Pristatė filmą „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“

Seimas 2020-uosius paskelbė Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) metais. Šiemet minimos šio Japonijos konsulo veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios ir 120-osios jo gimimo metinės. Šia proga Birštono viešojoje bibliotekoje vyko VDU Azijos studijų centro sukurto dokumentinio filmo „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ peržiūra, sukvietusi nemažai bibliotekos rengiamų vakarų lankytojų.
Šį filmą pristatęs vienas iš jo kūrėjų VDU darbuotojas dr. Linas Didvalis iš birštoniečių sulaukė įvairių klausimų, tai rodo, kad žmonės domisi Lietuvos ir Japonijos ryšiais, yra girdėję apie Kaune dirbusį japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, kuris aukojo saugų šeimos gyvenimą ir savo karjerą, kad išgelbėtų per 6000 žydų tautybės lenkų pabėgėlių.
Pabėgti nuo Holokausto baisybių į laisvąjį pasaulį, Izraelį ir JAV, žydai galėjo, gavę Japonijos konsulato Kaune išduotas tranzitines Japonijos vizas. Kaip sakė dr. L.Didvalis, oficialaus tuometinės Japonijos užsienio reikalų ministerijos palaiminimo nesulaukęs ir savarankiškai ėmęsis padėti žmonėms Č.Sugihara po karo dėl nežinomų priežasčių negalėjo tęsti diplomato darbo. Galima spėti, kad valdžia jį laikė nelojaliu. Savo tėvynėje kilnų žygdarbį atlikęs diplomatas tapo žinomas po dešimtmečių, kuomet išgelbėti žydai ir jų palikuonys viešai pradėjo pasakoti savo istorijas ir pasiekė, kad jų gelbėtojui 1985 m. būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Filmo kūrėjų komandos nariams dr. Aurelijui Zykui ir operatoriui Kristijonui Jakubsonui nuvykus filmuoti į Japoniją, japonai su pasididžiavimu pasakojo apie savo tautos šviesulį. Curugos (Tsuruga) uostamiestyje, kuris priimdavo Sibirą traukiniu pervažiavusius ir iš Vladivostoko laivu atplaukusius žydų tautybės žmones, prieš dešimtį metų buvo įkurtas Humanizmo muziejus, skirtas atminti kilniam Č.Sugiharos poelgiui. Jaocu miestelis, kuriame gimė Č.Sugihara, aktyviai palaiko ryšius su Lietuva, ir jo meras Kauną mini pačiame geriausiame kontekste. Kaunas iki šiol saugo atminimą apie čia dirbusį japonų diplomatą, ir visi norintys gali aplankyti memorialinį Sugiharos namų muziejų su ekspozicija lankytojams. Čijunė Sugihara yra Japonijos ir Lietuvos bendrystės simbolis.
Visgi Č.Sugihara – viena iš keturių skirtingų filme pristatomų asmenybių, kurios tapo savotiškais ambasadoriais tarp dviejų tautų dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Apie juos iš skirtingų perspektyvų filme kalba beveik dvidešimt Japonijos ir Lietuvos visuomenės veikėjų. Vertėjas Jukičis Fukudzava buvo pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje, kuomet 1862 m. kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir čia trumpam išlipo pasivaikščioti. Pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius Steponas Kairys (1905 m.), niekada nebuvęs šioje šalyje, ją statė pavyzdžiu Lietuvai, siekiančiai nepriklausomybės nuo Rusijos. Galiausiai mūsų žemietis žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius, kuris 1929 m. ryžosi šią šalį iš Kauno pasiekti motociklu, o savo įspūdžius išguldė didelio populiarumo ir Spaudos fondo premijos sulaukusioje knygoje „Svečiuose pas 40 tautų“. Nors šie keturi žmonės gyveno skirtingais laikmečiais, ir jų keliai niekuomet nesusikirto, jie liudija dviejų tautų santykių istoriją.
Dviem kalbomis įgarsintas dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ Lietuvos visuomenei pirmą kartą buvo pristatytas 2018 m. balandžio 26 d., jo peržiūros vyko ir keliuose Japonijos miestuose. Netrukus jį turėtų parodyti ir LRT.
Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė birštoniečiams pažadėjo surengti dar vieną vakarą, susijusį su Japonija, ir pristatyti tautietį Andrių Kleivą, kuris dirba šioje šalyje ir yra parašęs knygą „Apie Japoniją be stereotipų“.
Dalė Lazauskienė