Laimingo gyvenimo link…

Šiuolaikinio darbo pasaulio dinamika ir mokymosi galimybių įvairovė žmogui, o ypač jaunam, kelia gausybę reikalavimų. Jam būtinos kompetencijos, apibrėžiamos kaip nuostatų, žinių, supratimo ir gebėjimų visuma, kuria grįstas savęs ir savo karjeros pažinimas, jos planavimas, valdymas ir derinimas su kitais gyvenimo aspektais. Todėl ugdymas karjerai – reikšminga Jiezno gimnazijos, kaip ir kiekvienos mokyklos, darbo dalis, kurios ugdomasis poveikis jaunuoliams išlieka visą gyvenimą. Juk sėkmingai pasirinkta profesija, įgytas atitinkamas išsilavinimas, rasta vieta darbo rinkoje – sudedamoji laimingo gyvenimo dalis.

Nelengva jaunam žmogui įžengti į savarankišką gyvenimą, rasti jame savo vietą. Todėl mūsų gimnazija, besidžiaugdama sėkmingais buvusiais mokiniais, jau keletą metų puoselėja tradiciją kviestis juos susitikti su tais, kurie tebesėdi mokykliniame suole, ir papasakoti apie savo kelią, pasidalinti jame sukaupta patirtimi, padrąsinti, suteikti pasitikėjimo ir noro  turėti gražią ateitį.Tad labai smagu, kad priešpaskutinę šių mokslo metų savaitę papuošė mokinių susitikimai su Vilniaus atviro jaunimo centro ,,Mes“ direktore Asta Bieliauskaite, VĮ ,,Pagalba ligoniui“ direktore ir bendrosios praktikos gydytoja Giedre Baniene, sporto komentatoriumi, žurnalistu, televizijos laidų vedėju Sauliumi Nalivaika, Prienų ir Birštono laikraščio „Gyvenimas“ redaktore ir žurnaliste Ramute Šimukauskaite bei Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotoju Andriumi Tamošiūnu, kurie moksleiviams pasakojo savo sėkmės istorijas,  supažindino su profesijos pasirinkimo ypatumais.
Asta Bieliauskaitė, Vilniaus atviro jaunimo centro ,,Mes“ direktorė, Jiezno vidurinę mokyklą baigė prieš dvidešimt penkerius metus. Prisimindama savo, anuometinės abiturientės, nedrąsiai besidairančios į profesijų raizgalynę, norus, viešnia šypsojosi: ,,Maištaudama prieš lyginimą su ,,tiksliukais“ broliais, norėjau ir lietuvių kalbos bei literatūros, ir prancūzų kalbos, ir psichologijos… Nugalėjo lietuvių kalba. Bet gyvenimas sudėstė taip, kad realizavau ir anas svajones“. Ji pabrėžė, kad bet kuriame darbe būtinas pareigingumas ir atsakomybė. Kiekvienas darbdavys vertina motyvuotą ir atsakingai į darbą žiūrintį žmogų. Malonu, kad Asta pasiūlė gimtajai mokyklai konkrečią pagalbą – bendradarbiauti su jos vadovaujamu jaunimo centru.
Visi jiezniečiai pažįsta gydytoją Giedrę Banienę. Prisipažinusi, kad studijuodama į Jiezną grįžti visai neketino, gydytoja emocingai pasakojo apie savo mokyklinius metus, siekius, svajones, jų įgyvendinimą. Ji akcentavo, kad visais gyvenimo etapais norėjo kažko daugiau, įdomiau, visur ieškojo savojo ,,aš“. O į klausimą, kas padėjo įveikti ir nelengvus medicinos mokslus, ir kitus gyvenimo sunkumus, G.Banienė atsakė: ,,Šypsena“. Viešnia linkėjo mokiniams išsirinkti tokią profesiją, kuri leistų realizuoti save.
Saulius Nalivaika Jiezne niekada nesimokė. Tačiau čia, kaip jis pats sakė, prabėgo visos jo vaikystės atostogos – šauni Jiezno vidurinės mokyklos mokinė kažkada buvo jo mama Saulė, čia tebegyvena močiutė. Taigi garsus TV3 žurnalistas – mūsų mokyklos anūkas. Pasigrožėjęs atsinaujinusiomis gimnazijos erdvėmis, nuoširdžiai ir atvirai jis pasakojosi paauglystės istorijas, kai toli gražu nebuvo pavyzdingas mokinys, o kiemo kompanija užsiėmė visai ne pagirtina veikla. Tėčio patarimu baigęs teisės mokslus, teisininku Saulius vis tik netapo: ,,Jaučiau, kad tas darbas – ne man“. Kelias į sporto žurnalistiką nebuvo lengvas: svečias pasakojo, kaip beveik metus be atlygio komentavo sporto rungtynes, kol pagaliau buvo pastebėtas ir pakviestas dirbti į sporto kanalą. Jis keletą kartų pakartojo žodį ,,disciplina“ – be jos joks siekis neįmanomas. Baigdamas draugišką pokalbį, Saulius pasiūlė savo paramą: ,,Drąsiai kreipkitės, jei kada kiltų kokių klausimų ar neaiškumų“. Ką gi: po susitikimo S.Nalivaika ,,praturtėjo“ visu pulku FB draugų.
Andrius Tamošiūnas – žurnalisto Sauliaus bendraamžis: Jiezno gimnaziją jis baigė prieš penkiolika metų. Kaip pats sakė, mokykloje visai nebuvo moksliukas, tad ir brandos egzaminų rezultatais pasigirti negalėtų. Tačiau studijų laikotarpis tarsi atvėrė jam kitą pasaulį: po sėkmingų bakalauro metų sekė magistrantūra, paskui – ir doktorantūra. Šiuo metu Andrius – mokslininkas, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Savo pavyzdžiu jis drąsino tuos, kurių dienynuose nesipuikuoja dešimtukai. Svarbiausia – studijuoti tai, ką labiausiai mėgsti ir kas geriausiai sekasi, o paskui jau ieškoti, kur savo gebėjimus pritaikyti, juos tobulinti ir būtinai gilinti žinias.
Solidžiausia renginio viešnia – Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė: šiemet jos laida švęs mokyklos baigimo penkiasdešimtmetį. Ta mokykla, kurioje mokėsi miela viešnia, mokyklos tvarka, mokytojų ir mokinių santykiai gerokai skyrėsi nuo dabartinės, tad auditorijai buvo ko pasiklausyti. ,,Matydama, kaip senelis vertina spaudą, nuo mažens žinojau, kad ,,rašysiu laikraštį“,- šypsojosi rajono laikraščio redaktorė. Nelengvas jos kelias į žurnalistiką – prasmingas pamokymas, kaip atkakliai reikia siekti savo tikslo.
Šviesūs ir susikaupę mokinių, dalyvavusių susitikimuose su garbiais svečiais, veidai – liudijimas, kad pasėti patirties grūdai krito į gerą dirvą. Ačiū už tai renginio organizatorei mokytojai Nijolei Černevičiūtei, gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorei, ir visiems jai talkinusiems gimnazijos bendruomenės nariams.
Nijolė Kuliešienė
Jiezno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė