Investicijų reikia – bendradarbiauti nenori…

50 proc. lengvata įsigyjantiems verslo liudijimus
Spalio 31 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje daugumos politikų balsais buvo pakeistas šių metų birželio 27 d. priimtas sprendimas „Dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nustatymo“. Pagal šį sprendimą verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams – dirbantiesiems, taip pat individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, mažųjų bendrijų nariams, gaunantiems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (veiklos kodas 108) – bus taikoma 50 proc. lengvata. Ankstesniame posėdyje šių grupių dirbantieji buvo palikti be lengvatos.

Skriauda jiems ištaisyta Ekonominės plėtros, finansų ir investicijų komiteto pirmininko, Liberalų frakcijos seniūno Gintauto Bartulio teikimu. Dėl socialiai neteisingo Tarybos sprendimo į jį kreipėsi verslo atstovai. Politikas teigė, kad šis sprendimas paliečia 143 smulkiuosius verslininkus, iš jų už verslo liudijimus surenkama mokesčių suma, palyginti su Savivaldybės biudžetu, yra mažareikšmė, todėl mokestinė lengvata jiems būtų paskata. Šiai nuomonei pritarė ir kitų komitetų atstovai bei meras Alvydas Vaicekauskas, apgailestavęs, jog prieš tai Tarybos nario Audriaus Narvydo siūlymas dėl nulinės lengvatos buvo priimtas be išsamių diskusijų.
Visgi Savivaldybės mažumos atstovas A.Narvydas liko prie ankstesnės savo nuomonės. „Natūralu, kad liberalai siūlo atleisti visus ir visur, bet mes, konservatoriai, esame už socialinę lygybę. Labai keista, kad lengvatos nustatomos darbingiems asmenims,“ – replikavo jis. Jo poziciją balsavimo metu palaikė penki Tarybos nariai, vienas susilaikė.

Atidėtas išmokų seniūnaičiams klausimas
Sprendimo projekto svarstymas dėl išmokos seniūnaičiui dydžio nustatymo ir seniūnaičio išlaidų, susijusių su jo veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo 17-kos politikų balsais buvo atidėtas kitam posėdžiui, motyvas – sprendimo projektą reikia papildyti, o kai kurias jo nuostatas pakeisti.
Šį klausimą Tarybai pateikę Vytautas Jonelis ir Audrius Narvydas akcentavo, kad nors seniūnaičiai dirba iš visuomeninių paskatų ir už darbą atlyginimo negauna, pagal Savivaldos įstatymo 33 str. 16 d. jiems gali būti skiriamos išmokos, kompensuojančios jų veikloje patirtas kanceliarijos, pašto, interneto, telefono, transporto ir kt. išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
A.Narvydas pasiūlė kiekvienam seniūnaičiui skirti po 16,50 Eur (3 proc. nuo MMA) kas mėnesį. Šiuo metu visose seniūnijose yra išrinkti 62 seniūnaičiai, tad, jo paskaičiavimais, seniūnaičių patirtoms išlaidoms kompensuoti per metus reikėtų 13,55 tūkst. eurų. Jis siūlė išmokas seniūnaičiams pradėti mokėti nuo 2020 m. sausio 1 d.
Praėjusioje kadencijoje analogišką sprendimo projektą teikusi ir tuometinės koalicijos palaikymo nesulaukusi vicemerė Loreta Jakinevičienė A.Narvydo siūlymui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė jį atidėti kitam posėdžiui, kol bus aptarta, kokia tvarka, iš kokių biudžeto eilučių galės būti mokamos kompensacijos.
Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Algimantas Šidlauskas prisiminė, kad praėjusios kadencijos Taryboje bendru sutarimu buvo apsispręsta seniūnaičius paskatinti kitomis, ne piniginėmis, priemonėmis. Jam parūpo išsiaiškinti, ar pažadas buvo išpildytas. Mero teigimu, seniūnaičiams kartu su bendruomenių atstovais buvo surengta ekskursija po Šilutės rajoną ir kt.

Pritarė vandentiekio tinklų statybai N.Ūtoje
Po ilgokų diskusijų 22-iejų vietos politikų balsais pritarta Prienų rajono savivaldybės administracijos projektui „Vandentiekio tinklų bei vandens gerinimo įrenginių statyba Naujosios Ūtos kaime“. Projektinis pasiūlymas teikiamas paramai gauti iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos. Savivaldybė prie projekto finansavimo prisidės ne mažiau kaip 20 proc. indėliu.
Projekto metu numatoma nutiesti vandentiekio tinklus ir pastatyti vandens gerinimo įrenginius Naujosios Ūtos kaime. Oficialiai šioje vietovėje registruotų ir prižiūrimų vandens tiekimo tinklų ir vandenviečių nėra. Vanduo maždaug 120- čiai gyventojų tiekiamas nežinomos būklės ir medžiagų vamzdynais, išvedžiotais dar kolūkių laikais, jie nusidėvėję, todėl avarijos kartojosi ne vienerius metus, joms likviduoti savivaldybė pasitelkdavo UAB „Prienų vandenis“. Pasak buvusio kelininko, Tarybos nario Henriko Radvilavičiaus, vandentiekio trasa kerta magistralinį kelią A16, todėl kiekvieną kartą vamzdynui trūkus būtent šioje vietoje, remonto darbų metu tenka spręsti daugybę problemų.
Iš esmės dėl vandentiekio tinklų atnaujinimo poreikio Tarybos nariai nesiginčijo. Jiems kilo du pagrindiniai klausimai: pagal kokius kriterijus parenkami atnaujinimo reikalingi vandentvarkos objektai; kodėl po jų statybos ar modernizavimo nekontroliuojama, kad būtų įvykdyti ES stebėsenos rodikliai, vienas iš jų – naujų namų ūkių prisijungimas prie paklotų centralizuotų tinklų.
Ritos Keturakienės nuomone, Prienų rajone vandentvarka turėtų būti tarp prioritetinių sričių, todėl ji siūlė parengti galimybių studiją, kurioje būtų įvertinta visų vandenviečių ir jų tinklų kaimiškose vietovėse būklė ir įvardinti prioritetiniai darbai sprendžiant vandens tiekimo problemas.
Akivaizdu, jeigu Savivaldybė vadovautųsi tokia studija, Tarybos nariams nekiltų klausimų, o merui – būtinybės aiškintis, kodėl įrenginiai bus statomi nedidelėje pagal gyventojų skaičių N.Ūtos gyvenvietėje, o ne Ašmintoje ar Jiezne.
A.Vaicekausko nuomone, nors UAB „Prienų vandenys“ iš atitinkamų institucijų nesulaukė sankcijų dėl gyventojų pasyvumo, vertėtų juos aktyviau skatinti naudotis jau sukurta infrastruktūra. Jo nuomone, ateityje vandentiekio tinklų statybos objektų eiliškumas galėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į pačių gyventojų indėlį ir konkrečius įsipareigojimus jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

„Apsisprendimo reikalas. Nedeleguosim – nedalyvausim…“
Taip lakoniškai diskusijas dėl Savivaldybės tarybos atstovų delegavimo į atnaujinamą Prienų rajono verslo tarybą apibendrino A.Narvydas, kuriam, kaip ir opozicijoje esantiems politikams, kilo klausimų, kokiu pagrindu ši Verslo taryba sudaroma, ką ankstesnės kadencijos metu ji nuveikė, ar toks darinys apskritai yra reikalingas.
Iš Savivaldybės tarybos į Verslo tarybą buvo pasiūlyti: meras Alvydas Vaicekauskas ir Tarybos nariai Gintautas Bartulis, Cezaras Pacevičius bei Dovilė Ručytė. Šiems nusišalinus nuo klausimo svarstymo, Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos jungtinės frakcijos narys Egidijus Visockas pasiūlė apskritai nedeleguoti narių į Verslo tarybą. L.Jakinevičienė pabandė šį klausimą atidėti kitam posėdžiui, o jame, apsvarsčius visus už ir prieš, priimti sprendimą, tačiau nebuvo išgirsta. Paskelbus balsavimą, politikų nuomonės pasiskirstė taip: devyni Tarybos nariai balsavo už, šeši – prieš, trys susilaikė, todėl sprendimui dėl atstovų delegavimo į Verslo tarybą priimti nepakako balsų.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, Prienų rajono verslo taryba yra patariamasis organas, veikiantis rajono bendruomenės socialinio kapitalo stiprinimo, rajono ekonominio vystymosi skatinimo srityje, siekiantis daryti pozityvią įtaką rajono įvaizdžio ir strategijų kūrimui, prisidedantis prie įvairių plėtros programų įgyvendinimo ir verslo aplinkos tobulinimo. Verslo tarybą sudaro vienodas skaičius Prienų rajono savivaldybės tarybos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybės ir Prienų ūkininkų sąjungos deleguotų atstovų. Verslo taryba sudaroma ketverių metų laikotarpiui, kuris sutampa su Prienų rajono savivaldybės tarybos kadencija.

„Kodėl žmonės nesiveržia į Prienus? Todėl, kad apie juos nežino…“
Tokią išvadą padarė Tarybos narys Gintautas Bartulis po to, kai posėdžio pabaigoje VšĮ Mokslinių ir taikomųjų projektų centro direktorius Algimantas Venckus politikams pateikė informaciją apie rengiamą Prienų rajono savivaldybės strateginį plėtros planą. Savo įžvalgose ekspertas, be kitų rajono privalumų, atkreipė dėmesį į neblogas verslo augimo perspektyvas (sukurtas naujas verslo finansavimo mechanizmas, pakankamai išvystyta infrastruktūra, neblogas susisiekimas, geros sąlygos žemės ūkio vystymui, unikalių turizmo ir kultūros produktų kūrimui). Visgi, jo pastebėjimu, verslas rajone sukuria nedidelę vertę, nes jam trūksta paramos ir paskatinimo, kai kurie mokesčių tarifai yra aukštesni nei kitose savivaldybėse, nėra išplėtotos verslo ir turizmo informacijos sklaidos sistemos, trūksta bendradarbiavimo tarp verslo ir savivaldos, kuris galėtų vykti jau minėtoje Verslo taryboje.
Ir nors Lietuvoje bei kaimynystėje auga turistų srautai, jie aplenkia Prienus. Pasak A.Venckaus, viena iš to priežasčių – viešoje erdvėje (pirmiausia, Google paieškos sistemoje) trūksta informacijos apie šį kraštą, gamtiniu ir istoriniu požiūriu įdomias jo vietoves, lankytinus objektus, pažintinius, dviračių takus, edukacines programas. Kita vertus, eksperto pastebėjimu, savivaldybė galėtų būti labiau suinteresuota Prienų patrauklumo didinimu, investuotojų pritraukimu.
A.Venckus rengiamai Prienų rajono savivaldybės veiklos strategijai pasiūlė keletą verslo plėtrą skatinančių priemonių, pvz., peržiūrėti verslo skatinimo ir rėmimo tvarką ir būdus; pagerinti verslo informacijos sklaidos rinkodarą. Buvo pastebėta, kad, siekiant suaktyvinti turizmą, būtų neprošal pasinaudoti Birštono kurorto potencialu. Visgi, kad turistai Prienuose užsibūtų bent dviems – trims valandoms, jiems reikia pasiūlyti visą kompleksą paslaugų: įdomius pažintinius maršrutus, poilsį rekreacinėse teritorijose prie vandens telkinių, maitinimą ir kt.
Prienų rajono savivaldybės strateginis plėtros planas su konkrečiais ekspertų pasiūlymais bus teikiamas Tarybai tvirtinti kitų metų pradžioje. Galbūt jame atgarsio suras ir Tarybos nario Henriko Radvilavičiaus pasvarstymai dėl Nemuno krantinės ir pasivaikščiojimo tako šiapus tilto tiesimo darbų tęstinumo, šios miesto dalies sutvarkymo vizijos būtinumo, kas padėtų atskirus jos lankytinus objektus (LDK Kęstučio paminklą, „Revuonos“ malūną ir kt.) sujungti į vientisą, turistams patrauklų „paveikslą“.

Kiti klausimai
Tarybos posėdyje buvo pristatyti: naujasis Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, neseniai pareigas pradėję eiti Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Jonas Kvietkauskas ir Savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Tomas Žvirblys.
Patvirtinti Nevyriausybinių organizacijų veiklos aktyvinimo programos lėšų skyrimo ir jų panaudojimo tvarkos bei Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašai, Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Prienų rajono savivaldybės valdomose bendrovėse, viešosiose ir biudžetinėse įstaigose taisyklės, pakeistos Visuomenės sveikatos biuro teikiamų paslaugų kainos, priimti sprendimai kitais klausimais.

Dalė Lazauskienė