Lietuvaitės receptai stebina net už Atlanto

Jei kiekvienas nuoširdžiai paklaustumėme savęs: su kuo mums asocijuojasi emigrantai? Tikriausiai ne daug kas paminėtų tokius žodžius kaip pozityvumas, šypsena ir nuoširdumas. Ką jau kalbėti apie lietuviškų tradicijų puoselėjimą svetur ar kuriamą Lietuvos įvaizdį. Viešoje erdvėje dažnai sprogdinamas vargingas tūlo emigravusio lietuvio gyvenimo burbulas. Dažnai pamirštame, jog emigravę tautiečiai neretai ne tik puoselėja lietuvybę, bet ir garsina Lietuvos vardą. Prienietė Liucija gimtajame krašte nebegyvena nuo studijų baigimo. Išvykdama gyventi į užsienį, nuoširdžioji Liucija į lagaminą susidėjo drabužius ir… lietuviškos virtuvės tradicijas.
– Liucija, papasakok apie save?
– Esu kilusi iš Prienų, juose gimiau ir užaugau. Prienuose baigiau „Revuonos“, tuo metu dar vidurinę, mokyklą bei Prienų „Meno mokyklą“. Visada būsiu dėkinga šių mokyklų mokytojams už tai, jog jie nuolat skatino siekti savo užsibrėžtų tikslų, niekada nepasiduoti, išbandyti naujus dalykus ir taip atrasti save. Abiejų mokyklų mokytojai skatino ne tik augti ir tobulėti kaip asmenybei, bet taip pat padėdavo suprasti, kas yra teisinga, ką reiškia tolerancija ir kaip svarbu nepamiršti išlikti geru bei nuoširdžiu žmogumi.
Baigusi vidurinę mokyklą, įstojau mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Studijos šiame universitete atvėrė visai kitą, dar nematytą, spalvingą žinių pasaulį. Apie studijas universitete turiu išlikusius tik geriausius prisiminimus. Šis universitetas taip pat suteikė galimybę išvykti atlikti praktiką Ispanijoje, už kurią savo universitetui esu labai dėkinga.
Ispanijoje susipažinau su savo dabartiniu vyru. Jis yra amerikietis, tad išvykau gyventi į Majamį, Floridą. Vėliau, apie metus laiko gyvenome Sietle, o dabar vėl grįžome į saulėtajį Majamį. Už visus sutiktus žmones ir įvykius savo gyvenime esu labai dėkinga likimui. Kartais net sunku suvokti, kaip neplanuojant likimas gali tave nustebinti ir pradžiuginti, tereikia išlikti pozityviam, įsiklausyti į savo širdies balsą ir paskui jį sekti.
– Kaip sugalvojai išvykti į užsienį ir kodėl pasirinkai būtent JAV?
– Ne Lietuvoje gyvenu jau beveik 4 metus. Į užsienį išvykti norėjau jau paskutiniame studijų kurse. Galbūt kam nors bus keista, bet išvykti paskatino ne finansinė padėtis, o noras pamatyti pasaulio. Norėjau pagyventi naujoje aplinkoje, susipažinti su kitos šalies kultūra, papročiais, žmonėmis, gyvenimo būdu, naujais, dar nematytais miestais ir, žinoma, taip pat išmokti daugiau kalbų. Baigusi studijas išvykau atlikti praktikos Ispanijoje, po to meilė nuvedė į JAV. Taip jau gavosi, kad Ispaniją pasirinkau pati, o į JAV nubloškė likimas.
– Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
– Turbūt, kaip ir dauguma, mėgstu aplankyti naujas vietas, tad artimos ar tolimos kelionės man visada prie širdies. Kadangi šiuo metu gyvenu Majamyje, apsilankyti paplūdimyje bent kartą per savaitę jau tapo įpročiu. Taip pat mėgstu sportuoti, bėgioti gryname ore. Majamis yra ne iš tų miestų, kuris snaustų, čia visada vyksta kokie nors renginiai, yra daugybė šaunių vietų praleisti laiką, todėl pasitaikius progai su vyru dažnai pramogaujame, aplankome naujas vietas. Na, o pagrindinis hobis yra mano blogo (aut. pastaba – tinklaraščio) rašymas. Mėgstu išmėginti naujus receptus, atrasti naujus skonius, patiekalus ir, žinoma, pasidalinti gardžiais atradimais su savo tinklaraščio skaitytojais.
Beje, gyvendama JAV, susipažinau su pora lietuvių, mano blogo skaitytojų. Nors ir gyvename tolokai vienos nuo kitų, tačiau su keliomis lietuvėmis dažnai susirašome apie JAV aktualijas, pasidaliname kasdienio gyvenimo akimirkomis, atradimais ir įspūdžiais. Visada malonu susipažinti su tautiete, gyvenančia JAV, ir padiskutuoti tuo metu rūpimomis, aktualiomis temomis.
– Papasakok apie savo tinklaraštį https://lithuanianintheusa.com/
– Rašyti internetinį dienoraštį mintis kirbėjo jau seniai, bet buvo kiek sunku nuspręsti, apie ką norėčiau rašyti. Kadangi labai mėgstu gaminti, pamaniau, jog būtų visai smagu ir įdomu pasidalinti savo išbandytais receptais su kitais. Kai persikėliau gyventi į JAV, pradėjau gaminti daugiau amerikietiškų, Lotynų Amerikos ir ispaniškų patiekalų ir, be abejo, pasiilgdavau lietuviškos virtuvės. Todėl mintis rašyti „blogą“ apie maisto gaminimą atėjo labai natūraliai, tai buvo tarsi hobio perkėlimas į virtualią erdvę. Tuo pačiu pagalvojau, kodėl gi nepasidalinus kasdienio gyvenimo JAV įspūdžiais ar akimirkomis iš kelionių? Dar gyvendama Lietuvoje, dažnai pamąstydavau, kad būtų įdomu paskaityti apie lietuvių gyvenimą JAV ir sužinoti, kokie yra skirtumai, palyginti su gyvenimu Europoje. Taip viskas susijungė į vieną visumą ir pavadinimas pats susidėliojo mintyse – Lithuanian in the USA (liet. Lietuvaitė JAV).
– Tinklaraštyje nemažai publikuojama ir lietuviškų receptų. Ar pasauliui įdomi lietuviška virtuvė, ar mes galime kuo nors nustebinti?
– Mano tinklaraštyje idėjų kasdieniam ar šventiniam stalui gali atrasti ir lietuviai, ir kitataučiai. Kartais paprasčiausi lietuviški patiekalai sulaukia didžiausio susidomėjimo, ypač iš lietuvių, ilgai gyvenančių svečiose šalyse. Pavyzdžiui, daug Amerikos lietuvių yra ragavę savo senelių ar mamų pagamintus lietuviškus skanumynus, bet jau nebeatsimena receptų, arba nekalba gimtąja kalba, tad jiems patinka, kai pasidalinu tradicinių lietuviškų patiekalų receptais lietuvių/anglų kalbomis. Daugeliui emigravusių tautiečių lietuviškas maistas sukelia gražius vaikystės prisiminimus. Bent tokių reakcijų dažniausiai susilaukiu pasidalinusi savo receptais Facebook grupėse, kurias seka išvykę lietuviai.
Ir, be abejonės, lietuvių virtuvė gali nustebinti kitų šalių, ir ypač žemynų, gyventojus! Galime didžiuotis lietuviško stalo tradiciniais saldumynais, tokiais kaip šakotis, skruzdėlynas, šimtalapis, tinginys, įvairiais tortais, sausainiais ir t.t., galima vardinti be pabaigos… O patiekalai iš žuvies, grybų, įvairūs sūriai, duonos ir medaus produktai galėtų puikuotis ant pačių išrankiausių gurmanų stalo.
– Ar vaišini lietuviškais patiekalais savo draugus užsieniečius?
– Žinoma! Vaišinti kitus – tai turbūt kiekvienos lietuvės kraujyje. Savo kolegas kartais nustebinu kokiais nors saldžiais skanėstais (pyragais, sausainiais ar pan.). Visada sulaukiu komplimentų (dar nepastebėjau, kad kam nepatiktų lietuviški saldumynai), ypač kai pavaišinu gardėsiais iš varškės (varškės pyragais ar sausainiais). Amerikiečiams varškės skonis yra neįprastas ir kepiniuose skiriasi nuo tokio, kaip rikotos sūrio ar čia JAV taip mėgstamo „Philadelphia“ tipo sūrio. Todėl, kai manęs klausia sudėties ir kai paminiu varškės sūrį (angl. farmer’s cheese), visi be išimties nustemba, kas tai per sūris, nes apie tokį nėra girdėję ar juo labiau iš jo gaminę. Prieš porą metų gaminau tortą su grietinės pertepimu Padėkos dienos vakarienei. Visi, kas ragavo, negalėjo patikėti, kad torto kremas pagamintas iš grietinės. Jiems taip patiko truputį rūgštelės turintis tortas, kad negalėjo atsistebėti, kaip galima torto kremą gaminti iš grietinės. JAV yra tiesiog retai naudojama grietinė maisto gamyboje, o ką jau kalbėti apie saldžius tortų kremus.
– Kur dar internete galime sekti tavo kulinarinius šedevrus ir gyvenimą?
– Mano receptus galima rasti tokiuose tinklalapiuose kaip Delfi.lt, Lamaistas.lt, Receptai.lt, Gaspadine.lt, Worldrecipes.eu/lt, taip pat žurnale „Lietuvė“. Gyvenimo JAV akimirkas keliu į Instagram ir Facebook paskyras pavadinimu Lithuanian in the USA. Šiuo metu gyvenu Majamyje, Floridoje, tad tiems, kurie planuoja aplankyti šį miestą, su mielu noru atsakyčiau į rūpimus klausimus, ką būtina nuveikti ir pamatyti šiame mieste.
– Ar laikaisi lietuviškų tradicijų?
– Jei turiu galimybę ir laiko, per didžiąsias metų šventes būtinai gaminu lietuvišką maistą. Per Kūčias, kas be ko, nevalgau mėsos ir pasistengiu paruošti 12 patiekalų, per Velykas marginu margučius, prisiskinu ar nusiperku „kačiukų“. Užgavėnių dieną kepu blynus. Kitaip sakant, jei turiu galimybę, stengiuosi palaikyti  tradicijas, kurių buvo laikomasi ir mano šeimoje. Visgi su tokiomis tradicijomis aš užaugau, todėl jos natūraliai glūdi pasąmonėje.
– Ko labiausiai pasiilgsti iš Lietuvos?
– Savo šeimos ir draugių, tačiau ilgėtis artimųjų – tai natūralus dalykas kiekvienam, gyvenančiam svetur, nebent esi išvykęs labai mažas su savo šeima arba neturi jokių prisiminimų, siejančių su gimtąja šalimi. Bet ir pasiilgus, visada galima pasiskambinti, susirašyti, galiausiai dabar ir atstumas nėra tokia didelė bėda, sėdi į lėktuvą ir skrendi. Aš visada stengiuosi išlikti pozityvi ir manau, kad nėra padėties be išeities.
Na, ir, žinoma, dažnai pasiilgstu lietuviško maisto (tiksliau – mamos patiekalų), bet šią problemą nesunkiai galima išspręsti pasigaminus norimus patiekalus ar skanumynus namuose. Nors dabar, kai pagalvoju, jau būtų sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų grįžti į gyvenimo ritmą Lietuvoje. Po truputį, po truputį, ten, kur gyveni, pripranti prie tos vietos žmonių, kultūros, taisyklių ir t.t. Žmogus tuo ir yra žavus, kad gali gana greitai adaptuotis prie skirtingos aplinkos.
– Ko norėtum palinkėti visiems lietuviams?
– Geras klausimas, ko gi lietuviams palinkėti? Kai gyveni užsienyje bent metus, tada į daugybę dalykų pradedi žiūrėti kitaip, pro įvairesnius prizmės kampus. Tai įvyksta todėl, nes išeini iš savo komforto zonos, susipažįsti su naujomis kultūromis, vietomis, požiūriais ir tradicijomis. Taip pat dažnai pagalvoji: „O, šitaip galėtų būti ir Lietuvoje“. Tie, kurie buvo bent kažkiek laiko gyvenę ne Lietuvoje, tikrai supras, apie ką aš čia. Nors gal ir nelabai įdomiai skambės, bet pagrindinis dalykas, ko linkiu lietuviams – išlikti tiesiog lietuviais, būti savimi. To palinkėčiau bet kurios kitos šalies gyventojui – būti savimi, neprarasti savo identiteto. Tuo kiekvienas iš mūsų ir esame įdomus, žavingas ir unikalus. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia įsileisti naujų požiūrių, naujovių ar nustoti tobulėti, auginti savo asmenybę. Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai svarbu nepamiršti, kad mandagumas, pozityvumas ir dėkingumas dar niekam nepakenkė. Draugiškumas taip pat. Yra du dalykai, kurių visada laikausi ir rekomenduoju kitiems – tai išlikti pozityviems ir klausyti savo širdies balso.
– Ačiū už atsakymus ir nuoširdumą.
Parengė Rimantė Jančauskaitė