Rugsėjo priminimai

Palikime šį kartą namus ramybėje, nes kol dar šilti ir gražūs rudeniški orai, sukimės savo valdose gamtoje. Kiekviena diena ir valanda dabar brangi, kaip ir pavasarį. Tačiau dar pamėginkime paspėlioti ir orus pagal rugsėjo ženklus. Taigi, jei pasipils žvaigždžių lietus, tai tikriausiai ir rudeninės liūtys artėja. Jei rūkas draikosi pažeme, lauk gero oro. Jei kirminai užpuolė obuolius – tikėkimės gilios žiemos. Klevams nusiauksinus, po mėnesio jau galime laukti darganų ir šaltų orų. Rugsėjo griaustinis pranašauja daug sniego žiemą. Ir bitelės mus perspėja: jei avilių landas paliko atviras, žiema nelepins, tikėkimės didelių šalčių.
Kaip ten pildysis pranašystės, dar pamatysime, o dabar – į darbus, nes, kaip toje patarlėje – nuo šv. Mataušo (rugsėjo 21 d.) oras, žemė ir vanduo jau ataušo…
Sodininkui…
Sutvarkykime, nepalikime sode krituolių. Laikas pradėti skinti ir sandėliuoti rudeninius obuolius, kriaušes. Nuskinkite slyvas, riešutus. Kol vaismedžiai dar su lapais, išpjaustykime sausas šakas.
Išgenėti jau reikia ir nužydėjusius dekoratyvinius krūmus, iškarpyti atiderėjusių aviečių stiebus. Pirmoje mėnesio pusėje pats laikas sodinti aviečių atžalas, sumedėjusiais auginiais dauginti raudonuosius, baltuosius ir juoduosius serbentus. Jei esame prilenkę agrastų, serbentų, vynuogių ar kitų dekoratyvių krūmų, tai reikėtų iškasti įsišaknijusias atlankas ir pasodinti jas į patręštą žemę.
Jau paskutinės tinkamos dienos sėti veją, nes vėliau žolė gali nespėti pasiruošti žiemai. Verta patręšti veją rudeniui skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Jei tokią sausą vasarą jūsų veja išdžiūvo, pirmiausia ją gausiai palaistykite o tuomet tręškite azotinėmis trąšomis (1 arui 1–1,2 kg amonio salietros arba 1 kg karbamido). Azoto trąšos labiausiai skatina žolės augimą, velėnos sutankėjimą. Iki lapkričio atsigavusią veją dar būtina patręšti magnezija, kad gerai peržiemotų.
Jei žemė sausa ir turite galimybę – laistykite dekoratyviuosius sodo augalus, tręškite lėtai veikiančiomis rudens laikotarpiui pritaikytomis trąšomis.
Gal pastebėjote dabar rudenį kur nors kaimynystėje ar parke labai puošnų augalą oranžiniais vaisiais – dyglainę? Pagalvokite, gal šis augalas papuoštų ir jūsų sodybą, sodą? Raudonvaisė dyglainė (Pyracantha coccinea) pakenčia pavėsį, bet gausiai žydi ir dera tik saulėtose vietose. Geriausia sodinti pietinėje tvoros ar sienos pusėje, ilgas šakas pritvirtinti prie atramų. Nereiklus augalas labai tinka šlaitų apželdinimui, prie laiptų, atraminių sienelių. Nesodinkite prie vaikų žaidimų aikštelių. Dyglainės puikiai derės su spygliuočiais – kadagiais, puskiparisiais.

Daržininkui…
Ar pasisėjote atlaisvėjusioje lysvėje krapų? O nurinkę paskutinius pomidorus ir agurkus polietileno šiltnamiuose dar paberkime ridikėlių. Rudenį jie užauga per 30 dienų. Mėginkime paberti ir salotų.
Baikime kasti svogūnus, česnakus, (pradėkime ruošti dirvą žieminiams česnakams). Kasame burokėlius, ropes, morkas, salierus, petražoles, pastarnokus, geltekles ir kt. Mėnesio viduryje jau laikas pradėti imti kopūstus.
Prieš šalnas nuimkime aguročių, patisonų derlių, nuraukime pupas, pupeles. Nuvytus bulvienojams, kasame vėlyvųjų veislių bulves.
Jei šiltnamio žemė buvo užsikrėtusi ligomis, pakeiskime ją nauja, pasirūpinkime augalinių atliekų kompostavimu, perkaskime komposto dėžes.
Jei šiemet daugiau auginote agurkų, tai jau dabar planuokite, ką toje vietoje sodinsite kitąmet, nes jokiu būdu nepatartina vėl sodinti agurkus ar jų giminaičius, kaip antai moliūgus, melionus, arbūzus. Agurkai išeikvoja dirvą, tai geriausias variantas po jų sodinti žaliąsias trąšas. Tiks pupelės, žirniai, rapsai, garstyčios, ridikai ir kt. Po agurkų gerai derės šakniavaisiai: morkos, petražolės, salierai, burokėliai, ridikai, ropės. Dar variantas yra sodinti prieskonines daržoves: svogūnus, česnakus, krapus ir kitus žaliuosius augalus. Ir atvirkščiai, po šių augalų gerai derės agurkai.
Dabar pats metas skanauti bulves. Mėginkite įsidėmėti, kurios veislės jums labiausiai patiko ir pasiteisino. Tokių pasilikite ir sėklai, o kitą derlių – į puodą ir ant stalo. Iki pavasario dar pakalbėsime apie įvairias bulvių veisles ir kaip jas tinkamai pasirinkti.

Gėlininkui…
Kardelių šlovės metas – toks įspūdis po šiais metais minėto Baltijos kelio jubiliejaus – jei kas ir nežinojo šios gėlės vardo, dabar jau niekuomet nepamirš, tiek daug kartų buvo apie juos pasakota. O ir apskritai, Lietuvoje jau kelis dešimtmečius ši gėlė susilaukia vis daugiau dėmesio – išvedamos naujos veislės, rengiamos tarptautinės parodos. Šiemet Panevėžyje įvyko jau vienuoliktoji tokia paroda, beje, ir ji skirta Baltijos keliui atminti.
Parodos organizatorių nuomone, šiųmetė paroda pranoko visas ankstesnes – veislių, atspalvių, žiedų dydžių įvarovė nenusakoma. Taigi vertėtų labiau pasidomėti naujomis šios įspūdingos gėlės lietuviškomis veislėmis, praturtinti savo gėlynus.
Gal jus sudomins „Dzūkijos pievos“ – itin gerai gofruotas žalias kardelis stangriais žiedlapiais. O gal „Karalienė Morta“ – sodrių spalvų lašišinis kardelis su rudo atspalvio vyšnine dėmele, geltonu krašteliu. Šios veislės žiedynas galingas, tiesus, daug pumpurų ir vienu metu išsiskleidusių žiedų.
„Debesų šokėja“ – taip pat nauja veislė, gražaus spalvų derinio, kokybiško žiedyno, blyškiai kreminiai alyvinis su gelsvais persiliejimais ir sodriai alyvine dėme žiedas. Žiedynas ilgas, vienu metu išlaiko iki 12 išsiskleidusių žiedų. Neišvardinsime visų naujienų, bet jeigu jaučiate šiai gėlei sentimentus, pats laikas pasidomėti, kokių svogūnėlių ieškosite pavasarį.
O jeigu šiemet jūsų auginamus kardelius nualino sausros ir žiedynai buvo menki, atsiminkite – juos būtina laistyti. Kad neišsikreivintų žiedynai, juos reikia pririšti. Leiskite subręsti gumbasvogūniams ir gumbapumpurių derliui, o mėnesio pabaigoje juos iškaskite. Tegul mūsų soduose ir gėlynuose žydi kardeliai!
Darbų darbelių šį mėnesį gėlininkams apstu – mėnesio pabaigoje sodinti svogūnines gėles, nuskinti pražydėjusių gėlių žiedynus, iškasti daugiametes nežiemojančias gėles, į patalpas sunešti kambarines gėles (pelargonijas, fuksijas, lantanas ir kt.), iškasti jurginus, kanus, tigrenes. Išravėti ir išpurenti gėlynų žemę ir t.t., ir t.t. Ir nieko čia nepakeisi, nes, kaip sakoma, grožis reikalauja aukos, darbo.

Sveikatai…
Dar žiupsnelis priminimų tiems, kurie neabejingi vaistingiesiems augalams. Rugsėjo mėnesį žolinčiai pataria nesudėti rankų – pats metas pasirinkti paprastojo erškėčio vaisių. Tai primenantys uogas maži riešutėliai, apgaubti mėsingu ryškiaspalviu apvalkalu. Vaisius raudonai oranžinis, blizgantis, viduje apaugęs plaukeliais. Vaistinei žaliavai tinka ir miškinis erškėtis.
Erškėtuogės – vitaminų koncentratas. Vitamino C juose 10 kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir 50 kartų daugiau, negu citrinose. Gausu vitamino P, taip pat vitaminų B1, B2, PP, karoteno, cukrų, organinių rugščių, mineralinių medžiagų. Jų arbata stiprina širdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujotaką, vartojama sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige (ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui), kepenų ir tulžies pūslės ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige.
Lapai ir iš jų pagaminti antpilai turi fitoncidų, naikinančių mikrobus. Lapų ir medaus sirupu gydomas burnos ertmės uždegimas, stomatitas. Sutrinti vaisiai tinka veido kaukėms.
Vaisiai renkami iki užšąlant, džiovinami. Arbata. Šaukštą džiovintų susmulkintų vaisių termose užplikinkime 250 ml verdančio vandens. Po 10–12 valandų nukoškime, pagardinkime šaukšteliu medaus ir gerkime po stiklinę ryte ir vakare. Perkoškite gerai, kad neliktų plaukelių. Atsiminkite, kad erškėtuogių nepatartina vartoti tiems, kurie yra elergiški braškėms, žemuogėms.
Jau galima pradėti rinkti gudobeles, miškinės obels obuolėlius. Tai – puikūs vitaminų šaltiniai, pasidomėkite apie juos plačiau, paieškokite literatūros.
Ištvermės ir šilto, gražaus rugsėjo!

Pašnekesiai

Vasaros pamokos…

Nors rugsėjis jau įsibėgėjo, bet taip sunku susitaikyti su vasaros pabaiga. Po ilgos sausros rudens vėsoje augalai atsigavo, sužaliavo vejos, nesibaigia ir svaigus žydėjimas gėlynuose. Belieka pasiguosti, kad astrologinis ruduo prasidės tik nuo rudens lygiadienio, rugsėjo 22-osios, o mes, kaip ir pavasarį, tuomet imsime skaičiuoti trumpėjančias šviesias valandas. Ir kai jau diena susilygins su naktimi, teks susitaikyti su Gamtos pasiruošimu ilgam miegui, ramybei.
O kiek tos ramybės išsaugosime sau, ar pavyks prisiderinti prie lėtėjančio gamtos ritmo, sunku pasakyti. Norėčiau pasipasakoti, kad dar nuo pastarojo mūsų susitikimo, nuo Žolinės teko susidraugauti su ligonio patalu. Ir atsitik tu man taip, kad pačiomis gražiausiomis rugpjūčio dienomis plaučių uždegimas paguldė. Sakysite, reikia sugebėti tokiu gražiu oru peršalti? Beje, tuo pačiu metu dar kelios mano pažįstamos ir bičiulės pasiguodė panašiai atgulusios. Tai va, čia pirmoji skaudi vasaros pamoka, kad karščiai kartais pavojingesni už šaltus orus. Būname išglebę, ištižę, prakaituoti, o virusui ar uždegimui užtenka ir valandos kitos pabūti stipresnio kondicionieriaus aplinkoje kokiame prekybos centre, autobuse ar kokioje prašmatnioje mašinoje. Neatsparūs, neužsigrūdinę, o gal per daug patiklūs esame, kad liga mus aplenks. Tik noriu pasidžiaugti, kad dabar jau traktatą galėčiau parašyti apie daugybę liaudiškų priemonių tokiai kvarabai įveikti – draugės, kaimynės kaip iš sandoros skrynios traukė kas ką atsimena, žarstė patarimus. Esu joms labai dėkinga.
O gulinėdama turėjau laiko apmąstymams. Pagerėjus sveikatai, viena akimi kokią laidą pažiūrėdavau, ar radijuko, (be kurio neįsivaizduoju savo gyvenimo) pasiklausydavau. Taigi neatitolau nuo gyvenimo ritmo. Stebėjau ir stebėjausi, kad Baltijos kelio atgarsiai tokia stipria banga nusirito per Lietuvą ir už jos ribų, ir dar nesibaigė. Vienybė, pasitikėjimas, viltis – tai tos vertybės, kurias apleidome, išdavėme, išmainėme į apgailėtinas rietenas, išdavystes, nepasidalijimu valdžia ir įtaka, nepagarba vieni kitiems. Pasiilgome, skausmingai pasiilgome tikrų dalykų, vardan kurių taip stipriai spaudėme šalia esančio, gal ir visai nepažįstamo žmogaus ranką. Tikėjome, kad einame teisingu ir doru keliu. Turime į tą kelią sugrįžti. Tai tokia, mano moterišku supratimu, dar viena šios vasaros pamoka.
Jau prasidėjo Šilinės atlaidai. Taip trumpai žmonės vadina Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo šventės, didžiuosius Šiluvos atlaidus. Labiausiai Šiluvos mergelė žinoma, kaip ligonių globėja. Būriai piligrimų ir ne tik iš Lietuvos traukia į šią iškilmę.
Šiluva išgražėjusi, visada pasirengusi priimti visus atvykstančius. O daugelis dar atsimena sovietinius laikus, kai į ten būdavo uždaromi visi keliai, prisidengiant kokiu „kiaulių maru“ ar panašiom nesąmonėm. Mielieji, jeigu atsitiko taip, kad dar nėra tekę ten nukeliauti, neatidėliokime – vardan to Laisvės žydėjimo, tegul bendra malda mus sustiprins ir paskatins sugrįžti į Vienybės kelią.
Širdingai,
Jūsų Augustina

SKANAUS!

Rudens gėrybes – į puodą

Oranžinė trinta sriuba
Reikės: 300 g moliūgų, 300 g pomidorų, 2 nedidelių svogūnų, 2 didelių morkų, 100 ml grietinėlės, 2 šaukštų grietinės, 5 g tarkuoto imbiero, kelių lauro lapelių, 2 šaukštų gi (lydyto) sviesto, pipirų mišinio, druskos, šviežių petražolių.
Gabaliukais supjaustome moliūgus, susmulkiname morkas, supjaustome stambiai pomidorus ir viską pakepiname 170 laipsnių orkaitėje apie pusvalandį. Puode su lydytu sviestu pakepiname svogūnus, įmetame lauro lapų, pjaustyto imbiero. Nuo apkepusių pomidorų nulupame odeles ir visas daržoves suverčiame į puodą su pakepintais prieskoniais. Įpilame vandens, kad apsemtų, įberiame druskos ir paverdame apie pusvalandį. Puode išvirusias daržoves sutriname smulkintuvu, dar pakaitiname. Gardiname grietinėle, pipirais, petražolėmis.

Įdarytos paprikos
Reikės: 4 vidutinio dydžio (ar didesnės) paprikos, 500 g moliūgo, 3 šaukštų aliejaus, 50 g cukraus (geriau rudojo), 150 g smulkintų svogūnų, kelių skiltelių česnako, pomidoro, šaukštelio džiovintų čiobrelių, pusės šaukštelio džiovintų raudonėlių, 3 šaukštų pomidorų pastos, 1,5 stiklinės nesaldaus kokosų ar karvės pieno, pusės stiklinės ilgagrūdžių ryžių, stiklinės konservuotų pupelių, poros šaukštų citrinos sulčių, šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės, druskos, maltų juodųjų pipirų.
Puode įkaitinkime aliejų ir pakepinkime apie 5 min. maišydami cukrų, kol jis ištirps ir paruduos. Suberkime nuluptą ir kubeliais supjaustytą moliūgą, svogūnus, trintus česnakus, pasūdykime, berkime maltų pipirų, gerai išmaišykime ir kepinkime, kol moliūgai suminkštės (4–5min.) ir pasidengs karamelizuota plutele. Pomidorą blanširuokime, nulupkime odelę ir sudėkime į moliūgus, pabarstykime prieskoniais, sukrėskime pomidorų pastą, išmaišykime. Supilkime pieną, išmaišykime ir, sumažinę ugnį, troškinkime apie 10 min. Padažas turi šiek tiek sutirštėti. Tuomet suberkime ryžius, puodą uždenkime ir virkime ant mažos ugnies 20–30 min., kol jie suminkštės. Pabaigoje sukrėskime pupeles, pašlakstykime citrinų sultimis, suberkime citrinos žievelę. Paprikas perpjaukime, kad viena pusė būtų didesnė, kita lyg dangtelis. Iškrapštykime sėklas, prikimškime pagaminto įdaro ir kepkime maždaug pusvalandį 180 laipsnių orkaitėje.
Įdėtas triūsas atsipirks – neprarykite liežuvio!

Daržoves virkite, kepkite, troškinkite

Baklažanai
Galą su kotu nupjaukite. Supjaustykite griežinėliais arba perpus. Prieš kepdami grilyje, nupjautą paviršių patepkite aliejumi. Kepkite, kol gerai apskrus. Vieną kartą apverskite ir patepkite aliejumi.
Prieš kepdami keptuvėje, griežinėlius apvoliokite miltais ir kepkite aliejuje arba svieste, kol kiekviena pusė paruduos. Jei norite kepti orkaitėje, nepjaustytus baklažanus iš visų pusių subadykite šakute. Kepkite maždaug 20 min. 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Šparagai (smidrai)
Kietus, sumedėjusius šparagų galus reikia nupjauti. Daigus galima virti vandenyje suguldytus arba surištus į ryšelius ir sustatytus giliame puode. Virtus šparagus galima paskaninti sviesto, citrinų sulčių, svogūnų laiškų ir petražolių padažu, griežinėliu vytinto kumpio.