Naujieji metai atnešė naujų problemų nedidelėms miško ruošos įmonėms. Įsigaliojus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parengtoms 2019 metų medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygoms, smulkieji rangovai ėmė viešai reikšti savo pretenzijas, teigdami, jog reikalavimas sumokėti išankstinį 5 proc. metinių apyvartinių lėšų dydžio garantą faktiškai sužlugdytų jų verslą, kuris dešimtmečius juos maitino, ir priverstų juos tapti valstybės pašalpų gavėjais. Galimai dėl to VMU skelbtas konkursas miško rangos darbams Prienų regioninio padalinio teritorijoje pirkti buvo simbolinis – dokumentus viešųjų pirkimų konkursui pateikė tik viena įmonė. Smulkiuosius rangovus sutrikdė ir sudėtingi tarptautinio elektroninio viešojo pirkimo reikalavimai, kurie žmonėms, dirbantiems fizinį darbą miške, pasirodė neperprantami. Todėl dauguma jų konkurse paprasčiausiai nedalyvavo, nesugebėdami užpildyti pasiūlymų dokumentų.
Į susitikimą Prienuose pakvietė suinteresuotas puses
Prienų rangovų skundus išklausęs Seimo narys Andrius Palionis sausio 4 dieną Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioniniame padalinyje organizavo Prienų, Kauno ir kitų regionų miško ruošos rangovų susitikimą – diskusiją su Valstybinės miškų urėdijos direktoriumi Mariumi Pulkauninku ir jo pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai Valdu Kaubre. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, šio komiteto narys Kęstutis Bacvinka, Miško darbų rangovų asociacijos (MDRA) valdybos narys Audrius Radvilavičius.
Seimo nariai A.Palionis ir K.Mažeika išsakė problemas, su kuriomis į juos kreipėsi miško darbų rangovai. A.Palionio teigimu, smulkiųjų įmonių atstovai susirūpinę dėl to, jog, prieš pradedant darbus, jiems tektų „įšaldyti“ dalį savo lėšų – jų įsitikinimu, kelių tūkstančių eurų dydžio garantas teturint 20 – 30 tūkst. eurų metinę apyvartą, jiems būtų per didelė suma. K. Mažeika kalbėjo apie socialinį aspektą, dėl kurio labai svarbu iš susitikimo išeiti su atsakymais. Anot jo, medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygų pasikeitimai neramina nedideles įmones, kurios rajonuose sukūrusios darbo vietų nekvalifikuotiems darbininkams. O pastariesiems ir mažai apmokamas darbas miške yra bene vienintelė galimybė išmaitinti savo šeimas.
Tikslas – suvienodinti sąlygas visuose padaliniuose
Valstybinės miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas patikino, kad valstybės įmonė taip pat siekia išsaugoti patikimus santykius su rangovais, nes nuo jų priklauso, ar bus įvykdytos VMU ilgalaikės sutartys su medienos pirkėjais. Jis pabrėžė, jog VMU nori paslaugas pirkti iš „pirmų rankų“, todėl svarbu, kad rangovai laikytųsi sutartinių įsipareigojimų, neperleistų jų tarpininkams. Jo teigimu, Lietuvoje veikia apie 200 įmonių, kurios teikia medienos ruošos ir miškininkystės paslaugas (pernai dirbo 140 tokių įmonių), su jų pajėgumais planuojama iškirsti 2,95 mln. ktm žaliavinės medienos, t. y. 75 proc. metinės kirtimo normos, kuri aplinkos ministro įsakymu 2019 m. sudarys 3,8 mln. ktm. Likusią dalį medienos savo jėgomis paruoš pati įmonė.
Kalbėdamas apie medienos ruošos apimtis, VMU direktoriaus pavaduotojas Valdas Kaubrė apgailestavo, jog konkursuose medienos ruošos paslaugoms atlikti 2019 – 2020 m. nupirkta tik 38 proc. pasiūlyto paslaugų kiekio. 22 regioniniuose padaliniuose paskelbtų konkursų metu tik dviejuose padaliniuose nupirkta 100 proc. viso paslaugų kiekio, trijuose padaliniuose konkursai neįvyko, keturiuose – dar galioja anksčiau sudarytos medienos ruošos paslaugų sutartys. Įvertinusi savo resursus ir sutartis su rangovais VMU šiuo metu gali atlikti 59 proc. planuotų medienos ruošos darbų. Todėl bus skelbiami nauji konkursai.
Nors VMU susidūrė su tam tikrais sunkumais, direktorius M. Pulkauninkas neabejojo, kad buvo būtina suvienodinti medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygas visuose 26 regioniniuose padaliniuose. Iki reformos veikusiose 42 urėdijose buvo skirtingos ir darbų pirkimo sąlygos, ir pats darbų organizavimas. Todėl VMU direktorius tikisi, kad, patvirtinus naujas taisykles, atsiras daugiau skaidrumo, nebeliks priekaištų dėl to, neva išrinktiesiems rangovams sudaromos išskirtinės sąlygos. Pasak M. Pulkauninko, šios taisyklės rangovams garantuos 2 metų sutarties terminą su galimybe ją pratęsti dar metams, stabilias darbų apimtis, aiškius įkainius ir kainodaros sistemą, laiku vykdomus atsiskaitymus. Tiesa, nors įkainius siūlys rangovai, pagal viešųjų pirkimų konkurso sąlygas valstybės įmonė pirks paslaugas iš tų, kurių įkainiai bus mažiausi.
Rangovams turėtų būti palankesnė ir naujoji biržių suskirstymo į kategorijas metodika, atsižvelgiant į jų kirtimo būdą, vyraujančią medžių rūšinę sudėtį, dirvožemio hidrologines sąlygas, žaliavinės medienos ištraukimo iš biržės į tarpinius sandėlius vidutinį atstumą ir kt. Kiekvienam rangovui biržės bus paskirstytos proporcingai pagal darbų jose sudėtingumą, taip, V. Gaubrės teigimu, bus kontroliuojama, kad visi rangovai biržes eksploatuotų vienodomis sąlygomis. Baziniai kirtimo įkainiai bus apskaičiuojami pritaikius koeficientus ir priedus, pvz., vienokie galios plynuose kirtimuose, kitokie – retinimo ir jaunuolyno ugdymo kirtimuose, kur darbo našumas mažesnis. Kuo sunkesnėmis sąlygomis dirbs rangovai, tuo įkainis didės.
Nauja tai, kad konkursai bus skelbiami paslaugoms atlikti viso padalinio teritorijoje. Prienų miško ruošos paslaugų tiekėjams nuogąstaujant dėl to, kad į darbus teks važinėti didesniais atstumais, VMU atstovai neatmetė galimybės rangovams raštiškai susitarti tarpusavyje dėl konkrečių biržių eksploatavimo. Tačiau tai, pasak rangovų, tarp jų gali įnešti tam tikros sumaišties.
Vietoj garanto pasirinktų baudą už netesybas
Tačiau didžiausią susirūpinimą smulkiesiems rangovams kelia tai, kad bus reikalaujama piniginio įsipareigojimų vykdymo garanto, kurio dydis – 2 proc. nuo pasiūlymo vertės ir 5 proc. pradinės sutarties vertės. Ši suma būtų grąžinama tik sėkmingai įvykdžiusiems sutartis. Jie skundėsi, kad gauti banko garantinį raštą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą individualioms įmonėms praktiškai neįmanoma.
16 metų viešuosius pirkimus Prienų miškų urėdijoje organizavusio Kastyčio Tarasevičiaus įsitikinimu, tokie reikalavimai sužlugdytų smulkiuosius rangovus, jo nuomone, vietoj garanto pakaktų į sutarties sąlygas įtraukti baudą už netesybas, taip pat punktą, leidžiantį nutraukti sutartį su rangovu, jei darbai nuo jos pasirašymo neprasidės per penkias dienas. Tokia praktika buvo taikoma anksčiau ir pasiteisino.
Tam pritarė ir MDRA atstovas Audrius Radvilavičius. Medienos ruošos įmonei vadovaujantis vyras abejojo, ar tokiomis sąlygomis, kokios numatytos dabar, ryžtųsi pasirašyti sutartį, juolab kad nesaistomi įsipareigojimų darbininkai gali bet kada išeiti iš darbo, o už sutarties sąlygų nevykdymą privalės atsakyti įmonė.
Tikisi problemų sprendimo
Miško ruošos darbininkai priekaištavo ir dėl pasunkėjusių viešųjų pirkimų konkursų sąlygų, sudėtingos dokumentų pateikimo tvarkos. Vienos individualios įmonės atstovė guodėsi prie kompiuterio praleidusi keturias valandas, nes niekaip negalėjo prisijungti prie sistemos, buvo reikalaujama elektroninio parašo. Reaguodamas į medienos ruošos atstovų pastabas, VMU direktorius pripažino, kad galbūt elektroninio parašo ir būtų galima atsisakyti. M. Pulkauninkas neatmetė galimybės ir pakoreguoti naująsias medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygas, kad jos neužkirstų kelio smulkiesiems rangovams dalyvauti VMU skelbiamuose konkursuose. Jis neprieštaravo, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu regioniniuose padaliniuose dirbantys viešųjų pirkimų specialistai teiktų konsultacijas rangovams, padėtų jiems užpildyti dokumentus, teikiamus elektroniniu būdu.
Po susitikimo kalbinti smulkieji rangovai vylėsi, kad jiems palankesni sprendimai bus priimti netrukus, ir neteks stabdyti įmonių veiklos.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“