Disciplina – tai kiekvienerios pratybos, kurios apima mūsų mintis, energiją ir veiksmus. Nesvarbu, kokia Jogos tradicija vadovausitės savo pratybose, nukreipkime energiją teigiamai paklausdami savęs, ar mano pasirinkimas suteikia man tikro pasitenkinimo.
Disciplina gali tapti tokia pat neveiksminga kaip ir tingumas, jei stengiamasi pabėgti nuo realybės. Nors kūnus turime visi, tačiau ne visi iš tiesų juose gyvename. Galime būti nutolę nuo savo kūnų, atskirti nuo jausmų, pojūčių, intuicijos ir instinktų. Nebūdami savo kūnuose tarsi namuose, atsisakome kūno realybės, nes tik jame galime prieiti prie savo jausmų ir minčių.
Atlikdami Jogos fizines pozas, asanas sugrįžtame į savo sąmonę, kūną, išmokstame savyje tapti „raštingais“.Atlikdami asanas pajaučiame tai, kas yra, kur susitelkė įtampa, susijungiame su kvėpavimu, stipriname ryšį su gyvenimo jėga, mokomės, kaip pasinerti į tylą. Asanų pratybų esmė – tapti jautriu, suvienytu ir prisitaikančiu. Šios pratybos yra judėjimas, priartinantis prie tikrojo „aš“ pažinimo. Kai pradedame pilnai įsitraukti į šią pažinimo akimirką, suprantame, jog su kiekvienu įkvėpimu keičiamės.
Ta diena man tapo kažkuo nežemišku:
prieš mane stojo dangus, oras, šviesa:
būtis. Ir nusileisdama
iš vidurdienio aukštybių, ji
smogė man per petį tarytum
kardo briauna, apdovanodama
tauria užduotimi. Diena nuaidėjo
skambesiu metaliniu – tai buvau aš, pažadintas varpas,
išgirdęs savo tikrąjį „aš“,
kuris kalbėjo ir dainavo tai, ką žinojo: aš galiu.
Lavertovas, „Variacijos Rilkės tema“
Kiekvieną dieną galime pasirinkti, kuo tapti. Pasaulyje, kurį krečia žiaurumas, atskirumas ir neteisybė, mūsų pratybos, kad ir kokios būtų menkos ir atrodytų nereikšmingos, suteikia galimybę pamatyti save ir kitus visiškai naujai. Vieną dieną pabundame ir suprantame, kad šis baisus ir nuostabus pasaulis, kuriame gyvename, esame mes!