Europinė parama nenueina perniek – ji keičia ir prieniečių gyvenimus

ES fondų įvairiems projektams skiriamos lėšos Lietuvoje yra išleidžiamos vėjais ir nepasiekia konkretaus žmogaus, – tai vienas iš visuomenėje populiariausių mitų, kuomet kalbama apie Europos Sąjungą. Jį paneigia jau trečius metus Europos socialinio fondo (ESF) agentūros ekspertų atliekamas ilgalaikių Europos socialinio fondo projektų rodiklių tyrimas ir paslaugų gavėjų atsiliepimai.

Paneigia mitą apie iššvaistomus ES pinigus
Minėto tyrimo rezultatai patvirtina, kad ES socialinėms reikmėms skiriamos investicijos yra tinkamai orientuotos, padeda sukurti kokybiškas paslaugas, kurios gerąja prasme keičia žmonių gyvenimus.
2017 m. atlikto tyrimo metu buvo apklausti 1004 gyventojai, dalyvavę 2014 – 2016 m. ESF projektų veiklose. Iš apklaustų 655 paslaugų gavėjų, kurie tuo laikotarpiu naudojosi priemone „Integrali pagalba į namus“, 99 proc. palankiai atsiliepė apie jiems suteiktas paslaugas. Dauguma jų gerai ir labai gerai įvertino paslaugas teikusių darbuotojų kompetenciją, paslaugumą, dėmesingumą, džiaugėsi, kad paslaugas gavo laiku. 96 proc. paslaugų gavėjų jas rekomenduotų ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje.
2019 m. atliekant tyrimą internetu ir telefonu, atsakymai gauti iš 25 tūkst. asmenų. Šeimai suteiktų paslaugų kokybę palankiai vertina net 82,3 proc. šio laikotarpio Europos socialinio fondo projektuose dalyvavusių žmonių.
Investicijų poveikis tirtas ir kitais aspektais. Pasak tyrimo išvadų, 69,4 proc. mokymus baigusių dirbančiųjų įgytas žinias taiko darbe, 40,4 proc. jaunų neaktyvių bedarbių ir 36,5 proc. 55 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, praėjus pusmečiui nuo dalyvavimo veiklose, pradėjo dirbti.
Tyrimas taip pat patvirtina, kad ESF projektų investicijos pasiekia tuos kaimo vietovių gyventojus, kuriems ir yra labiausiai reikalingos.

Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojos (iš kairės): Bendrojo skyriaus vadovė G.Želvienė, direktorė A.Urbonienė, pavaduotoja socialiniams reikalams L.Šeškuvienė, socialinė darbuotoja R.Vaškevičienė.

Vykdo keturis europinius projektus
Pagrįsti tyrimų išvadas galima ir konkrečiais pavyzdžiais iš Prienų rajono savivaldybės. Prienų socialinių paslaugų centras nuo 2016 m., kai pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra, Prienų rajono gyventojams teikia Integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) į namus paslaugas. Partnerio teisėmis dalyvauja europiniuose projektuose „Bendruomeninių namų įkūrimas Prienų rajone“, „Darbas – sėkmės garantas“ ir „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS sistemą“.
Todėl apie tai, kaip keičiasi paslaugų gavėjų situacija, įsitraukus į ESF lėšomis finansuojamus projektus, ar skiriamos lėšos atsiperka, galėjau išgirsti iš pirmų lūpų, kalbėdamasi su Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojomis, dirbančiomis organizacinį darbą, bei pačių paslaugų gavėjų.

Integralios pagalbos poreikis ateityje tik didės
Už projektą „Integrali pagalba namuose“ atsakinga socialinė darbuotoja Rita Vaškevičienė pasakojo, kad pirminiame projekto etape prieš trejus metus darbuotojų mokymams, mobilių komandų sukūrimui, darbui su neįgaliais ir senyvo amžiaus asmenimis, slaugos įrangai, sanitarinėms ir higienos prekėms, apsirūpinimui transportu ir kitoms reikmėms Socialinių paslaugų centrui buvo skirta 156 tūkst. eurų europinių lėšų.
Šiemet projekto tęstinumui – slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, transporto išlaidoms papildomai gauta 62,4 tūkst. eurų. Todėl slaugos paslaugos jų reikalingiems žmonėms teikiamos nemokamai. Už asmenims teikiamas socialinės globos paslaugas iš dalies susimoka patys gyventojai. Be to, lėšų socialinių darbuotojų, psichologų, kitų specialistų atlyginimams skiria ir Prienų rajono savivaldybė. Paslaugos namuose teikiamos ir miesto, ir kaimo gyventojams.
– Mano įsitikinimu, gautos lėšos yra panaudojamos tikslingai, jų reikėtų ir daugiau, nes, senstant visuomenei, socialinės globos ir slaugos paslaugų poreikis rajone yra didelis. Iš sutaupytų lėšų buvome įsteigę papildomą slaugytojo padėjėjo etatą, tačiau, negavus pakankamai lėšų, šiemet jo atsisakėme. Šiuo metu integralios pagalbos specialistų komanda namuose prižiūri, teikia socialines ir slaugos paslaugas 21 asmeniui, o sąraše – 33 rajono gyventojai, yra laukiančiųjų eilėje.
Dauguma – vyresni, bet yra ir darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas nuolatinis slaugos poreikis. Europinio finansavimo dėka, prižiūrint specialistams, jie gali ir toliau oriai gyventi savo namuose, įprastoje aplinkoje“, – atkreipia dėmesį R.Vaškevičienė.
Pagal poreikį paslaugų gavėjus lanko slaugytojas, slaugytojo padėjėjai rūpinasi asmens higiena, išrašo ir nuperka vaistus, prižiūri, kaip jie vartojami, gydo pragulas, perriša žaizdas, iškviečia gydytoją ir pan. Socialinių darbuotojų padėjėjai palaiko švarą kliento namuose, nuperka maisto produktus, gamina valgį, pamaitina.
Anot Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojos socialiniams reikalams Liudos Šeškuvienės, anksčiau tarp senų žmonių vyravo požiūris, kad valstybė jais privalo pasirūpinti nemokamai, savo pensiją jie taupydavo „juodai“ dienai.
-Dabar dauguma vyresnio amžiaus gyventojų, kurie patys nepajėgia apsitarnauti, sutinka primokėti už namuose gaunamas socialines paslaugas, nes nenori užkrauti rūpesčių ant artimųjų pečių, suprasdami, kad jiems taip pat reikia ir dirbti, ir pailsėti, ir pasirūpinti savo gyvenimu. Nuolatiniai mūsų paslaugų gavėjai neretai pageidauja gauti pagalbą namuose, net ir tuomet, kai juos lankantys darbuotojai atostogauja, todėl tenka ieškoti, kas juos pavaduotų,“ – sako L.Šeškuvienė.
Socialinių paslaugų centro direktorės Aurelijos Urbonienės teigimu, apie Integralios pagalbos namuose projekto reikšmę pasako ne tik į paslaugas įtrauktų gyventojų, bet ir pagal jį įdarbintų darbuotojų skaičius (iš viso integralios pagalbos komandą sudaro 20 žmonių).
– Labai svarbūs ir kiti momentai. Projekto lėšomis buvo organizuoti mokymai, kuriuose slaugytojų padėjėjos įgijo žinių, pakėlė savo kvalifikaciją. Atsiradus profesionaliai pagalbai namuose, slaugomų asmenų artimieji gali dirbti, turėti laisvalaikio, – pastebi A.Urbonienė.
Klientų namuose teikiamų paslaugų kokybę padeda įvertinti anketavimas. Paslaugų gavėjų ir jų šeimų narių atsiliepimai patvirtina, kad europinių investicijų nauda socialinės globos ir slaugos reikalingiems žmonėms yra neginčytina.

Dėkingi už visavertį gyvenimą namuose
„Projekto „Integrali pagalba namuose“ dėka mes nesame vieniši, negalios atskirti nuo visuomenės. Kiekvieną dieną ateinančios socialinio darbuotojo padėjėja ir slaugytojo padėjėja nuoširdžiai rūpinasi mano sūnumi. Padeda pamaitinti, išmaudyti, gydo pragulas, pataria, pamoko, informuoja apie įvairius renginius. Tai nuostabiausias projektas, praskaidrinęs mūsų monotoniškas ir beviltiškas dienas. Jo dėka ir aš, slaugydama sūnų, galiu skirti laiko sau: nueiti į parduotuvę, polikliniką, kapines, koncertą ar paplaukioti baseine. Net keturias valandas per dieną galiu būti rami, kad sūnumi rūpinasi profesionalai, kad jis saugus ir laimingas. Tikiuosi, kad integralios pagalbos projektas bus tęsiamas, ir teikiamų paslaugų apimtys didės…“
(Mama Vida)

„Mano 89 metų mamai – senatvinė demensija. Dabar jau treji metai nesikelia iš lovos. Esu dirbanti, ir negaliu mamos prižiūrėti visą dieną. Ateinanti slaugytojo padėjėja ją prausia, maitina, gamina maistą, gydo pragulas, tiesiog būna su ja. Ir man ramu, ir mamai gerai, nes slaugytoja Snieguolė tapo mūsų šeimos nare, galiu ja visiškai pasitikėti.“ (Dukra Ramunė)

„Noriu padėkoti, kad startavo toks projektas, nes iki tol jaučiausi užmiršta ir niekam nereikalinga. Pradėjus lankytis centro darbuotojams, pasijaučiau gyvenanti visavertį gyvenimą. Labai norėčiau, kad tęstųsi darbai, nes mums vieniems būtų labai sunku išgyventi savo namuose. (Su pagarba – klientė Marytė)

„Man nesuprantamas klausimas, ar toks projektas reikalingas. Nesusidūrus su sunkiais ligoniais, neįmanoma suprasti, kaip išvargina slaugymas 24 val. per parą… Projekto dėka gyvenimas palengvėjo. Bet atsirado įtampa, ar projektas bus tęsiamas? Mums jis – neįkainojama parama ir pagalba.“ (Dukra Asta, slauganti 95 metų mamą)

„Kai ryte ateina moterys, rodos, daug šviesiau pasidaro ir ramiau: žinau, kad viskas bus sutvarkyta, paruošta, nupirkta, reikalui esant, pataria, paguodžia, išsprendžia visas problemas. Dėkoju…“ (Laima)

„Paslaugos neįkainojamos ir vertos didžiulės pagarbos.“ (88 metų mamą slauganti dukra Renata).

Bet kokioje šeimos ar asmeninėje situacijoje yra išeitis
Socialinių paslaugų centro darbuotojos darbe susiduria su įvairaus pobūdžio asmenų ir šeimų problemomis, dažniausiai jos pirmos paragina savo klientus kreiptis į specialistus ir kartu ieškoti išeičių. Juolab kad nuo 2018 m. Prienų rajono savivaldybei, Prienų rajono neįgaliųjų draugijai ir Socialinių paslaugų centrui pradėjus įgyvendinti europinėmis lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių šeimos namų įkūrimas Prienų rajone“, atsirado galimybė visoms sunkumus patiriančioms rajono šeimoms nemokamai teikti šias paslaugas: pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, individualias ir grupines psichologo, socialinio darbuotojo, šeimos teisininko konsultacijas, mediacijos (tarpininkavimo) paslaugas, organizuoti paskaitas aktualiomis temomis, šeimų stovyklas, paramos grupes tėvams ir kt.
R.Vaškevičienės teigimu, į šį projektą įtraukiamos ne tik socialinių darbuotojų nuolat lankomos problemiškos šeimos, kuriose taikoma atvejo vadyba, bet ir kitos šeimos, kurioms iškyla vaikų auginimo ir auklėjimo sunkumų, kurios išgyvena skaudžias netektis, ligas, skyrybas, lieka be darbo, susiduria su įvairiomis priklausomybėmis.
Centro darbuotojos tikina, kad neretai tampa teigiamų pokyčių šeimose liudininkėmis. Po pozityvios tėvystės kursų, įgijus reikiamų žinių, pagerėja santykiai tarp tėvų ir vaikų, žmonų ir vyrų, o tarpininkaujant šeimos mediatoriui, prie skyrybų slenksčio atsidūrusios poros susitaiko. Tarpusavio santykių stiprinimui pasitarnauja ir šeimų sutelktumo renginiai: stovyklos, paskaitos, popietės – jie vyko visose seniūnijose.
Šiame visuotinio skubėjimo ir susvetimėjimo amžiuje ir kaimo, ir miesto gyventojams labai reikalinga psichologo pagalba, ypač paauglių suicidiniais atvejais.
-Projekte, pasiskirstę teritorijas, dirba keli psichologai, todėl turime galimybę konsultacijas teikti vietose ir laiku. Informacija apie pagalbos reikalingus žmones mus pasiekia iš socialinių darbuotojų, bendruomenės narių, kaimynų, mokytojų, netgi dvasininkų, džiaugiamės, kad visuomenė nėra abejinga esančiųjų šalia rūpesčiams ir psichologinei savijautai. Gyventojai ir patys išdrįsta kreiptis pagalbos į psichologus, šeimos mediatorius ir kitus specialistus, – pabrėžia A.Urbonienė.
Centro direktorė primena, kad įvairios paslaugos pagal minėtą projektą teikiamos visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų šeiminės ar finansinės padėties. Pavyzdžiui, besilaukiančios mamos lankė grupinius užsiėmimus, kuriuose aptarė pasiruošimą vaikelio atėjimui, gavo patarimų, kaip elgtis situacijose, kurios gali kilti, atsiradus dar vienam šeimos nariui, vyko kūdikių mankštos.

Sėkmė lydi tuos, kurie mokosi ir nori dirbti
Nuo 2018 m. balandžio iki 2021 m. balandžio Prienų socialinių paslaugų centras su kitais partneriais dalyvauja Socialinių inovacijų fondo ir Kauno moters užimtumo informacijos centro įgyvendinamame projekte „Darbas – sėkmės garantas“. Jo tikslas – socialinę atskirtį patiriantiems asmenims teikti tokias paslaugas, kurios jiems padėtų integruotis į darbo rinką, adaptuotis visuomenėje. Projektas orientuotas į socialinės rizikos šeimas, socialinių pašalpų gavėjus ir neįgaliuosius.
Socialinių paslaugų centro Bendrojo skyriaus vadovė, Kauno moters užimtumo informacijos centro savanorė Giedrė Želvienė pasakoja, kad projekto dalyviams siūlomas visas kompleksas paslaugų, veiklų, kurios susijusios su asmens motyvavimu, socialinių įgūdžių atstatymu ar naujų suformavimu:
-Visuomet įsigilinama į situaciją, kodėl žmogus prarado darbinius įgūdžius, kas jam trukdo įsidarbinti: gal tai neįgalusis, ar mama, kurį laiką namuose auginusi vaikus, o galbūt asmuo siekia išmokti ko nors naujo? Išsiaiškinus asmenų poreikius, edukologas kiekvienam iš jų sudaro veiklos planus, pagal kuriuos vyksta individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, juos veda lektoriai iš Kauno.
Ypač noriai lankomi anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo kursai. Stiprinant profesinius įgūdžius, pasiteisino centre organizuoti floristikos užsiėmimai. Mūsų rajone veikia kelios globos įstaigos, teikiamos socialinės ir globos paslaugos namuose, todėl, trūkstant darbuotojų, būtų aktualūs ir slaugos mokymai.
G.Želvienės teigimu, dauguma iš trylikos Prienų rajono gyventojų, lankančių projekto veiklas, yra nuolatiniai Užimtumo tarnybos klientai. kuriems nepavyko įsidarbinti.
„Mes einame kitu keliu – motyvuodami žmones, pastiprindami jų socialinius įgūdžius, kad grįžimas į darbinę aplinką būtų lengvesnis. Pradedame nuo paprastų dalykų – mokome susikurti savo gyvenimo aprašymą, savarankiškai ieškotis darbo internete. Dalyvavimas centro patalpose organizuojamose projekto veiklose grindžiamas savanoriškumu. Papildomai projekto dalyviams galime pasiūlyti psichologo, teisininko, informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugas įsidarbinant.
Galime pasidžiaugti ir vienos projekto dalyvės sėkmės istorija. Pastebėję, kad moteriai mokymuose puikiai sekėsi, laikinai ją įdarbinome Socialinių paslaugų centre aplinkos tvarkymo darbams pagal Savivaldybės finansuojamą užimtumo programą. Be abejo, ne tik šiai, bet daliai kitų projekto dalyvių centre lankytos veiklos tapo postūmiu keisti savo gyvenimą: atsirado tokių, kurie užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ar nusprendė mokytis toliau.

Įstaiga sieks europinio paslaugų kokybės sertifikato
Prienų socialinių paslaugų centras ieško būdų, kaip galėtų įsivertinti šeimoms teikiamų paslaugų kokybę. Šių metų birželį įstaiga pasirašė sutartį su VšĮ Valakupių reabilitacijos centru dėl dalyvavimo projekte, kurio tikslas diegti įstaigoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemą ir gauti EQUASS Assurance sertifikatą Paramos šeimai skyriuje teikiamoms bendrosioms ir socialinės priežiūros paslaugoms. Projekto tikslinė grupė – vaikai ir šeimos, auginančios nepilnamečius ir besilaukiančios šeimos, kurioms taikoma atvejo vadyba.
-Neretai visuomenėje dėl socialinių darbuotojų darbo kyla įvairių interpretacijų. Visgi valstybė daug investavo į socialinių darbuotojų paruošimą, jų kvalifikaciją, todėl jos turi tapti ne šeimų gyvenimo kontrolierėmis, bet kokybiškų ir žmonių poreikius atitinkančių paslaugų teikėjomis, – pabrėžia direktorės pavaduotoja Liuda Šeškuvienė. – Tačiau kaip tą kokybę pamatuoti? Europos socialinių paslaugų platforma yra sukūrusi kokybiškų paslaugų atitikties standartą. Pateikiama bent dešimt kriterijų, pagal kuriuos bandysime įsivertinti savo kompetenciją, gebėjimą organizuoti ir teikti į asmenį orientuotas paslaugas, partnerystę, darbo etiką ir kt. Atitinkamai mus vertins ir paslaugų gavėjai, ir auditoriai…
Centro direktorė Aurelija Urbonienė įsitikinusi, kad sertifikuoti paslaugas europiniu lygmeniu įstaigai yra prestižo reikalas, o darbuotojams – tai galimybė kelti kvalifikaciją, stiprinti savo kompetencijas, pasidalinti savo patirtimi su kitų panašių įstaigų darbuotojais.
Žinoma, europinių standartų įgyvendinimas praktikoje iš darbuotojų pareikalaus ir laiko, ir pastangų, ir atsakomybės, tačiau, pasak direktorės, jei įstaiga deklaruoja, jog yra inovatyvi ir tobulėjanti, darbuotojai taip pat turi eiti koja kojon su naujovėmis…
Dalė Lazauskienė