Šilavotiškiai buvo aktyvūs

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet vykusiuose seniūnijų ataskaitiniuose susirinkimuose seniūnai gyventojams priminė apie kasdienius darbus ir daugiausia rūpesčio keliančias problemas. Vieni iš jų apie skaudulius kalbėjo aštriau, kiti – švelniau, bandydami susirinkimą paversti tiesiog draugišku pasišnekėjimu su savivaldybės vadovais ir susirinkimuose dalyvavusiais savivaldybės Tarybos nariais.

Šiemet jų būrys susirinkimuose buvo margesnis, nes dalyvavo ir kadenciją baigiantys, ir vėl pasitikėjimą pelnę, ir naujai išrinkti Tarybos nariai. Tad, žinoma, skyrėsi ir jų pasisakymai. Kitą savaitę prisieksiantiems tarnauti žmonėms naujokams užteko tik prisistatyti, o baigiantiems kadenciją reikėjo gal ir „muštis į krūtinę“ dėl neišsipildžiusių žmonių lūkesčių bei neišspręstų jų gyvenimą sunkinančių problemų. Po susirinkimo Šilavoto seniūnijoje smagu buvo pajusti, kad gyventojai tampa pilietiškesni ir reiklesni. Jie kalbėjo ne tik apie tai, kaip reikėtų ūkiškiau tvarkytis vietoje, bet ir išsakė priekaištų dėl to, kad, gražindami ir tvarkydami Prienus, politikai pamiršta apie investicijas seniūnijų infrastruktūrai bei jose vykstantiems reikšmingiems renginiams.
Jono Mikučiausko ir jam pritarusiųjų nuomone, būtent Tarybos nariai turi atsiskaityti juos rinkusiems gyventojams, o ne paskirti seniūnijos darbuotojai, kurie yra tik vykdytojai. Beje, ne dažnai tenka išgirsti ir pačius Tarybos narius, atsiprašančius už nepadarytus darbus ar netesėtus pažadus. Šilavote tai išgirdau. Cezaras Pacevičius ir Vaidas Kupstas, naujoje kadencijoje planuojantys tapti valdančiosios koalicijos nariais, viliasi, kad būsimi ketveri veiklos metai bus sėkmingesni, darant įtaką sprendimų priėmimui ir kontroliuojant administracijos darbą. Kaip tik būtent administracijos specialistų ir buvo pasigesta ne vienos seniūnijos ataskaitiniame susirinkime. Jiems gyventojai turėjo ir konkrečių, ir bendresnių klausimų. Jų išsakė ir Šilavoto krašto gyventojai.
Ir dar. Iš šilavotiškių galima pasimokyti, kaip darniai gali bendrauti visi seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai.

Dalinasi ir rūpesčiais, ir džiaugsmais
Prieš ketverius metus organizuodami susitikimus „Po „Gyvenimo“ stogu“, susitikome ir su Šilavoto seniūnijos seniūnaičiais bei bendruomenių pirmininkais. Tad jau tada turėjome progos pajusti, kad tą grupelę aktyvių žmonių galima pavadinti darniu kolektyvu. Kiekvienas iš jų gerai žinojo ne tik apie savo seniūnaitijos ar bendruomenės narių problemas, bet ir su tokiu pačiu rūpesčiu dalinosi mintimis ir apie kaimynų bėdas bei skaudulius. Bičiuliškai, panašiai, kaip ano susitikimo metu, pokalbis dėliojosi ir dabar, prieš ataskaitinį susirinkimą susitikus su mero pavaduotoju Algiu Marcinkevičiumi.
Nebuvo kalbų ar priekaištų, kodėl, pavyzdžiui, pirmiau buvo apšviesta kaimynų, o ne jų gyvenvietė, kodėl pirmiau remontuojamas tas ar anas kelias. Seniūnaičiai ir bendruomenių lyderiai geranoriškai komentavo ir bene svarbiausius praėjusiais metais seniūnijoje vykdytus apšvietimo pertvarkymo darbus, atkreipdami dėmesį į visai tamsoje skendinčias gatves ir jau pakabintų šviestuvų išdėstymą Jiestrakyje, Ingavangyje, Klebiškyje ir kitose gyvenvietėse. Jų įsitikinimu, turėtų būti apšviestos būtent tos vietos, kuriomis vaikai eina į mokyklą, gyvena garbaus amžiaus žmonės, tad, prieš tvirtinant šviestuvų išdėstymo schemą, būtina įsiklausyti ir į gyventojų nuomonę. O ją geriausiai ir žino seniūnaičiai bei bendruomenių vadovai.
Šį kartą šilavotiškiai dar patikėjo, kad pernai pradėti apšvietimo tinklo pertvarkos darbai bus tęsiami ir seniūnijoje neliks tik žvaigždžių ar mėnulio šviesa apšviestų gatvių ir gyvenviečių. Bet, kaip sakė jiestrakietė Danutė, jie jau turi ir tokių patirčių, kai valdžia gali pameluoti ar dėl kokių kitų priežasčių netesėti pažadų. Pavyzdžiui, kad ir dėl stotelės įrengimo ties Klebiškiu Prienų link. Gyventojai prašymą parašė dar prieš pusantrų metų. Taigi praėjo metai, daugiau, o stotelės kaip nėra, taip nėra.
Atsakydamas į šilavotiškių priekaištus dėl stotelės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius greito sprendimo ir vėl nepažadėjo. Mat Kauno regiono keliai, kuriems priklauso minėtas kelias, per 4 metus rajone įrengė tik vieną stotelę. Vicemero nuomone, jeigu kartu su savivaldybės prašymu kreiptųsi ir bendruomenė, gal tuomet kelininkai greičiau išgirstų Klebiškio žmonių balsą. Gyventojai pažadėjo spėriai dar kartą surinkti parašus.

Kalba ir siūlo sprendimus
Šilavotiškiams yra kilę abejonių ir dėl Stuomenų link vedančios Ąžuolų gatvės kelio kapitalinio remonto. Pasak Jiestrakio seniūnaitės, problema tame, kad projektui įgyvendinti buvo skirta 67 000 eurų, o investuota, sako, 55 000 eurų. Gyventojams įdomu, kur nukeliavo nepanaudoti pinigai, nes situacija tiesiog patinė: ir pinigai dingo, ir kelias nebaigtas remontuoti. Iš pradžių, žmonių teigimu, dar buvo žadėta užbaigt darbus, dabar jau tyla, bet šilavotiškiai nelinkę nuleist rankų ir nusiteikę rast „paslėptus galus“.
Ir tai, ko gero, ne vienintelė panaši situacija rajone. Apie panašias, o dar ir sudėtingesnes problemas, susijusias su kelių priežiūra bei remontais, vėliau teko girdėti dar griežtesnių vertinimų ir kaimyninėje Veiverių seniūnijoje. Taigi dauguma klausimų, kuriuos aktyviai į viešumą kėlė Šilavoto krašto gyventojai, yra svarbūs ir kitų seniūnijų žmonėms. Tik jie gal piktinasi tyliai, o šilavotiškiai kalba garsiai ir siūlo sprendimus. Kad ir, pavyzdžiui, dėl po laukus išbarstytų atliekų surinkimo konteinerių. Sustatyti arčiau kelių, bet nepritvirtinti, jie, pūstelėjus stipresniam vėjui, išblaškomi po laukus, apverčiami. Be to, ir atliekų vežėjai jų nesaugo, ypač žiemą, kai jie būna įšalę į minkštą gruntą. Pildami šiukšles, vežėjai juos sudaužo. Pasak į šią problemą dėmesį atkreipusio ūkininko, laukų savininkai priversti nuolat rinkti vėjo blaškomas šiukšles. Ir taip, matyt, yra ne tik Šilavoto krašte. Šilavotiškis ūkininkas ne tik piktinosi esama netvarka, bet ir siūlė galimą problemos sprendimo būdą. Jo manymu, didelių pinigų stovui ir grandinėms konteineriams pritvirtinti tikrai nereikia.

Ir „runkeliai“ nori skaityti
Šilavoto gyventojai tikrai ne vieninteliai rajone, patiriantys didelių nepatogumų dėl pradėtos vykdyti Lietuvos pašto reformos. Tiesa, šiuo metu reforma sustabdyta, bet mums, deja, nuo to ne lengviau, nes vietoje buvusių 11 pašto skyrių turime tik penkis. Be paštų liko Stakliškės, Pakuonis, Išlaužas, N. Ūta, Vyšniūnai ir Šilavotas. Tad turime tokią situaciją, kai žmonės po kelias valandas lauke laukia atvažiuojančio taip vadinamo mobilaus laiškininko, kad galėtų susimokėti mokesčius, o spaudą gauna vėlai vakare ar kitą dieną nei išeina laikraštis. Protu net ir sunku paaiškinti, kokiais ekonominiais skaičiavimais, jeigu jau rūpi ne žmonės, o tik skaičiai, paremti sprendimai, kai Šilavoto miestelyje vieni tos pačios gatvės gyventojai spaudą gauna iš ryto, o kiti – tik vakare.Taip atsitinka dėl to, kad vienam laiškanešiui spauda atvežama į Šilavotą, o kitam perduodama Išlauže, tad kol jis prieš tai apvažiuoja Išlaužo kraštą, šilavotiškiai jau ir vartus nakčiai būna užsidarę. Gal taip siekiama, kad žmonės atsisakytų laikraščių ir žurnalų?
– Bet „runkeliai“ dar nori skaityti,- komentuodamas iškreiptos „reformos“ pasekmes sakė Jonas Žukauskas, apeliuodamas į valdžios dėmesį žmonėms, kurio daugeliu atvejų, kaip ir šiuo, trūksta.
Juo labiau, kad, kai buvo ruošiamasi paštų naikinimo vajui, jo vykdytojai pirmiausia apsilankė savivaldybėse ir pažėrė krūvas pažadų apie naujus automobilius mobiliems laiškanešiams bei nupiešė rožinius vaizdelius, kaip čia bus gerai. Lankėsi jie ir Prienuose, tad manau, kad su Lietuvos pašto atstovais bendravę savivaldybės žmonės turi teisę ne tik paklausti, bet ir pareikalauti vykdyti pažadus.

Kvietė teikti projektus
Taigi Šilavoto seniūnijos susirinkimas buvo „gyvas“, ir kalbos biro „ne į vienerius vartus“. Namų darbų buvo užduota ir savivaldybei atstovavusiam mero pavaduotojui Algiui Marcinkevičiui. Jis pažadėjo išsiaiškinti abejonių sukėlusius klausimus ir apie tai informuoti seniūnijos darbuotojus.
Mero pavaduotojas taip pat priminė apie Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, Bendruomenių rėmimo, Vaikų specializacijos, Gabių vaikų ir Studijų rėmimo programas ir paragino šilavotiškius teikti joms paraiškas.
Būti aktyvesniems ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis šilavotiškius kvietė ir susirinkime dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Ilona Lenčiauskienė, o Jiezno paramos šeimai centro specialistė Lina Butkuvienė papasakojo apie šiame centre teikiamas paslaugas.

Ramutė Šimukauskaitė