* Jei Kalėdų dieną iškris šerkšnas, bus derlingi, gražūs metai, o jei lis, vėjuota, laukia vargingi metai.
* Jei gruodžio naktys giedros, aiškiai matosi Paukščių takas, laukime kitais metais gero derliaus.
* Stebėkim orus Naujųjų metų naktį – šilta ir besniegė naktis pranašauja vėlyvą pavasarį.

Sveikatai…
Kai prakalbame apie Kalėdas, tai net mintyse tikriausiai pakvimpa imbieriniu meduoliu, sausainukais. Tačiau į Europą šis nuostabus daiktas buvo atgabentas ne tik kaip prieskoninis, bet kaip ir vaistinis augalas. Anglai jo pagalba gynėsi nuo maro, o LDK dokumentuose rašoma, kad Žygimanto Augusto dvaro gydytojas Piotras imbiero pirko Barboros Radvilaitės sveikatai taisyti, kaip priemonę virškinimo gerinimui.
Vaistinė imbiero dalis, tai – kartoko ir deginančio skonio šakniastiebis. Nuo seno Pietryčių Azijos šalyse imbierai vartojami nuo kosulio, peršalimo, nuovargio, kaip išsaugojantys jaunystę. Indų medicinoje – Ajurvedoje – imbieras vertinamas kaip universalus vaistas nuo visų ligų: gerina virškinimą, gydo kosulį, karščiavimą, peršalimą, astmą, reumatą, mažina sąnarių skausmus, normalizuoja kraujospūdį.
Imbiero šakniastiebyje daug augalinių antibiotikų, todėl tinka vartoti vos persišaldžius. Taip pat juose daug vitamino C, B grupės vitaminų, mineralų, kalio, magnio, vario, mangano, fosforo, glikozidų, eterinio aliejaus, kartumynų.
Labiausiai vertinamos imbiero savybės yra organizmo tonizavimas, imuniteto stiprinimas. Sakoma, kad dažnai geriančių arbatą su imbieru pagreitėja medžiagų apykaita. O nuo to, kad imbieras stimuliuoja visas organizmo funkcijas, iš kūno greičiau pasišalina nuodingosios medžiagos.
Sakoma, kad eteriniai aliejai, kurių daug yra šakniastiebyje, ne tik gerai veikia kūną, bet ir sielą. Kinijoje tikima ir magiška imbiero galia – kaimuose gyventojai virš durų prikala imbierą, tikėdami, kad šis apsaugos nuo blogio jėgų. Ir kitose šalyse imbieras naudojamas magijos ritualuose.
O MES PASIRUOŠKIME IMBIERO ARBATOS: šakute lengvai subadykime kelis nulupto imbiero griežinėlius, užpilkime stikline verdančio vandens. Palaikykime penkias minutes, pasaldinkime medumi ir gerkime, į sveikatą!
Nuo gerklės skausmo gelbės: šaukštą tarkuoto imbiero porą minučių pavirkime užpylę stikline vandens. Atvėsinę perkoškime, pasaldinkime medumi ir gerkime nedideliais gurkšneliais arba skalaukime gerklę.
Nuo kosulio: šaukštą tarkuoto imbiero sumaišykime su puse šaukštelio trintų džiovintų ciberžolių ir šaukštu medaus. Vartokime po pusę šaukštelio užgerdami vandeniu. Malšina spazmus, padeda atsikosėti, palankiai veikia kvėpavimo takus.
Jei ruošiatės žiemos atostogas praleisti kruiziniame laive, atsiminkite, kad imbieras padeda vaduotis nuo jūros ligos: stabdo vėmimą ir skrandžio spazmus. Todėl pasiimkite į kelionę cukruotų imbierų ar miltelių, kurie lengvai tirpsta vandenyje. 0,5 g imbiero miltelių sumaišykite su trupučiu vandens ir išgerkite.

Sodininkui…
Jei dienos nežvarbios, sode galime nuveikti dalį darbų, kurie neberūpės pavasarį. Nelaukdami jo išraukime pasenusius, nesveikus vaismedžius. Taip ne tik išvalysime sodą, bet ir sunaikinsime galybę ligų sukėlėjų ir kenkėjų, kurių paprastai gausu pasenusiuose vaismedžiuose.
Išrautą medį supjaustykime dalimis, taip pat ir mažas šakeles, greitai viską sudeginkime, kad nepasklistų ligų sukėlėjai.
Nesodinkime į tą pačią vietą tos pačios rūšies vaismedžio. Jei į tą pačią vietą žadame sodinti kitokį vaismedį, tai būtinai formuodami naują sodinimo duobę iškaskime visas senas šaknis.
Kai vaismedžiai be lapų, gerai matyti vaisių mumijos ir vikšrų lizdai. Būtinai juos nukratykime ir sunaikinkime. Taip sunaikinsime ir mumijose žiemojančias ligų sporas.
Jei bus mažai sniego, braškių kerelius apdenkime eglišakėmis, kad laikytųsi sniegas, kitaip jos gali iššalti, net jei temperatūra – 12 – 15 laipsnių šalčio.
Jei dar nebuvo mulčiuota durpėmis, apmulčiuokite 5 cm sluoksniu. Besniegėmis žiemomis braškes galima apdengti ir dviguba arba storesne agroplėvele. Kad vėjas jos neatkeltų nuo žemės, kraštus reikia prispausti maišeliais su smėliu ar žemėmis.
Klausimukas: ar jau įrengėte lesyklėles paukšteliams?

Daržininkui…
Per žiemą galime sukaupti nemažai pelenų. O kaupti juos tikrai verta, nes daržininkui visuomet yra kur juos panaudoti.
Pelenus reikia rinkti į statines ir dėžes arba išberti į kompostą. Pelenų talpyklas būtinai apsaugokite nuo sniego ir lietaus, nes vanduo išplaus kalį ir naudinguosius mikroelementus. Į komposto krūvas pribėrus pelenų sumažinamas rūgštumas, todėl čia veisiasi daugiau sliekų, mikroorganizmų, padedančių skaidyti organines medžiagas.
Atsiminkite, kad su pelenais visą vasarą galėsite tręšti daržoves, apsaugoti jas nuo kenkėjų, nurūgštinsite dirvą, galėsite net su pelenų šarmu apšlakstyti pavasarį agrastų ir serbentų krūmus. Bet apie visa tai pakalbėsime vėliau, pavasariop.
Pats laikas daržininkui pradėti galvoti apie sėklas! Tikrinkite likusių iš anksčiau daigumą, planuokite, kokias pirksite šiemet, domėkitės naujomis veislėmis.

Gėlininkui…
Taip pat jau reikia ir gėlių augintojams susirūpinti sėklomis, nes ne vieną rūšį jau kitų metų pradžioje teks sėti, daiginti.
Stebėkite kambarines gėles – gal joms per šilta, o gal perlaistote? Pasidomėkite plačiau savo turimų vazoninių gėlių auginimo ir žiemojimo ypatumais, nes daugelis jų nenori būti nei tręšiamos, nei daug laistomos. Literatūros tikrai yra daug, padės ir internetas.
Pasirūpinkite, jei atėjus šalčiams atrodys, kad kai kurie krūmeliai gėlyne gali neperžiemoti, yra jauni ir jautrūs – pridenkite eglišakiais, mulčiuokite durpėmis.
Nepamirškite patikrinti, kaip žiemoja kanai, jurginai. Svarbu, kad jie neperdžiūtų, užpilkite dar durpių.

Pasvarstykime, gal šv.Kalėdoms namus papuošite su savo auginamų gėlių kompozicija, išradingai priderinę šventinius akcentus? O eglutė liks žaliuoti miške kitiems metams…

Pašnekesiai

Gruodžio staigmenos…

„Gruodis nenuvylė…ir šiek tiek šaltuko, ir baltu sniegeliu, nors ir skalsiai, žemelę padabino“,– mintijau gruodžio pirmosios rytą žvelgdama pro langą. Sodo baltuma liete liejosi į širdį, ir nors buvo aišku, kad sniegas gal jau po vidurdienio bus „į nieką pavirtęs“, sekmadienio rytas nuteikė puikiai. Bet tie žiemos ženklai tądien buvo ne vienintelis džiaugsmas – pavakary prie vartelių stabtelėjo mašinytė. Iš jos išlipęs vaikinas jau skambino į duris. „Čia Jums lauknešėlis, o kai išpakuosit, tai ir sužinosit nuo ko“,– šypsodamasis atsakė į mano klausimą ir nuskubėjo, palinkėjęs geros dienos. Parsinešiau į kambarį dailiai su kalėdiniais papuošimais supakuotą ir ganėtinai sunkoką tą netikėtą siuntinį ir, atsisėdusi apžiūrinėjau, delsiau. Mėginau spėti, gal tokios sunkios gali būti knygos? Bet kas čia mane galėtų taip anksti sveikinti? O gal neskubėti ir išpakuoti tik per šventes? Bet, kad nebuvo perspėjimo „Be kūčių, nekišk nagų“, kaip sakydavom vaikystėj, tai ir neištvėriau…Vieną po kito ėmiau iš dėžutės stiklainėlius, skaičiau užrašus: „Baravykai kūčių vakarienei“, „Spanguolės su medumi imunitetui stiprinti“, „Moliūgų džemas širdies saldumui“… ir dar visokiausių smagiausių dalykų! Dėželės dugne dailus atvirukas, o teksto pabaigoje tokie širdžiai mieli žodžiai: „Myliu labai, kūmyte“. Krikšto dukra… iš pajūrio. Šiemet gyrėsi, kad visi baravykai iš Dzūkijos į Žemaitiją persikraustė augti. Tuomet ir pajuokavau, kad nebesirūpinsiu jų kūčioms. Dabar galvoju, kad jau buvau nusiteikusi sėsti rašyti jums laišką ir tradiciškai moralizuoti apie „juoduosius penktadienius“, apie pirkimo vajų ir niekines dovanas. O čia tokia staigmena! Ir dar iš jauno žmogaus… Bet gal išties jau reikėtų mažiau tų pamokslų, o daugiau gyvo pavyzdžio…? Ir reikalai pamažėle atsisuktų į gerą? Vėl dažniau lankytume vieni kitus, rašytume laiškus, skubėtume, kai to prireikia, į pagalbą, džiugintume vieni kitus maloniomis smulkmenomis, užaugintu derliumi, bitelių suneštu medumi, savo surinktomis ir sudžiovintomis žolelėmis, perskaityta knyga, pakviestume draugę į kiną, į spektaklį. O gal tiesiog kartu išeitume su vienišu kaimynu ar kaimyne pasivaikščioti ir pasikalbėtume – apie vaikus, sveikatą… Svarbiausia, kad apie gerus ir šviesius dalykus, su viltimi, neburbėdami, neapkalbėdami. Vaikams, anūkėliams tai ką jau čia bepaveiksi, teks pildyti Kalėdų Seniui tuos į laiškus surašytus norus, bet bent jau mes, į protą atėję žmonės, atsispirtume niekniekių vilionėms, nevyniotume jų į blizgantį popierių, nes išvyniojus vis vien teks nusivilti ar kitą nuvilti.
Džiugių gruodžio staigmenų linkėdama,
Jūsų Augustina

SKANAUS!

Vaišės Advento laikui

Lašišų salotos avokaduose
Reikės: 2 avokadų, pomidoro, 100 g rūkytos ar sūdytos lašišos, kietai virto kiaušinio, spanguolių, po šaukštą alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto, druskos.
Gaminimas: avokadus perpjaukite pusiau, išskobkite vidų, palikite apie 0,5 cm storio sieneles. Supjaustykite kubeliais kiaušinius, avokadų minkštimą, siauromis juostelėmis – lašišą. Įdarą sumaišykite su aliejumi ir actu, pagardinkite druska ir sudėkite į avokadų puseles. Papuoškite spanguolėmis.

Cukinijų suktinukai su ožkos sūriu
Reikės: nedidelės cukinijos, 200 g minkšto ožkų sūrio, 50 g graikinių riešutų, 25 g, petražolių lapelių, druskos, cukraus, pipirų, pankolių sėklų.
Gaminimas: užvirkite vandenį puode, įberkite druskos, pipirų, po žiupsnelį cukraus ir pankolių sėklų. Cukiniją per visą ilgį supjaustykite plonomis juostelėmis. Kai užvirs vanduo, sudėkite cukinijos juosteles ir 3 min. pavirkite, po to nuvarvinkite. Petražolių lapelius smulkiai supjaustykite, graikinius riešutus susmulkinkite. Ožkų sūrį sumaigykite šakute, paskaninkite druska ir pipirais. Įmaišykite į sūrį smulkintas petražoles ir graikinius riešutus. Ant kiekvienos cukinijos juostelės krašto dėkite šaukštą įdaro ir susukite.

Šildantis žuvų troškinys
Reikės: 400 g žuvų filė, 100 g sviesto, nedidelės morkos, svogūno, paprikos, stiklinės vandens, šaukštelio medaus, šaukštelio tarkuoto imbiero, šaukšto citrinų sulčių, 2 šaukštų sojų padažo, šaukšto pomidorų pastos, šaukšto grietinės, druskos, pipirų, miltų žuvies gabalėliams apvolioti.
Gaminimas: supjaustykite žuvis stambiais kubeliais, pasūdykite, pabarstykite pipirais, apvoliokite miltuose ir pakepinkite svieste. Pakepinkite susmulkintą papriką, paskui sudėkite smulkiai tarkuotą morką ir susmulkintus svogūnus. Į daržoves įpilkite karšto vandens, suberkite žuvų gabaliukus ir troškinkite apie 20 min. Medų, tarkuotą imbierą, citrinų sultis, sojų padažą, grietinę ir pomidorų pastą sumaišykite kartu. Užpilkite viską ant žuvies, išmaišykite ir dar 5 min. troškinkite. Patiekite su makaronais arba ryžiais.

Džiovintų slyvų sklindžiai
Reikės: 240 g džiovintų slyvų, 1 kiaušinio, 250 g grikių miltų, 1 šaukšto grietinės, 0,5 stiklinės pieno ar vandens, 0,5 stiklinės aliejaus, žiupsnelio druskos, cukraus pudros, mėgstamos uogienės.
Slyvas nuplauti, sudėti į karštą vandenį ir pamirkyti. Nukošti ir susmulkinti virtuviniu kombainu ar sumalti mėsmale. Miltus sumaišyti su grietine, kiaušinio tryniu ir plaktu baltymu, įberti druskos. Viską sumaišyti, supilti pieną ar vandenį ir išplakti grietinės tirštumo tešlą. Sklindžius kepti gerai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Sklindžius apiberti cukraus pudra, pagardinti vyšnių uogiene, obuoliene ar grietine.

Vitaminingas pušų spyglių gėrimas
Reikės: 50 g šviežių pušų spyglių, 1 šaukšto spanguolių, 1 šaukšto medaus, 2 – 3 stiklinių vandens.
Nuplautus spyglius sutrinti elektriniu smulkintuvu. Masę užpilti šiltu vandeniu ir palikti 2 val. vėsioje, tamsioje patalpoje. Antpilą perkošti, į gėrimą suberti trintas spanguoles, pasaldinti medumi. Tokį gėrimą reikėtų išgerti per dvi valandas, nes laikui bėgant mažėja vitaminų.

Paukštienos mišrainė su avokadais
Reikės: 500 g virtos vištienos, 1 avokado, 100 g mėlynųjų besėklių vynuogių, 2 mandarinų, kelių lapų gūžinių salotų, graikinių riešutų, 2 šaukštų majonezo, 3 šaukštų riebesnės grietinėlės, 3 šaukštų apelsinų sulčių, trupučio druskos.
Mėsa supjaustoma gabaliukais, nuluptas avokadas – skiltelėmis, vynuogės perpjaunamos, mandarinai nulupami, išskirstomi skiltelėmis. Į salotinės dugną sudedami salotų lapai, ant jų sluoksniuojama paukštiena, avokadas, vynuogės, mandarinai. Užpilama majonezo, grietinėlės, apelsinų sulčių padažu su druska. Apibarstoma sukapotais riešutais.