Beliko vos kelios dienos iki gražiausios pavasario šventės – Velykų. Pradėję ruošos darbus, pagalvosime ne tik apie tai, kokių vaišių patiekti pietums, bet ir kaip originaliai, nebrangiai papuošti šventinį stalą bei namų interjerą, kokiu siurprizu nudžiuginti savo artimuosius. Pasidairyti velykinių idėjų, o gal ką nors mielo ir įsigyti galite darbo dienomis užsukę į Prienų rajono neįgaliųjų draugijos būstinę (Basanavičiaus g. 20), kur veikia draugijos narių rankdarbių Velykinė paroda.
Nustebti tikrai bus dėl ko: įvairiomis technikomis išdailinti margučiai, dekoratyvūs velykiniai kiaušiniai, pavasarinės puokštės ir kompozicijos, nėriniuotos staltiesės ir servetėlės, puošnūs mezginiai, megzti viščiukai, pinti, iš popieriaus lankstyti, siūlų kanteliais puošti krepšeliai, nertos rankinės, riešinės, šlepetės, ažūriniai popieriaus karpiniai, siuvinėti paveikslai, sėklomis, grūdeliais ir kita gamtine medžiaga dekoruotos vazelės, 
padėkliukai… Darbščios moterys derino skirtingas technikas ir medžiagas, įdėjo nemažai savo išmonės ir meilės, todėl tokių rankų darbo grožybių nerasite jokiame prekybos centre.
Vienos moterys kuria namuose, kitos trečiadieniais ir penktadieniais renkasi į užimtumo specialistės Linos Šakočienės vedamus užsiėmimus, kuriuose išmoksta naujų dalykų, pasidalina patirtimi. Kai kurie darbai, pavyzdžiui, Velykinės puokštės, pagaminti drauge.
Akį traukia įvairiais būdais marginti kiaušiniai: tradiciškai, pagal dzūkų tradicijas išpiešti vašku, puošti dekupažo technika, plunksnomis, apnerti, dekoruoti atlasine juoste, karoliukais… Dekoro priemonės priklauso nuo fantazijos, – tikina moterys.
Draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė kuklinasi, kad jos darbelių yra mažiausia, tai – 
margučiai, karpiniai. Genutė Lekavičienė pristato dekoruotas vazas, virbalais megztas servetėles, staltieses, apykakles, iš popieriaus pagamintus krepšelius, padėkliukus. Lina Šakočienė stebina karpytais paveikslais, „atlasiniais“ kiaušiniais, dirbtinių gėlių kompozicijomis. Onutė Jankauskienė daugiau megzti pradėjo išėjusi į pensiją, šiandien jos megztais gaminiais – kepurėmis, šalikais ir kitkuo apdovanoti ir artimieji, ir giminaičiai. Parodoje eksponuojama jos rankų darbo rankinės, kosmetinės, riešinės, šlepetės, rankinės.
Marytė Lazutienė taip pat mezga, daugiausia drabužius, parodoje galima išvysti puošnias sukneles, megztinius, šalikus ir skraistes. Nijolė Suchackienė – gerai įvaldžiusi nėrimo vąšeliu techniką, ji pristato servetėles, nėrinių krepšelius bei padėkliukus kiaušiniams – jie tinka originaliai dovanai artėjančių švenčių 
proga. Janina Šilkaitienė tęsia kiaušinių marginimo vašku tradiciją. Onutė Vinickienė megztų eksponatų sąrašą papildo ir megztomis gėlėmis – segėmis.
Parodoje yra ir darbų, kurių dvi moterys, ko gero, nė už ką neparduotų, nes jie turi muziejinę vertę. Virginija Sutkienė, parodžiusi savo iš vytelių pintus darbus, užsimena, kad parodoje eksponuojami ir jos mamytės Albinos Šiupienienės kryželiu siuvinėti spalvingi paveikslai. Kaip pasakojo ponia Virginija, jos mama siuvinėti pradėjo Sibire – eidama į darbus, visuomet kišenėje nešdavosi medžiagos skiautę, adatą ir siūlų kamuoliuką, juos išsitraukdavo trumpomis atokvėpio minutėmis, taip trumpindama tremties dienas. Keletas siuvinių su ja parkeliavo ir į Lietuvą.
„Tai pirmoji mūsų narių darbų paroda būstinėje. Ir Prienuose, ir seniūnijose turime daug 
nagingų moterų, kurios savo negalias palengvina megzdamos, nerdamos, siuvinėdamos, išbandydamos kitas rankdarbių technologijas. Rankdarbiai – paveiki terapija. Kai įsigilini į atliekamą darbą, ir nerimas nuslenka, ir diena giedresne tampa,“ – pastebėjo Prienų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“