Gurmaniška intelekto puota

Praėjusį penktadienį į buvusią Ustronę, dabar Jundeliškes, susibūrė tradicinių Stanislovo Moravskio skaitymų dalyviai. Šiemet jie turėjo galimybę sužinoti, ką kadaise valgė ir gėrė Panemunių dvarų ir dvarelių gyventojai, pasiklausyti klasikinės muzikos ir netgi paragauti vieną iš pristatytų patiekalų.

Vakarą ištrauka iš Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ pradėjo aktorius Andrius Bialobžeskis. Renginio metu aktorius klausytojus žavėjo ypač įtaigiu ištraukų iš Stanislovo Moravskio kūrinių „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“ ir „Broliai Bajorai“ skaitymu.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, archeologas, komunikacijos specialistas bei gastronomijos istorikas prof. Rim-vydas Laužikas pasakojo apie valgymo kultūrą senuosiuose Lietuvos dvaruose ir atskleidė, kad didžiausias dėmesys buvo skiriamas pietų meniu. „Kuo daugiau patiekalų – tuo prabangesniais buvo laikomi pietūs“, – sakė R. Laužikas. Svečias privertė susimąstyti, kad maistas, kuris mums atrodo kasdienybė, anksčiau buvo prabanga. Vienas iš tokių patiekalų – arkasas, gaminamas iš varškės. Galimybė valgyti varškės patiekalus dvaruose buvo aukšto statuso ženklas. Tarp svarbiausių patiekalų buvo ir krupnikas. Taip vadinta ir kruopų sriuba, ir alkoholinis gėrimas. „Krupnikas – gėrimas užėmė aukštesnę vietą nei krupni kas patiekalas. Anas bernas, o šis kunigaikštis“, – juokavo R. Laužikas. Anot jo, kiekviena šeimininkė turėjo mokėti gaminti krupniką taip, kaip „poterius“ kalbėti.
St. Moravskio kūrybinio palikimo puoselėtoja ir renginio vedėja istorikė Reda Griškaitė priminė, kad gastronomija (valgių gaminimo mokslas) buvo labai svarbi Moravskio gyvenime. Jis daug ko šioje srityje išmoko tiesiog klausydamasis, kaip jo tėvas Apolinaras – taip pat didelis gurmanas – duoda nurodymus savo virėjui. Tuomet, kai gyveno Moravskis, didesnių ir turtingesnių dvarų virtuvėse karaliavo virėjai, o ne virėjos. Moteris virėja buvo laikoma ne tik blogo tono ženklu, bet ir apskritai nesusipratimu.
Tačiau priešingai nei virtuvėje, moterys šeimininkavo to meto vaistinėlėse. Tai – dvaro patalpa, magiškasis kambarėlis, liaudiškai vadinamas tiesiog aptiekėle, aptieka, aptečka… Su tuomečio dvaro vaistinėle renginio dalyvius supažindino architektas ir architektūrologas Marius Daraškevičius. Jis pasako-jo, kad vaistai dažniausiai būdavo gaminami namuose, o ligos atveju žmonės pagalbos ieškojo dvaruose. Vaistinėlės turinys buvo išties įdomus: moterys ten laikė džiovintas žoleles, gyvūnų taukus, rožių vandenį, smilkalus… ir kovo sniegą. Moterys jį naudodavo grožio procedūroms, nes tikėjo, kad jis turi ypatingų savybių. M. Daraškevičius neslėpė, kad šis vaistinėlės akcentas jį ypač sudomino. Tačiau dar labiau nustebino, kad vis dar yra apie tai žinančių žmonių – kai M. Daraškevičius lankėsi Švedijoje, ten gyvenančios moterys prasitarė apie šią „grožio paslaptį“.
Skaitymų pabaigoje R. Griškaitė atkreipė dėmesį į tai, kad apie Lenkijos ir Lietuvos valstybėje vyravusį ypatingą vaišingumą ir net įpareigojimą valgyti ir gerti svarstoma visaip. Dažniausiai sakoma, jog dėl prievartinio vaišingumo ir rajumo mes ir savo valstybę pragėrėme ir pravalgėme. Tačiau Moravskio laikais buvo ir tokių, kurie sakė kitaip – kad galbūt kaip tik maistas, valgymas, tradicijų laikymasis – tą valstybę padės ir atgaivinti. Istorikė ragino retsykiais prisiminti Moravskį, kuris sakydavo, kad ten „kur pilvas, ten ir mūsų širdis“.
Renginio metu skambėjo vokiečių kompozitoriaus Emilio Sochtingo muzika, kurią atliko Agata Ursul (smuikas), Benas Gocentas (smuikas) ir Povilas Lukaševičius (violončelė). Paskui visi vaišinosi krupniko sriuba ir dalinosi patirtais įspūdžiais. Net lietus ir tai, kad ne visiems užteko vietų atsisėsti, nesutrukdė džiaugtis muzika, S. Moravskio tekstais ir kalbėjusiųjų įdomiomis įžvalgomis.
Liucija Ališauskaitė

Skaitymų organizavimą rėmė Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė. Tai vienas iš Birštono viešosios bibliotekos projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.“ renginių.

Renginio organizatoriai už pagalbą, organizuojant tradicinius St. Moravskio skaitymus ir jaukios aplinkos sukūrimą dėkoja: Danutei Siniavskienei, Nemajūnų bendruomenei Santalka, jos pirmininkei Irenai Šliaužienei ir Romualdui Žukauskui, verslininkams Rūtai ir Rimvydui Baranauskams, „Tulpės“ sanatorijos direktorei Liucijai Patinskienei, jurginų augintojoms Aušrai Juozapavičienei ir Žydruolei Pivarauskienei, Birštono viešosios bibliotekos darbuotojams Ledinai Tamošiūnienei, Eitmyrai Grybauskienei, Danguolei Straukuvienei ir Jonui Dirginčiui bei režisieriui Rimantui Jacunskui.