Ar „gerovės valstybė“ neliks tik burtažodis?

Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savival-dybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Birštono stiprybė – aktyvi ekonomika
Birštono savivaldybė šiemet dalijasi 20–22 vietas mažųjų savivaldybių indekse. Ji surinko tiek pat balų kaip ir Kalvarijos bei Prienų r. savivaldybės. Pernai Birštonas buvo kiek aukštesnėje vietoje – 14–17 vietose.
„Birštono stiprybė – aktyvi ekonomika. Čia daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse veikia ūkio subjektų, daugiau išduodama ir pratęsiama verslo liudijimų, kone dvigubai daugiau nei kitur, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, išduodama statybos leidimų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Įdomu tai, kad materialinių investicijų kiekis 2017 m. (investicijos skaičiuojamos ankstesnių metų nei kiti rodikliai) išaugo daugiau kaip dvigubai – iki 15 mln. eurų. Vienam gyventojui jų teko daugiau kaip 3 500 eurų, tai yra, daugiau kaip du kartus nei vidutiniškai kitose mažosiose savivaldybėse. Tiesa, tiesioginių užsienio investicijų vertė buvo itin maža. Jų 2017 m. Birštone buvo 0,5 mln. eurų (vos 113 eurų vienam gyventojui).
Dauguma gyventojams ypač svarbių socialinių rodiklių Birštone buvo geresni nei vidutiniai. Nedarbo lygis siekė 6 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 24,5 proc. bedarbių (vidutiniškai – 28,6 proc.), socialines pašalpas gavo tik 2 proc. gyventojų (vidurkis – 3,8 proc.). Deja, būsto šildymo kompensacijų poreikis, siekęs 7 proc., buvo gerokai didesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse (5,2 proc.).

Prienų rajonas šiek tiek pakilo aukštyn
Prienų rajono savivaldybė šiemet koptelėjo aukštyn.
Savivaldybės administracija buvo sąlyginai maža. Tūkstančiui gyventojų pernai teko 5,2 užimtos pareigybės, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 7,6. Tačiau tai jai nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Vis dėlto administracijos išlaikymas kainavo šiek tiek brangiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, jam skirta 9,4 proc. išlaidų, kai vidutiniškai – 8 proc. 
Gerai įvertinta tai, kad savivaldybė išsiskyrė mažesniu nei vidutiniu skolos lygiu, siekusiu 20,5 proc. pajamų.
Gyventojams ypač aktualūs ekonominiai rodikliai Prienų r. buvo mažesni už vidutinius. Tūkstančiui gyventojų teko apie 20 veikiančių ūkio subjektų (vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 24), 34 verslo liudijimai (vidutiniškai – 41). Tik išduotų statybos leidimų skaičius prilygo vidutiniam.
Prienų r. trūko investicijų: vienam gyventojui teko 781 euras materialinių ir 150 eurų tiesioginių užsienio investicijų. Vidutiniškai mažosiose savivaldybėse jų vienam gyventojui atitinkamai teko 1 423 ir 1 251 euras (investicijos skaičiuojamos už 2017 m.)
Kaip daugelis savivaldybių Prienų r. toliau traukėsi. Grynoji emigracija pernai buvo 0,31 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko. Tiesa, yra savivaldybių, kur tuštėja gerokai labiau – daugiau kaip 2 proc. kasmet.
Prienų r. galiojo palyginus aukšti žemės, nekilnojamojo turto mokesčių tarifai. Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,17 proc. (vidutinis – 0,98 proc.), pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas – 0,8 proc. (vidutinis – 0,7 proc.). Nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai taip pat buvo maksimalūs (3 ir 4 proc.).
„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Indeksas rodo neraminančių tendencijų
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44–iose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22–ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r., Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.  
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.  
„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – sako Indrė Genytė-Pikčienė. 
Parengta pagal LLRI pranešimą