Savanorystė – tai vienas iš turiningiausių laisvalaikio praleidimo būdų, kuris padeda įprasminti savo veiklą visuomenėje, suteikia galimybę atrasti save ar praminti takelį į savąjį gyvenimo kelią. Neseniai Prienuose įsikūrė savanorių klubas, aktyviai prisidedantis prie laimingo mūsų krašto įvaizdžio kūrimo. Apie idėją suburti savanorius, nuveiktus darbus ir jaunimo vertybes „Gyvenimo“ skaitytojams pasakoja Prienų savanorių klubo įkūrėja – Roberta AŽUKAITĖ-ZACHAREVIČIENĖ.
– Papasakokite, kaip gimė idėja įkurti savanorių klubą Prienuose?
– Kas mane pažįsta, gerai žino, kad kur aš – ten ir savanorių būrys. Po mokyklos baigimo daug laiko skyriau savanorystei, jaučiuosi tame daug atradusi ir taip pat daug davusi. Natūralu, kad tokie būreliai ir tokios veiklos gimsta iš noro dalintis patirtimi ir žiniomis. Savanorystė Lietuvoje dar nėra tame lygyje, kuriame ji turėtų būti, todėl stengiuosi dėti visas pastangas į tai, kad netolimoje ateityje jos svarbą suprastų kuo daugiau žmonių. Turiu nemažai sumanymų šia linkme, bet viskas su laiku.
Gyvenime nebūna nieko be reikalo. Kai po ilgo laiko grįžau į savo gimtąjį kraštą, Prienus, prieš tai ilgai dirbusi nevyriausybiniame sektoriuje, supratau, kad Prienuose trūksta savanorystės projektų. Kai po kurio laiko mane susiradęs Kristijonas Raibužis pasidalino savo idėjomis, tuomet suvokiau, kad Prienuose yra jaunų žmonių, kurie nori savanoriauti. Taip po truputėlį viskas ir įsisuko.
„Prienų krašto savanorių klubas“ startavo 2018 m. rudenį, bet pats procesas prasidėjo metais anksčiau, kai pradėjau dirbti Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Tiesiog visada buvau linkusi „multitaskinti“ (t.y., daryti daug veiklų vienu metu), todėl man reikėjo žmonių. Iš pradžių prie savanorių prisijungė mano sesė, kuri pasikvietė savo klasiokus. Vėliau atsirado moksleivių iš kitų mokyklų, jie atsivedė savo draugus. Dabar, kai veiklos tapo matomos, apie mus po Prienus jau yra pasklidusios kalbos.
– Koks šios organizacijos tikslas?
– Skatinti savanorystę Prienuose. Savo veikla kurti pridėtinę vertę Prienų kraštui, Lietuvai, pasauliui, žmogui.
– Su kokiomis institucijomis, organizacijomis bendradarbiaujate?
– Esame labai atviri visiems, tiesa, dabar jau šiek tiek atsirenkame, nes kartais tų pasiūlymų daugiau nei mūsų pačių. Veiklas jaunimas gali pasirinkti pats, nėra jokios prievartos. Organizuojame savaitinius susirinkimus, tačiau į juos eiti taip pat neprivaloma. Viskas paremta bendrais susitarimais, demokratija ir tarpusavio pagarba vienas kitam.
Bene daugiausiai bendradarbiaujame su Prienų kultūros ir laisvalaikio centru, Prienų krepšinio klubu, „Harmony park“, organizacija „Laimingas Prienų kraštas“ (esame vieni iš šio judėjimo iniciatorių), „Stipri šeima Prienų krašte“ ir kitomis.
-Ar sulaukėte didelio narių susidomėjimo?
-Amžiaus cenzo nėra, durys atviros ir vyresniems, jeigu tik jie save mato šioje veikloje. Daugiausia tarp mūsų 12–18 metų jaunimo. Grupėje yra apie 40 savanorių, bet aktyvių – apie dvidešimt.
– Prienų savanorių veikloje dalyvauja ir paaugliai, ar nekyla sunkumų? Kaip sekasi suvaldyti paaugliškus kaprizus, narių tarpusavio nesutarimus?
– Geras klausimas! Kartais mane netyčia pavadina mokytoja, nors nesu pedagogė. Būna įvairių situacijų ir nutikimų: tekę padėti spręsti ir meilės santykius, ir tarpusavio nesutarimus, buvę noro vienas kitą skųsti, kad įtiktų man. Bet viskas sutvarkoma, draugai susitaikydavo, o skundų sutarėm netoleruoti, nes jie niekur neveda… Kaip sakoma, nenaikinama piktžolė keliauja visą gyvenimą, todėl dabar vieni kitų neskundžiame. Mano nuomone, tai yra viena iš vertybių, kuri tikrai padės jaunimui ateityje.
Vadovaujamės tuo, kad esame visi skirtingi, bet jeigu matome, kad vyksta kas nors negero, neteisingo ar ne taip, kaip turėtų būti, patys ir sudrausminame. Manau, kad jaunimas turi gebėti kritiškai mąstyti ir vertinti. Ne pirštu rodyti, o imti ir veikti. Juk aš ne policininkė, kad spręsčiau visų bėdeles, ir ne mokytoja, kuri auklėtų vos tik pasitaikius progai – visi mes esame bendros veiklos kolegos, bendražygiai. Ir aš esu tam, kad padėčiau kiekvienam jaunam žmogui atrasti save, nes patirtis savanorystėje – geriausias būdas tai padaryti. Šiuo metu sutariame puikiai, ir mūsų laukia dar labai daug gražių bendrų projektų.
– Organizacija susikūrė visai neseniai, tad ar spėjote jau ką nors nuveikti? Kokias iniciatyvas, veiklas jau įgyvendinote?
– Pagrindinė veikla yra nukreipta į savanorystę jau suformuotose iniciatyvose, organizacijose. Mes esame tarsi žmonių brigada, kurios funkcija – padėti įgyvendinti konkrečius užsiėmimus. Vienas iš didžiausių renginių – tai vasario mėnesį vykęs ledo ir šviesų festivalis „Pasaka“ („Harmony park“). Jame, be šalčio, jaunimui teko susidoroti ir su daugybe kartais net suaugusiam žmogui sudėtingų užduočių (automobilių parkavimas, bilietai, veiklų koordinavimas ir t.t.). Kai kuriems jaunuoliams tai buvo pirmas toks didelis renginys, bet visi susitvarkė puikiai. Jaunimas taip pat aktyviai prisidėjo prie iniciatyvos „Laimingas Prienų kraštas“ įgyvendinimo (tai idėja, kurios tikslas – suvienyti iš Prienų kilusius žmones bei aktyvistus, norinčius būti laimingiems savo krašte bei konkrečiomis mintimis prie tos laimės prisidėti).
Savanoriai aktyviai reiškėsi ir socialinės akcijos „Senių besmegenių sąskrydis“ metu, buvome atsidarę kioskelį, kuriame prekiavome blynais bei arbata, taip bandėme propaguoti socialinį verslumą mūsų mieste. Dažnai darbinę veiklą apjungiu su savanoryste… Man pasisekė, nes niekada nė vienas darbdavys nesakė „ne“. Priešingai, veikla dažnai atsiranda prie strateginių veiklų išpildymo. Daug ar mažai pati prisidėjau prie geresnių Prienų kūrimo – kiekvienam spręsti atskirai. Bet, mano manymu, vien „Senių besmegenių“ idėja ko verta. Jei teisingai visi suprato, tai nebuvo vien tik akcija, tai buvo didelis noras rasti būdą, kad mūsų šventinės eglės puošybai būtų skirta daugiau dėmesio. Kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks, bet daug ką duoda matomumas ir viešumas, tad buvau išsikėlusi asmeninę ambiciją – nacionalizuoti šį renginį. Rezultatai kalba patys už save – eglutė gražesnė, o ir visa Lietuva žino apie šią akciją.
– Ką, Jūsų nuomone, savanoriavimas duoda jaunam žmogui? Kokias vertybes ugdo?
– Pirmiausia, ugdo atsakomybę, nes čia irgi daug reikalų, kur tu turi galimybę pasimatuoti, kiek ir kokių veiklų gali padaryti, kas tau lengva, kas sunku. Tai labai gera platforma dar iki studijų, nes čia gali išsigryninti, ar tu turi vadovavimo įgūdžių, o gal nori jų įgyti ir vis daugiau imiesi veiklose vadybos. Galbūt tu koks fotografas ir tau patinka viską stebėti, ar esi būsimas žurnalistas ir mėgsti viską aprašyti. Veikla taip pat ugdo toleranciją ir, žinoma, pilietiškumą.
Be to, Prienų savanorių klubo nariai įgyja ne tik patirties, bet ir kitų papildomų dalykų, kuriuos tikrai ne visi sau gyvenime gali sau leisti. Tie, kurie savanoriauja žirgų varžybose „Harmony park“, turi galimybę pasimėgauti 5 žvaigždučių viešbutyje esančiu SPA ir laisvu metu pasimokyti jodinėti, pabendrauti su žirgais. Savanoriaujantieji Prienų kultūros ir laisvalaikio centre gali stebėti kino filmus nemokamai ir t.t. Svanorystė – tai didelės galimybės, tik nereikia jų bijoti, nes su laiku kiekvienas supranta, kad tai tave išugdė kaip asmenybę, praplėtė akiratį ir davė daug žinių bei praktikos būsimuose darbuose ir gyvenimo pasirinkimuose. Juk save atrasti yra vienas sudėtingiausių uždavinių žmogui, ir kuo anksčiau pradedame tai daryti, tuo didesnė galimybė ateityje teisingai pasirinkti savo gyvenimo kelią.
– Kuo savanoriavimas gali būti vertingas miestui, o galbūt valstybei? Kuo savanorių klubas naudingas būtent Prienams?
– Prienams kuriama pridėtinė vertė yra labai didelė – jauni žmonės į renginius eina ne mintinai išmoktus eilėraščius deklamuoti, o atstovauti jaunimui, sakyti kalbas, padėti įgyvendinti renginius. Mano nuomone, vien tai, kad jau norite aprašyti mūsų veiklą, rodo, kad ji yra prasminga. Turime daug idėjų ir sumanymų: gal išplėsti veiklą, gal sumanyti naujus renginius, bet reikalų šiai dienai tiek daug, kad vos spėjam suktis. Bendradarbiaudami su iniciatyvos „Stipri šeima Prienų krašte“ nariais, neužilgo turėsime antrąją šios vasaros stovyklą, kurioje konkretizuosime, kokiose veiklose dar labiau propaguosime savanorystę. Bet apie tai sužinosite vėliau, negaliu visko iš karto pasakyti…
– Bet bent trumpai apie ateities planus tikriausiai galite prasitarti…
– Planai – dideli, ambicijos dar didesnės. Ir jų turiu ne tik aš, bet ir daugelis organizacijos narių. Tai labiausiai džiugina. Planuojame surengti ir savanorystės festivalį, įkurti socialinį verslą ir t.t. Bet didžiausias iššūkis – patalpos (iki šiol gyvenome Prienų kultūros ir laisvalaikio centro erdvėje „Prienas“), nes mūsų organizacija ne mažėja, o didėja, tad reikia naujų patalpų. Šiuo metu sprendžiame klausimą, kur norime būti bei kur tokią galimybę rasti. Taip pat didelė problema – ir finansavimas. Šiandien veikla vyksta iš inercijos ir didelio noro, todėl jeigu kas nors paskaitęs norės nuveikti ką nors prasmingo, kviečiu prisidėti ir prie organizacijos idėjos palaikymo.
– Kur gali kreiptis žmonės, susidomėję Prienų savanorių klubo veikla?
– Visi, norintieji prisijungti prie mūsų veiklos, gali rašyti mums į „Facebook’ą“ –Prienų krašto savanorių klubas – arba kreiptis tiesiogiai į mane: el.p. robertospastas@gmail.com, tel. 8 638 55 613.
Rimantė Jančauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“