Mero pavaduotojos darbe monotonijos nėra…

Per dvidešimties metų darbo valstybės tarnyboje patirtis, trečia kadencija Prienų rajono savivaldybės taryboje, antrąkart užimamos savivaldybės mero pavaduotojos pareigos – vicemerė Loreta JAKINEVIČIENĖ savivaldoje nėra naujokė. Buvusi Savivaldybės tarybos opozicijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderė šioje kadencijoje jau pusmetį dirba ranka rankon su valdančiąja koalicija.
„Gyvenimas“ domėjosi, kaip L.Jakinevičienei sekasi komandiniame darbe su kitų politinių partijų atstovais, derinant pozicijas, priimant sprendimus jos kuruojamose turizmo, sporto, jaunimo politikos, kultūros, socialinės paramos, seniūnijų veiklos, verslo aplinkos gerinimo srityse.
– Šioje kadencijoje suformavome darbingą komandą, dirbame kartu, laikydamiesi koalicijos programos, neakcentuodami politinių interesų. Kasdienė veikla gerai žinoma, tačiau atneša įvairių netikėtumų, monotonijos joje tikrai nėra, nes daug susitikimų, bendravimo su įvairiais žmonėmis, gyventojai kreipiasi su savo problemomis ir sunkumais, kurių jie patys negali išspręsti. Kartais savo skaudulius išsako tikrai emocingai, visgi aš juos suprantu ir nepykstu, – teigia Prienų rajono savivaldybės mero pava-duotoja Loreta Jakinevičienė.
– Į politiką atėjote iš bendruomeninės veiklos, kaip manote, kiek svarbus savivaldai nuolatinis bendradarbiavimas su seniūnijomis ir bendruomenėmis?
– Dalyvavimas bendruomeninėje veikloje man suteikė neįkainojamos patirties, džiaugiuosi, kad ir toliau dėl užimamų pareigų galiu bendrauti su žmonėmis seniūnijose. Mano supratimu, glaudus bendradarbiavimas tarp savivaldybės, seniūnijų, seniūnaičių, bendruomenių, kurios atstovauja gyventojams, yra būtinas, ypač rengiant naują biudžetą, strateginiame planavime ir kt. Svarbu juos paskatinti aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, parodyti, kad pokyčiai, sprendimų priėmimo sėkmė priklauso nuo jų pačių požiūrio, įsitraukimo į asocijuotas struktūras, gebėjimo bendrai planuoti veiklas. Iš tikrųjų bendruomenės turi daugiau galimybių dalyvauti projektinėse veiklose, gauti finansinę paramą savo veiklai. Naujovė ta, kad kitiems metams Savivaldybei dėl lėšų poreikio pateiktos bendruomenių ir asociacijų paraiškos bus vertinamos, vadovaujantis spalio mėnesį Taryboje patvirtintu nauju Nevyriausybinių organizacijų veiklos aktyvinimo programos lėšų skyrimo ir jų panaudojimo tvarkos aprašu. Jame suvienodinti programų vertinimo kriterijai, supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka.
Žinoma, buvo ir bus neaktyvių, nusivylusių žmonių, bet mes, politikai, turime daugiau bendrauti su gyventojais neformalioje aplinkoje, nuoširdžiai domėtis tuo, kas vyksta jų gyvenime, nepasitenkinti vien nuvykimu į seniūnijų šventes, ataskaitinius susirinkimus.
Itin svarbus vaidmuo tenka seniūnaičiams – tarpininkams tarp gyventojų ir seniūnų, kurie, bendraudami su vietos bendruomenėmis ir kitomis institucijomis, gali iškelti infrastruktūros gerinimo, ūkinius, pavėžėjimo, saugaus eismo ir kitus klausimus, prisidėti prie aktualiausių problemų sprendimo, gyvenimo kokybės gerinimo.
– Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo patvirtinta seniūnaičių visuomeninėje veikloje patiriamų išlaidų už degalus, telefono pokalbius ir kt. kompensavimo tvarka. Kaip vertinate tokį savo kolegų balsavimą?
– Vienareikšmiai pasisakau už kompensacijų seniūnaičiams įteisinimą, ankstesnėje kadencijoje šį klausimą Taryboje pati kėliau du kartus. Tikiuosi, kad, suradę kompensavimo tvarkos mechanizmą ir lėšų šaltinius, vėl sugrįšime prie šio klausimo.
– Kokias svarbiausias aktualijas šis laikmetis padiktavo kultūros ir jaunimo srityse?
– Atskirti ir parengti nauji sporto, jaunimo, kultūrinės veiklos aktyvinimo programų finansavimo ir lėšų panaudojimo tvarkų aprašai, daugiau dėmesio skirsime savanorystės projektų rengimui.
Rajone turime nemažai savanoriškos veiklos pavyzdžių – skautai, maltiečiai, jaunieji policijos rėmėjai ir kt., savanoriavimą reikėtų plačiau skatinti socialinėje srityje, kultūriniuose, sporto renginiuose, švietimo veiklose. Šiai veiklai akredituotos įstaigos ir organizacijos galėtų rengti savanorius, dalyvauti projektuose, pretenduoti į finansinę paramą.
Neseniai vykusiame susitikime su rajone veikiančių penkių vaikų dienos centrų darbuotojais ir jaunimo reikalų koordinatore kalbėjomės apie vyresnio nei 14–kos metų jaunimo įtraukimą į dienos centrų veiklą. Įgiję patirties jaunuoliai vėliau galėtų įsilieti į formalias jaunimo organizacijas. Norėtųsi suaktyvinti jaunimo viešųjų erdvių seniūnijose veiklą, jei ji būtų išplėtota, jaunuoliai, net ir studijuojantys kituose miestuose, savaitgaliais sugrįžtų į gimtinę. Jauniems žmonėms svarbu rasti sau artimą aplinką, kurioje gali realizuoti save, prisiimti įsipareigojimus.
Didieji miestai įtraukia jaunimą, tačiau, be abejonės, Savivaldybei reikia mąstyti apie tai, kaip susigrąžinti jaunus ir išsilavinusius žmones, kaip išlaikyti joje besikuriančias jaunas šeimas. Mažosios savivaldybės patrauklios ir dėl švarios aplinkos, ir dėl bendruomeniškumo bei saugumo. Bet dėl jaunų žmonių pritraukimo turėtų būti priimti kompleksiniai sprendimai, apimantys ir valstybės politiką regionų atžvilgiu, ir savivaldybių pastangas, gerinant gyvenamosios aplinkos infrastruktūrą, susisiekimą ir pan.
Kol kas iš jaunimo skatinimo priemonių turime tik Studijų rėmimo programą.
Kalbant apie kultūros sektorių, jame yra svarbiausi darbuotojų užmokesčio klausimai. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didėjant 10 proc., Savivaldybei iš savo biudžeto teks surasti per 35 tūkst. eurų šioms reikmėms. Sporto srityje aktualiausiu išlieka sporto asociacijų finansavimo klausimas.
– Galime pasidžiaugti, kad Prienų miesto ir rajono miestelių gatvės gražėja, daugėja pažintinių takų, sutvarkytų viešųjų erdvių, tai duoda didelį postūmį turizmui ir verslo kūrimuisi. Visgi tai sukurta daugiausia europinėmis lėšomis. Koks pačios Savivaldybės indėlis, kad verslo aplinka gerėtų?
– Naujuoju laikotarpiu pagal parengtą Prienų rajono vietos veiklos grupės, dalyvaujančios LEADER programoje, strategiją bendruomenės, asociacijos, klubai kaimiškose teritorijose turės galimybę kurti socialinius verslus. Vienam projektui bus skiriama iki 20 tūkst. eurų, Savivaldybė įsipareigojusi prisidėti savo indėliu.
Verslumui skatinti Savivaldybėje priimta Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programa, pagal kurią šiemet įvairioms verslo skatinimo priemonėms numatyta skirti 30 tūkst. eurų. Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisijoje, kuriai vadovauju aš, iki šiol buvo svarstyti vos trys verslo atstovų prašymai dėl paramos skyrimo. Panaudota vos 6038 Eur paramos: šviečiančios reklamos įrengimo išlaidoms iš dalies padengti, įmonės steigimo išlaidoms bei sklandytuvų sertifikavimo išlaidoms ir banko suteiktos paskolos palūkanoms iš dalies kompensuoti.
Kviečiame verslo atstovus aktyviau kreiptis į Savivaldybę ir pasinaudoti jos parama vaizdo stebėjimo kamerų, reklamos priemonių įrengimui, dalyvavimui parodose ir kt.
Kodėl verslininkai taip neaktyviai naudojasi verslo skatinimo priemonėmis? Mano nuomone, vertėtų inicijuoti šios programos nuostatų pakeitimus, daugiau dėmesio skirti jos viešinimui ir pristatymui verslininkų auditorijose, išsiaiškinant, kokios paramos verslininkams iš tikrųjų reikia.
– Tarybos posėdyje buvo atmestas Kauno PPAR Prienų verslo atstovybės kvietimas išsirinkti savo atstovus į sudaromą Verslo tarybą. Ar tai nebus suprasta, kad Savivaldybė atsisako bendradarbiauti su verslininkais, kad rajonui nereikia investicijų?
– Bendradarbiavimas su verslo atstovais prasideda nuo požiūrio, aiškios politikos turėjimo. Apgailestauju, kad dalis politikų Tarybai parengtą sprendimo projektą boikotavo. Jei pritrūko informacijos apie Verslo tarybos veiklą ar nebuvo priimtinos į jos narius keliamos kandidatūros, galėjome tai aptarti, pasiūlyti kitus žmones… Bet į tai nebuvo įsigilinta. Kyla klausimas, ko iš tikrųjų mums reikia?
Prienai – gamtine aplinka patrauklus kraštas. Tikėkim, kad bendradarbiavimas su verslo srities atstovais suaktyvės, kai Prienuose bus įsteigtas Verslo informacijos centras – jam jau numatytos patalpos, kitų metų biudžete planuojama lėšų įsikūrimui. Tačiau verslui ir turizmui naudingos informacijos sklaida, ryšių stabilumas su verslo atstovais priklausys nuo to, kas ir kaip dirbs šiame centre.
– Parengtas Prienų rajono savivaldybės saugaus eismo gerinimo 2020 – 2025 metų programos pro-jektas. Kokius uždavinius ir svarbiausias eismo saugumo priemones įvardinote šioje programoje?
– Rengiant programą, buvo identifikuotos svarbiausios kelių eismo saugumo problemos Prienų mieste ir kiekvienoje seniūnijoje. Tai aktualu, parenkant tinkamas priemones eismo saugumui užtikrinti, avaringumui, KET pažeidimų skaičiui savivaldybės keliuose sumažinti, kelių infrastruktūrai tobulinti, automobilių parkui atnaujinti.
Pagal statistiką apie 90 proc. eismo įvykių nutinka dėl eismo dalyvių kaltės. Todėl paprašėme policijos pareigūnų, kad surinktų informaciją apie dažniausius kelių eismo taisyklių pažeidimus rajone, avaringiausius kelių ruožus, pagal tai bus sudaromas „juodųjų dėmių“ keliuose žemėlapis, numatytos atitinkamos inžinerinės priemonės, kelių ženklinimas, pertvarkytos nesaugios sankryžos ar perėjos, remontuojami ir atnaujinami keliai ir t. t.
Šios programos projektą su į jį įtrauktomis eismo saugumo priemonėmis ketiname apsvarstyti miesto ir kaimiškose seniūnijose, diskutuosime su bendruomenių, verslo, suinteresuotų įstaigų atstovais, prašysime jų teikti pastabas ir pasiūlymus dėl būtiniausių darbų eismo saugumui gerinti. Išgirsti visuomenės atstovų poreikius itin svarbu dar prieš projektuojant viešąsias erdves, planuojant kitus darbus, kad vėliau netektų taisyti padarytų klaidų. Norėtųsi, kad gyventojai tarpusavyje susitartų dėl jų gyvenamojoje teritorijoje reikalingų saugaus eismo ženklų ar kitų priemonių, taip būtų sutaupoma lėšų, nes yra pasitaikę atvejų, kai vieni gyventojai prašė įrengti greičio ribojimo kalnelius, o kiti – juos išardyti.
Mieste atsiranda naujų aktyvaus laisvalaikio ir sporto erdvių, kurias lankys ir pėstieji, ir važiuoti, tiesiami dviračių ir pasivaikščiojimų takai, todėl norėsime sužinoti gyventojų nuomones dėl eismo sureguliavimo, perėjų, aikštelių, ramybės zonų ženklinimo Stadiono, Dvariuko, Paprienės mikrorajonuose, Kęstučio gatvėje.
Iš tikrųjų žmonės yra aktyvūs, Saugaus eismo komisijoje sulaukiame nemažai prašymų ir skundų, priėmėme ne vieną eismo saugumo gerinimo sprendimą.
– Kelių remontas ir priežiūra, pėsčiųjų perėjų įrengimas, ženklų statymas, šaligatvių atnaujinimas, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas, pakelių šienavimas – ne vienoje konkrečioje situacijoje, kuri iškyla, savivaldybė neturi įgaliojimų veikti savarankiškai, būtinas Valstybinės automobilių kelių direkcijos prisidėjimas. Ar galite teigti, jog su direkcija vyksta sklandus bendradarbiavimas, o ne tik susirašinėjimas?
– Regioninių kelių priežiūrą, remontą, ženklinimą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl Savivaldybė sava-rankiškai negali imtis iniciatyvos dėl būtinų darbų, kiekvienu atveju, taip pat ir dėl eismo saugumo gerinimo priemonių kreipiamės į direkciją su oficialiais raštais. Deja, rasti sutarimą yra sunku.
Vykdant kelio A 16 rekonstrukciją, prašėme, kad leistų F.Vaitkaus gatvėje prie „Pasakos“ lopšelio- darželio įrengti pėsčiųjų perėją, nes darželio bendruomenė, tėveliai seniai skundžiasi dėl nesaugumo prie judrios sankryžos. Visgi prašymas buvo atmestas. Skriaudžiuose, kelyje Kaunas – Marijampolė, ties kapinėmis ir stotelėmis, reikalinga perėja, o Klebiškio, Tartupio, Pakumprio, Ašmintos, Pabališkių kaimuose – autobusų stotelių paviljonai laukiantiems keleiviams pasislėpti nuo vėjo ir lietaus. Šilavote gyventojai ne kartą skundėsi, kad kelio apsauginėje zonoje neišpjaunami medžiai, trukdantys matomumui. Didelis pavojus pėstiesiems kyla Išlauže, kur Kauno g. įrengta nesaugi perėja, ji blogai matoma kylant iš nuokalnės. Jiezne reikalingos trys naujos perėjos, greičio ribojimo kalnelis, Stakliškėse būtina pakeisti nesaugius, išsikilnojusius šaligatvius naujais, Veiveriuose gyventojai laukia pėsčiųjų ir dviračių tako šalia kelio Mauručiai – Skriaudžiai ir t.t.
Sudarinėjame būtiniausių eismo saugumo gerinimo priemonių visose seniūnijose sąrašą, kurį pateiksime susitikime su direkcijos atstovais, jis turėtų įvykti dar šiemet. Tikimės geranoriškumo, sprendžiant mūsų rajono gyventojams svarbius klausimus.
– Dėkoju už pokalbį.
Dalė Lazauskienė